REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Šiandien viešojoje erdvėje daug kalbama apie atgimstančią Lietuvos laikinąją sostinę Kauną. Gražėjantį miestą, gerinamą infrastuktūrą, klestintį kultūrinį gyvenimą. Keliautojams šis Lietuvos didmiestis patrauklus dėl jaukaus ir savito senamiesčio, žalio kalvoto miesto peizažo ir išskirtinės modernistinės architektūros. Kelionių po Lietuvą projektas www.100kelione.lt kviečia susipažinti su Kaunu kaip modernios Lietuvos pradininku, kurio architektūroje atsispindi pirmosios Lietuvos Respublikos klestėjimo laikai.

 Šiandien viešojoje erdvėje daug kalbama apie atgimstančią Lietuvos laikinąją sostinę Kauną. Gražėjantį miestą, gerinamą infrastuktūrą, klestintį kultūrinį gyvenimą. Keliautojams šis Lietuvos didmiestis patrauklus dėl jaukaus ir savito senamiesčio, žalio kalvoto miesto peizažo ir išskirtinės modernistinės architektūros. Kelionių po Lietuvą projektas www.100kelione.lt kviečia susipažinti su Kaunu kaip modernios Lietuvos pradininku, kurio architektūroje atsispindi pirmosios Lietuvos Respublikos klestėjimo laikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaunas – tai bene didžiausią modernios architektūros koncentraciją miesto centre turintis Europos miestas, kuria pasigrožėti vertėtų aplankant įspūdingiausiais miesto simboliais laikomus tarpukario statinius ir jų interjerus.

REKLAMA

VšĮ Kaunas IN Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė pasakoja, kad tarpukariu Kauną buvo siekiama padaryti moderniu Europiniu miestu. Lietuvos architektai pradėjo projektuoti ir statyti namus modernizmo, vokiškai vadinamu „Bauhaus“ stiliumi, kuris tuo metu Europoje ir JAV buvo avangardinis.

„Kiekvienas iš čia kūrusių architektų turėjo savitą braižą, pasižymintį skirtingomis moderniomis variacijomis, kuriose reiškėsi istoriniai elementai, „tautinio stiliaus“ paieškos. Būtent už savitą modernizmo architektūrą ir kultūrą Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas, miestas priimtas į UNESCO Kūrybiškų miestų tinklą“, - pasakoja I. Pažereckaitė-Kalėdienė.

REKLAMA
REKLAMA

Keliautojams, norintiems susipažinti su tarpukario architektūra Kaune rekomenduojama pasivaikščioti po Naujamiestį ir Žaliakalnį. Kaunas IN Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė pateikia keletą rekomendacijų, kuriuos pastatus vertėtų patyrinėti įdėmiau.

„Laisvės alėjoje siūlyčiau aplankyti „Romuvos“ kino teatrą, buvusius Pieno centro rūmus, taip pat užsukti į Vytauto Didžiojo Karo bei M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Vertėtų užsukti į Lietuvos banko rūmus ir Kauno filharmoniją (buvusius Teisingumo ir Seimo rūmus) ir netoliese esantį Kauno centrinį paštą“, - teigia Kaunas IN turizmo atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Andrijana Filinaitė rekomenduoja aplankyti Kristaus Prisikėlimo baziliką, kuri yra vadinama miesto „karūna“ – dominante, matoma iš daugelio Kauno taškų.

„Prisikėlimo bazilika – mūsų tautos prisikėlimo ir nepriklausomybės simbolis, kuris bendruomenės dėka atgavo savo pradines funkcijas ir buvo išsaugotas. Nuo jos terasos atsiveria nuostabi Kauno miesto panorama ir modernistinis miesto kraštovaizdis“, - pasakoja A. Filinaitė.

REKLAMA

Kaunas unikalus ir savo funikulieriais, kurie tarpukario laikotarpiu buvo laikomi technologinės plėtros stebuklais. Tad apsilankius Prisikėlimo bazilikoje, pažintinę kelionę po Kauno modernizmą siūloma tęsti nusileidus į V. Putvinskio g. Kauno Žaliakalnio funikulieriumi. V. Putvinskio g. tarpukario laikotarpiu garsėjo kaip diplomatijos ir inteligentijos centras – joje veikė užsienio šalių atstovybės ir konsulatai, gyveno žymūs Pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenės, politiniai veikėjai, menininkai.

Lankytojams atviri ir modernistinės architektūros pastatų interjerai.

Kaip teigia A. Filinaitė, vienas išskirtiniausių tarpukario interjerų, vadinamasis modernizmo „grynuolis“ – tai buvusi Ginklavimosi valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis KTU Cheminės technologijos fakultetas Radvilėnų pl. 19). „Šis pastatas, 1935 m. projektuotas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, yra tituluojamas vienu ryškiausiu modernizmo, funkcionalizmo pavyzdžių Lietuvoje. Unikalius tarpukario interjerus taip pat galima išvysti ir 1937 m. projektuotoje Karininkų ramovėje, tarpukariu statytame istorizmo stiliaus Lietuvos banko pastate ir neoklasicistinėje Kauno filharmonijoje. Lietuviškojo modernizmo požymiai pastebimi Centrinio pašto interjere“, - Kauno unikalumą pabrėžė A. Filinaitė.

REKLAMA

Norintiems daugiau sužinoti apie Kauno modernistinę architektūrą siūloma parsisiųsti mobiliąją programėlę „1919-1940-ųjų Kaunas“, kurioje pateikiami skirtingi maršrutai, galimybė keliauti pėsčiomis ir dviračiu. Taip pat VšĮ Kaunas IN miestiečiams ir miesto svečiams siūlo ir organizuoja temines ekskursijas „Kauno modernizmo architektūra“, „Kaunas dizaino miestas“.

Daugiau informacijos www.visit.kaunas.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų