Dar prieš keletą mėnesių, kaip pats interviu tv3.lt sakė naujasis „Sūduvos“ prezidentas Mantas Agentas, jis futbole buvo visiškai „žalias“, tačiau susitikimai su kitų klubų ir federacijos atstovais suteikė nemažai žinių. Informacijos teko semtis ir skaitant knygas apie futbolą.
Istorija dėl klubo perėmimo iš ilgus metus „Sūduvai“ atidavusio Vidmanto Murausko prasidėjo pokalbio su meru Povilu Isoda metu. Tuomet miesto vadovas užsiminė, jog ilgametis savininkas tikrai pasitrauks, o tuomet triskart Lietuvos čempionų likimas gali būti neaiškus.
Netrukus įmonės „Mantinga“ generalinis direktorius tapo ir „Sūduvos“ šeimininku.
Per keletą mėnesių į „Sūduvos“ rėmėjų būrį susijungė 40 verslo atstovų, buvo įkurtas „Mecenatų klubas“ – uždaras junginys, kurio nariai, įnešę bent 5000 eurų klubui, prieš kiekvienerias namų rungtynes atnaujintose VIP patalpose klausys svečių pranešimų ir bendraus su žmonėmis, Marijampolę aplankančiais retai.
„Staniulis, Kojala, Šemberas, Burgaila, Kalnietis, Jankūnas ir kiti“, – būsimus svečius Marijampolės stadione vardino M. Agentas.
Futbolo „Lietkabeliu“, rungtyniaujančiu Europoje ir pasikandžiojančiu su grandais, sieksianti būti „Sūduva“ per žiemą biudžetą padvigubino ir šiemet į naują sezoną žengia su 1,6 mln. eurų piniginiu kapšu.
Pasikeitė ir „Sūduvos“ įvaizdis – klubas pristatė naują logotipą bei simbolį, kuriuo tapo su Marijampolės istorija smarkiai siejama katė.
„Miestiečiai atrodo užsivedę, ypač po pristatymo renginio jaučiasi pagyvėjimas, sujudimas“, – tv3.lt pasakojo M. Agentas.
Apie futbolo ir krepšinio apjungimą, netikėtą klubo perėmimą, atsinaujinimą bei brangius malonumus – interviu su naujuoju „Sūduvos“ šeimininku.
„Mantinga“ visad buvo krepšinio Marijampolėje rėmėja ir puoselėtoja. Kaip nutiko, kad pasukot ir į futbolą?
Tikrai netikėtai viskas nutiko. Niekada neplanavome, jei atvirai. Mes palaikėme krepšinį, buvo Vidmantas Murauskas, kiti žmonės, kurie labiau futbole, bet susiklostė tokia situacija – Vidmantas buvo nusprendęs pasitraukti.
Netyčia tai sužinojau, kai su meru kalbėjau visai kitais klausimais, jis pasakė, kad Vidmantas tikrai iki metų galo išeis, yra interesantų, kurie norėtų ateiti, bet jie – ne marijampoliečiai. Pagalvojau, kad iš ne vietinio žmogaus meilės miestui nebus tiek daug, o „Sūduva“ turi ilgą istoriją, didelę vaikų akademiją. Pagalvojau, kad ateis kažkas, pabus 2-3 metus, vėl kažkas keisis, nebus tęstinumo ir tokiu atveju klubas gali susidurti su rimtomis problemomis. Kitas dalykas – Vidmantas jau ne vienerius metus norėjo trauktis, bet, jei nerado iki šiol, vadinasi ir norinčių ne tiek daug.
Tada ir nusprendėme, kad einam. Su tėčiu (Klemencu Agentu, „Mantingos“ savininku – aut. past.) pakalbėjom, galvojam, kad socialinė misija yra gera, bet kas viską darys? Pasakiau, kad imsiuosi aš. Kas mane pažįsta – žino, kad tiek versle, tiek gyvenime, jei kažko imuosi, noriu padaryti gerai, visad ateinu su ilgalaike misija, ypač tokiuose socialiniuose projektuose.
