Pokalbis su kelių policijos vadu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Pirmadienį prie Vilniaus kaktomuša susidūrė ir žuvo 5 žmonės, savaitgalį Kauno rajone – 3 žuvusieji. Iš viso nuo metų pradžios keliuose žuvo 46 žmonės – 18 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kokį pats sau atsakymą turite, kodėl vyksta tokios skaudžios avarijos?
Manau, kad trūksta dėmesingumo, trūksta suvokimo apie tai, kaip mes turime dalyvauti eisme, kad visas dėmesys, vairuojant transporto priemonę, turi būti sutelkiamas į vairavimą, į eismo sąlygas. Turime atsižvelgti į labai daug faktorių, dalyvaudami eisme – į oro sąlygas, į eismo intensyvumą, į transporto priemonės technines savybes.
Bet šiuo atveju eismo sąlygos nebuvo kažkokios blogos.
Vėlgi, vyksta ikiteisminis tyrimas ir, manau, kad bus nustatytos konkrečios priežastys dėl ko įvyko ta eismo nelaimė. Preliminarių priežasčių komentuoti negaliu ir nereikėtų. Bet dėmesingumo ir atsakingumo mūsų keliuose – tiek automobilių vairuotojams, tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams – tikrai stinga.
Pareigūnai jau ilgus metus kovoja su vadinamuoju karu keliuose ir avaringumas, regis, kurį laiką mažėja, bet paskutinės avarijos verčia manyti kitaip. Jūsų akimis, ar tai jau yra tendencija, kad padėtis blogėja?
Šiai dienai situacija statistiškai tikrai negerėja, kaip mes norime. Bet konstatuoti, kad kažkas vyksta į priešingą pusę – tikrai sunku. Lietuva yra Europos Komisijos įvertinta, kaip padariusi didžiausią pažangą per pastaruosius metus, užtikrindami eismo saugumą.
Paskutines baisias avarijas sieja didelis greitis ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Ar didžiausia problema dabar yra greičio viršijimas?
Vėlgi, vertindami, tirdami, analizuodami eismo įvykius, mes konstatuojame, kad nepasirinktas saugus arba viršytas leistinas greitis yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių įvyksta eismo nelaimės, kur sužalojami arba žūsta žmonės.
Kita priežasčių – pėsčiųjų taisyklių nesilaikymas, o išvažiavimas į priešpriešinę turbūt yra trečioji priežastis. Kartais net dėl nesuvokiamų priežasčių – pavyzdžiui, neatliekant lenkimo – transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susiduria su priešais važiuojančiu automobiliu.
Ir girtų vairuotojų šiemet, palyginus su praeitų metų pradžia, padaugėjo 50 procentų. Štai ir vakar kitą mašiną kliudęs vairuotojas įpūtė daugiau nei 4 promiles. Tai gal ir policija ne viską padaro? Gal trūksta reidų, švietimo, gal per mažos baudos?
Turbūt šitoje vietoje nereikėtų mesti atsakomybės vien policijai. Policija vykdo kontrolės priemones, tačiau yra švietimas, prevencija, tikrai daug institucijų, kurios yra atsakingos už šitą veiklą. Manau, kad ten tikrai yra ką daugiau padaryti.
Mūsų siekiamybė, kad eismo taisyklės, eismo saugumo pamokos būtų mokyklose, vis daugiau šviečiamas jaunimas. Kita vertus, mūsų visuomenė yra pakankamai tolerantiška tokiems pažeidimams. Jeigu per metus policija iš eismo eliminuoja vidutiniškai 10 tūkstančių neblaivių vairuotojų, tai tikėtina, kad dauguma jų iš kažkokios kompanijos išvažiuoja, sėsdami prie automobilio vairo neblaivūs, o kažkas tai mato ir tą dalyką toleruoja.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
