Laikinosios sostinės valdžios planas prie Kauno pilies atidaryti brangiai įrengtą išvietę klimpsta į absurdiškus skandalus, - teigia pirmojo šiais metais pasirodžiusio „Balsas.lt savaitės“ numerio žurnalisto parengtas tyrimas.
Valdininkams – nė motais
Civilizuotos šalies mieste šalia istorinės vertės paminklo stovi daugiau nei pusės milijono litų vertės tualetas, tačiau gamtinių reikalų prispirtiems miestiečiams ir svečiams tenka ieškotis atokesnės vietos.
Ar gali būti, kad už tokius reikalus atsakingi valdininkai liktų ramūs – lyg būtų niekuo dėti? Atrodo, taip negalėtų būti. Tačiau taip yra. Ir ne kur kitur, o antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune.
Skandalai tebesitęsia dėl konteinerinio tualeto, pastatyto prie Kauno pilies, tačiau iki šiolei neveikiančio. Daugeliui specialistų nuostabą kelia išvietės statybos kaina ir ją palaiminę projekto iniciatoriai.
Beprotiška statinio kaina
Konkursą laimėjusi bendrovė sutiko tualetą pastatyti už beveik 600 tūkstančių litų.
Žurnalistai išsiaiškino, kad analogiški tualetai Palangoje buvo pastatyti už 90 tūkst. litų.
Šios išvietės reikalus palaiminusį mero Andriaus Kupčinsko pavaduotoją Rimantą Mikaitį taip pat stebino milžiniška projekto kaina. Tačiau vicemeras vėliau pripažino, kad už mažesnę pinigų sumą niekas nesutiko atlikti šių darbų.
Dėl šios tupyklos skandalų kyla jau ne pirmą kartą. Perniek nuėjo daugiau nei prieš metus skelbti tualeto statybos konkursai. Konkursų dalyvių pasiūlyta statinio kaina siekė per pusę milijono, nors savivaldybė tam buvo numačiusi 300 tūkst. litų.
Nemažai ginčų sukėlė ir išvietės vietos kaitaliojimas. Iš pradžių tualetą buvo numatyta statyti netoli Kauno pilies. Pernai vasarą paaiškėjus, kad tualetas senamiestyje statomas negavus leidimų ir prie Kauno pilies neatlikus archeologinės ekspertizės, buvo sustabdytos jo statybos.
Perkėlus statinį į kitą vietą, smarkiai padaugėjo komunikacijų tiesimo darbų. Apie 400 tūkst. savivaldybės skirtų litų prireikė inžineriniams tinklams tiesti. Tualeto statybai, įrangai ir jos montavimui prireikė maždaug 200 tūkst. litų.
Nežinoti tiesiog patogu
Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ kalbinti Kauno savivaldybės valdininkai pareiškė neturį informacijos apie vadinamojo auksinio miesto tualeto atidarymo iškilmes šalia Kauno pilies.
Panašu, kad neveikianti išvietė yra lygiai toks pats nelegalus statinys kaip ir daugelis mieste oficialiuose dokumentuose pusiau melagingai įteisintų vienokio ar kitokio pobūdžio statinių.
Buvęs Kauno meras liberalcentristas Arvydas Garbaravičius ; situaciją apibūdino vienu žodžiu: „Skandalas.“
Jo įsitikinimu, tai nėra skaidrus sandoris. Dabartinio Kauno mero A. Kupčinsko pirmtakas mano, kad nebaigtas lauko tualetas, įvertintas daugiau nei puse milijono litų, – žala miestui ir dovana politikams įtaką darantiems verslininkams.
„Šio statinio projekte – šlaitinis stogas, šildymo įrenginiai, pamatai. Tačiau dokumentuose jis pažymėtas kaip laikinas statinys su antivandaliniais pisuarais. Manau, kad retas Kauno tarybos narys gyvena panašios vertės name, o čia, matai, tiesiog pasistatė brangų tualetą“, − „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo A. Garbaravičius.
Buvęs meras teigė ketinantis kreiptis į atitinkamas instancijas, kad būtų ištirtos sandėrio dėl neveikiančios išvietės parengimo darbų aplinkybės. „Aišku, kad be mero žinios šis reikalas negalėjo praeiti“, − tvirtino A. Garbaravičius.
Jis teigė pastebėjęs du „keistus“ naujos Kauno valdžios darbus.
„Šios kadencijos Kauno taryba pasižymėjo dviem išskirtinėmis vizitinėmis kortelėmis: R. Mikaičio tualetu už įspūdingą kainą ir „Žalgirio“ klubo sužlugdymu“, − teigė buvęs Kauno meras.
Atsidūręs opozicijoje A. Garbaravičius vis dažniau ėmė kritikuoti savo įpėdinį A. Kupčinską.
„Aš buvau Kauno profilis, o jis – tik veidas“, − apie savo įpėdinį žiniasklaidai yra atsiliepęs A. Garbaravičius.