Suprantu, kad mes neuždirbsime iš to, mes turime verslą, iš kurio gyvename, nesiskundžiame, sekasi tikrai neblogai. Tad ateiname su ilgalaike vizija, kur galima patobulinti tiek klubą, tiek akademiją.
Turime ir krepšinį, ir futbolą, tad noras yra viską statyti ant „Sūduvos“ brando. Geriausias pavyzdys visad yra Kauno „Žalgiris“, kur visuose sportuose viskas eina po viena vėliava, nėra jokių rėmėjų pavadinimuose ir taip toliau. Kodėl to nepadaryti mūsų regione? Juk mūsų regionas nėra mažas, turime ir verslų, ir ūkininkų, ir daug miestelių aplink. Fanų bazė gali būti nemaža, tad kodėl nesukūrus „Sūduvos“ identiteto, kuris būtų viso regiono pasididžiavimas.
Tokia vizija gimė, pradėjome dėlioti žingsnius. Futbolo bazė pastatyta gerai, mano noras yra, kad klubas nebūtų priklausomas tik nuo mūsų įmonės ar savivaldybės. Esame matę istorijų, kai viskas priklauso nuo vieno savininko, jam prasideda sunkesni laikai ir viskas dingsta.
Norime suburti bendruomenę, kurti geresnį renginį, kad tai nebūtų tik apie sportą, bet ir smagus laiko praleidimas įvairiausio amžiaus žmonėms.
Su tokia misija viską darau. Nesu super krepšininkas ar futbolininkas, tam yra profesionalai komandoje, jie priima sporto sprendimus, bet mano dalis yra vadybinė – finansai, marketingas, pažintys. Viskas užtruks. Žinau, kad reikės ne vienerių metų, ypač kalbant apie akademiją.
Kaip įsivaizduojat sinergiją su krepšinio klubu? Ir ar galime sakyti, kad krepšinio komandai žaidžiant NKL, miestui vis dar neturint arenos, futbolas bus klubo viršus, o krepšinis slinksis po juo?
Futbolas yra didesnis dalykas nei krepšinis Marijampolėje. Ilgalaikėje perspektyvoje taip ir matyčiau toliau. Krepšinis mūsų šalyje yra numeris vienas, bet net ir kalbant apie Kauno „Žalgirį“, jei futbolas sparčiai augtų, klausimas, futbolo ar krepšinio klubas ateityje bus didesnis. Tas pats ir Vilniuje – nauji savininkai turi dideles ambicijas, statomas stadionas, o pinigų Vilniuje yra labai daug. Ar ateity Vilniaus futbolo klubas negali tapti didesniu nei krepšinio? Čia didelis klausimas.
O regionuose, kuo mes daugiau išskaidome, tuo kiekvienam klubui išgyventi tampa sunkiau. Turime būti teisingi, kad Marijampolės regione neturime tokių milžinišk finansinių galimybių.
Sportinių pusių mes niekad nesujungsime, nes tai skirtingi laukai, bet žvelgiant iš vadybinės, prekės ženklo, valdymo pusės – sinergijos tikrai įmanomos.
Koks buvo pirmas įspūdis, pradėjus kalbėtis su potencialiais rėmėjais?
Sakyčiau, kad geras, nes visiems iš karto pasakojau, kad mes neateiname „Mantingos“ vardo gerint. Mums kaip verslui žinomumo daug nereikia nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse, nes mūsų dauguma produktų gaminamų yra be realaus brando. Mes ateiname su socialine misija, kad miestiečiai turėtų ką veikti, dėl ko galėtų rinktis stadione.
Ateiname ir su akademijos vizija, kad vaikams būtų kuo geresnės sąlygos sportuoti, kad būtų geras lygis, perspektyva. Kai ateini su tokia idėja, žmonės nori prisidėti. Mes prisiimame tą, sakykime, juodą darbą, laiko sąnaudas, o jiems reikia prisidėti ar pinigais, ar kita pagalba.
