REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antradienį Lietuva pasekė kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Toks sprendimas į dvi stovyklas paskirstė visuomenę. Vieni sveikina tokį sprendimą, o kiti teigia, kad jis – perteklinis.

Antradienį Lietuva pasekė kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Toks sprendimas į dvi stovyklas paskirstė visuomenę. Vieni sveikina tokį sprendimą, o kiti teigia, kad jis – perteklinis.

REKLAMA

Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ profilyje trečiadienį paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad dabar reikia išeiti iš „AstraZeneca“ krizės ir jau ketvirtadienį, po Europos vaistų agentūros paskelbtų sprendimų.

Pateikiame visą profesoriaus tekstą:

„Lietuva ne pati sugalvojo AstraZeneca vakcinos krizę, bet mums reikia visiems kartu iš tos krizės išeiti ir jau nuo rytdienos (!!!) po EMA sprendimo tęsti (!!!) vakcinaciją. Dvi prarastos dienos blogai, bet tai geriau negu dvi prarastos savaitės.

Žmonių baimė ir valdžios baimė dėl žmonių baimės yra svarbūs faktoriai. Manau, kad Vokietijos Paul Ehrlich instituto surasti 7 galvos sinusų veninės trombozės atvejai iš 1,6 milijono vokiečių paskiepytų AstraZeneca vakcina yra svarbu, bet iki 15 tokių atvejų milijonui žmonių kasmet nustatoma ir pernelyg specialiai neieškant. Kai kurie mokslininkai net teigia, kad paieškojus galima surasti ir daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Keista, bet neskiepyti žmonės irgi suserga kokia nors tromboze. Ir, beje, to reikalo prevencijai valdžia skiria per mažai dėmesio. SAM taip stipriai mūsų nesaugo nuo trombozių, kaip AstraZeneca vakcinos atveju. Pagal prieš keletą metų patvirtintą tvarką norint Lietuvoje paskirti kompensuojamą modernų kraują skystinantį antikoaguliantą pacientui ir jo gydytojui reikia nueitį 6 mėnesių kryžiaus kelią su vaistu naudojamu nuo 1954 metų. Nors tas vaistas yra daug geriau negu nieko. Bet apie tai gal kitą sykį.

REKLAMA

Nes aplinkybės keičiasi labai greitai ir situacija kaimyninėje Lenkijoje tikrai labai rimta. Turime porą savaičių jai pasiruošti. Noriu tikėti ir labai viliuosi, kad mūsų tai nepalies, bet gal geriau ruoškimės blogesniam variantui. UV spinduliuotės indeksas vis dar labai žemas, kaip ir oro temperatūra. Ilgėjančios dienos Šiaurės pusrutulyje dar nepakanka stabdyti infekcijos plitimui. Kovo mėnuo vis dar šiaip sau laikas mums visiems.

Todėl siūlau padaryti penkis darbus.

Pirma, atsižvelgiant į aplinkybes ir užsimerkus, kad tai jau siūlė opozicija, AstraZeneca vakcina BŪTINA pasiskiepyti Prezidentui, Premjerei ir Sveikatos apsaugos ministrui, idealu būtų ir Vidaus reikalų bei Krašto apsaugos ministrams. Tai nėra tik sąžiningumo ar prioriteto grupės problema, bet ir geopolitinio šalies saugumo problema. Izraelis nuo to pradėjo savo skiepų kampaniją ne todėl, kad Premjerui buvo baisu susirgti ir ne tik todėl, kad parodyti pavyzdį šalies žmonėms, bet todėl, kad vienu metu susirgus vadovams šalis gali tapti pažeidžiama.

REKLAMA
REKLAMA

Mes esame Vakarų civilizacijos pakraštys ir nepaisant maloniai besišypsančių kaimynų aplink Lietuvą dislokuota šimtai tūkstančių karių bet kada pasirengusių įvykdyti bet kokį savo vadų įsakymą. Aš nežinau, ar sergantis Covid-19 Prezidentas ar ministras būtų optimalūs vadovai kokio nors ,,atsitiktinio ginčo" pasienyje metu. Estijoje Covid-19 susirgo Premjerė, bet Prezidentė jau paskiepyta ta pačia AstraZeneca vakcina ir Estija nesugriuvo.

Antra, leisti AstraZeneca vakcina nedelsiant pasiskiepyti visiems didelės rizikos pacientams (cukrinis diabetas, hipertenzija, LOPL, nutukimas) virš 50 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės žmonės kylant pandeminei bangai labai greitai užpildo ligonines. Normalu yra jiems pirmiems duoti šansą atsižvelgiant į riziką. Alternatyva - būtinosios tarnybos - policija ir ugniagesiai. Taip, AstraZeneca efektyviai neapsaugo nuo Pietų Afrikos atmainos, bet karaliauja dabar Europoje britiška atmaina ir karaliaus iki rudens tikrai, bet nuo jos ši vakcina saugo pakankamai neblogai jau po pirmo skiepo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečia, testavimas yra normalu. Joks čia teisių pažeidimas. Privalomas nėra prievartinis. Nenori testuotis - dirbk nuotolyje, kol pavojus praeis. Bet valstybė turi kompensuoti išlaidas už testavimą PGR ar antigenų testais.

Ketvirta, aš netikiu, kad klientų išsiilgę prekybos centrai negali sukurti kokių nors apps, kurių pagalba būtų galima užsirašyti į prekybos centrą. Reguliuokite prekybos srautus, kad vėliau netektų vėl griebtis visų nekenčiamo karantino.

Penkta. Ar didžiuosiuose miestuose jau pasirengta lapkričio - gruodžio scenarijaus pasikartojimui? Nes jausmas toks, kad 5 ligoninės vėl ima augantį krūvį sau, kol per vėlai pasakys, kad nebeturi jėgų. Gal galima bent kokių nors klaidų nekartoti?“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų