„Skulptoriui, medžio meistrui, išgyventi galima, tačiau reikia daryti tuos gaminius, kurie ras pirkėją. Jeigu darysi rimtas, parodines skulptūras, tai jau yra sudėtinga (išgyventi – red.). Smulkesni gaminiai šventėse ar mugėse dažniausiai būna paklausūs“, - sako per 30 metų drožyba užsiimantis A. Juškevičius.
Paskutiniu metu medžio drožėjas, pastebėjęs pirkėjų susidomėjimą, sako darantis medinius žaislus. Tam, kad amatininkui sektųsi, svarbu ne tik nuolat atnaujinti gaminius, analizuoti praeities madas ir sekti šiuolaikines dizaino tendencijas, bet ir dirbinių įvairovė:
„Reikėtų ir praktiškų gaminių, kuriuos žmonės gali panaudoti savo namuose, reikia ir daryti dalį tokių tinkamų dovanoms, kad galėtų tas, kas ieško dovanos, įsigyti, ir dar reikėtų daryti smulkių gaminių, tokių kaip suvenyrai, mielos dovanėlės“, - laidoje „Verslo ritmu“ kalbėjo A. Juškevičius.
Pasak A. Juškevičiaus, rankų darbo gaminius nuo mechaninių galima atskirti ieškant specialaus ženklo, kuriuo yra sertifikuojami tik unikalūs gaminiai. Pasak amatininko, žmonių, kuriem autentinka svarbu, atsiranda:
„Pastebiu, kad yra žmonių, suprantančių, kur yra rankų darbas, autentika, ir norinčių įsigyti tokį unikalų žaislą.“
Visgi amatininkas pabrėžia, kad šioje, ne masinės produkcijos nišoje, verstis nėra lengva
„Naujų žaidėjų, naujų meistrų ir gamintojų daug neateina, nes tas amatas, medžio drožyba arba kitas tradicinis amatas, yra pakankamai sudėtingas ir mažai pelningas. Lengviau gaminti masinius gaminius, kuriuos galima kažkur perparduoti. Su unikaliais gaminiais nėra taip paprasta. Jų realizavimas yra neišspręsta problema“, - kalbėjo A. Juškevičius.