Vidmantas Murauskas visada kartojo, kad klubą jis nori ne parduoti, o perduoti. Ar tai ir buvo perdavimas, ar vis dėlto kalbame apie pirkimą ir piniginius dalykus?
Pritarčiau Vidmantui, kad labiau perdavimas. Mini finansinis susitarimas buvo, bet jis negavo iš to jokios naudos. Tai buvo skirta klubui. Jis išėjo su nuliu ir negavo nieko. Viskas buvo dėl klubo – toks mūsų vidinis susitarimas, ką ateidami dėl klubo galime padaryti. Jis išėjo oriai, su 20 metų trukusiu klubo išlaikymu, iš to neuždirbo nė cento, bet atidavė dideles sumas. Jei sudėtume viską, ką jis davė „Sūduvai“, kalbėtume apie šešių, o gal ir septynių nulių zoną. Visi turi jį gerbti, mylėti. Tik dėl jo iniciatyvos „Sūduva“ yra tokia, kokia yra.
Jei jis būtų norėjęs užsidirbti, būtų daug lengviau ir greičiau klubą pardavęs, bet kadangi ieškojo patikimo kito savininko – dėl to ir užtruko. Viskas sutapo su mūsų vizija, kad ateiname ne imti kažką, ne išmokų ieškoti, o duoti, gerinti viską dėl miesto ir vaikų.
Kaip įvyko įvaizdžio keitimo procesas, koks buvo kelias iki naujojo logotipo?
Tai buvo bendras darbas su agentūra. Mes atsinešėme kryptis, buvau jiems minėjęs, kad man katės gali būti panaudotos kaip simboliai, jie atsinešė įdrėskimo idėją, mums tai patiko. Jie padarė penkis logotipus, išgirdo mūsų idėjas ir taip bendru darbu viską pasiekėme. Merchas atrodo gerai, nėra su vienu sportu susietas. Čia kaip automobiliai – vieniems BMW, kitiems „Audi“ patinka ir nieko čia nepadarysi. Yra teigiamų, neigiamų nuomonių. Manau, kad visi pripras ir bus gerai.
Paskelbėte, kad klubas perka LED juostas, tą patį daro ir „Žalgiris“, ir „Kauno Žalgiris“. Kaip nutiko, kad trys klubai vienu metu dėjo šį žingsnį?
Mes iškart buvome su ta idėja, kad stadionas atrodo gražiau su LED juostomis, plius žinojome, kad lyga bus rodoma per televiziją. Tą idėją turėjau, bet tada atsirado ir Tadas Burgaila su Andrium Tapinu, ir „Kauno Žalgiris“ pasakė, kad planavo dėtis. Susiskambinom, pavedžiojo kauniečiai mus už rankų, nes daugiausiai patirties turi – su kuo dirbti, su kuo ne ir panašiai. Taip pat ir Andrius Tapinas buvo įsigilinęs nemažai, aš labiau į bendrą valtį įšokau.
Kiek žinau, tai yra brangus malonumas...
Taip, labai. Apie pora šimtų tūkstančių, gal truputį mažiau – čia tik juosta 112 metrų. Ateity norime nupirkti ir likusias dalis. Tikim, kad tai gali atnešti ir papildomų pajamų, bet dabar apie tai kalbėti dar anksti. Viena – įvaizdis, kita – ir rėmėjui parodome, kad investuojame, nes tiek rėmėjų ant paprastų reklaminių stendų neuždėsi.
––
„Sūduva“ praėjusiame sezone užėmė ketvirtąją vietą Toplygoje. Naująjį 2026-ųjų sezoną marijampoliečiai pradės vasario 22-ąją (šeštadienį) rungtynėmis išvykoje su „Panevėžio“ komanda.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
