REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas, kaip ir kodėl nužudė gabų praėjusio amžiaus pabaigos Lietuvos verslininką Sigitą Čiapą? Visa tai atskleidžiama naujoje Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“. Skelbiame fragmentą iš mafijos studijos.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip atsirado planas nužudyti S. Čiapą ir kad tam Rusijos sostinėje buvo ieškoma profesionalių žudikų, primena aštraus siužeto filmo scenarijų. Bet visa tai vyko realybėje ir dar ne taip seniai – 1996-aisiais. Tačiau apie viską nuo pradžių.

REKLAMA

Kas skatino žudyti?

„Manau, buvo kelios priežastys, kodėl S. Čiapą nuspręsta nužudyti, – keletą S. Čiapo diskvalifikavimo versijų pateikė buvęs Daktarų gaujos šulas. – Pirma, tai galėjo būti piniginiai reikalai, nes Henrikas Daktaras yra kelis kartus sakęs, kad S. Čiapas lenda į politiką, investuoja ten kauniečių gaujos pinigus. Pats Hena tam priešinosi, jam to nereikėjo. Antra, konflikto priežastis galėjo būti įvykiai po Jurijaus Milevskio (S. Čiapo vadovaujamo kocerno „Agora” apsaugos viršininko – red. past.) mašinos vagystės. Grąžinus automobilį, J. Milevskis nenusiramino. Kiek žinau, S. Čiapui buvo sakyta, kad jis apramintų savo pavaldinį, tačiau iš to nieko neišėjo, todėl prasidėjo problemos su teisėsauga. Trečia, H. Daktaras bijojo S. Čiapo ar jo turimų duomenų apie jį su teisėsauga. Galbūt tai buvo susiję su Gintaro Pluščiausko nužudymu.“

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, 1995 metų pabaigoje H. Daktaras neva pradėjo „varyti“ ant S. Čiapo, kad jis blogas, „žiurkė“, pakišo Heną prieš kitus „bachūrus“ dėl automobilio, susidėjo su politikais ir panašiai.

1996 metų vasario pradžioje H. Daktaras buvo sulaikytas ir dviem mėnesiams uždarytas pagal Asmens prevencinį sulaikymą. Po kurio laiko paaiškėjo, kad šis įkalinimas gali trukti ne vienus metus. Taip ir nutiko, Henai vėliau teko kalėti net pusaštuntų metų.

Pasakojama, kad tomis dienomis iš „zonos“ buvo gautas slaptas laiškas, kuriame rašyta, jog nuo šiol Daktarų gaujos lyderiu skiriamas Egidijus Abarius-Goga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jie buvo nusprendę, kad reikia padėti Henai, gelbėti draugą, o tam reikalingas buvo S. Čiapo, kaip pavojaus šaltinio, pašalinimas, – prisiminė vienas Daktarų klano atstovų. – Tuo metu E. Abarius kreipėsi į mane ir paklausė, ar turiu Aleksandro, pravarde Somas, iš Baltarusijos telefoną. Buvo paprašyta, kad paskambinčiau jam ir pakviesčiau į Kauną pasikalbėti. Tada supratau, kad Aleksandras buvo reikalingas S. Čiapui nužudyti.“

Sašos Somo biografija

1962 metais gimęs Aleksandras Vladimiras Solomka, arba Saša Somas, Baltarusijos Novopolocko srities kriminaliniame pasaulyje buvo gerai žinomas veikėjas. Jis mokėsi Novopolocko naftos technikume.

REKLAMA

Tarybiniais metais (1982–1984) Somas tarnavo Vitebsko dislokuotose sovietų karinės aviacijos pajėgose, mokėsi karinėje mokykloje. Pasirodo, jis buvo neblogas karinių sraigtasparnių lakūnas. Manoma, kad jis buvo rengiamas elitiniame padalinyje. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, nemaža dalis šio padalinio vyrų tapo brangiai mokamais samdomais žudikais arba Rusijos kriminalinių gaujų smogikais.

Po tarnybos armijoje A. V. Solomka įsidarbino vienoje Novopolocko įmonėje SMU-5.

Praėjus kuriam laikui už automobilių vagystes Somas buvo nuteistas ir keleriems metams sėdo už grotų. Remiantis Somą pažinojusių banditų kalbomis, 1991–1994 metais Lenkijos sostinėje Varšuvoje ar jos priemiestyje su keliais tvirto sudėjimo jaunuoliais jis galėjo būti vienas aršiausių dalyvių apiplėšiant banką. Per šį susirėmimą ginkluoti užpuolikai pirmieji ėmė šaudyti ir sužeidė du apsaugos darbuotojus, policininką. Pakartotinai banditus puolęs vienas banko apsaugos darbuotojas buvo mirtinai sužeistas šūviu į galvą.

REKLAMA

Už galvą – 50 tūkst. dolerių

Atėjo diena, kai A. Solomka pirmąsyk pasirodė Kaune.

„Pas mus Aleksandras atvyko iš Rygos, kur lankėsi dėl automobilio pardavimo, – prisiminė Daktarų senbuvis. – Į „Vilijos“ kiemą jis atvyko vienas tamsios spalvos „Mercedes-Benz 124“. Pirmas su juo pasikalbėjo Vidmantas Siaurusevičius-Siauras – norėjo patikrinti Somo pažinčių ratą ir patikimumą. Jis nuolat taip darydavo, mėgdavo tikrinti įvairius į „Viliją“ atvykusius nepažįstamus kriminalinio pasaulio asmenis.

Taigi netrukus baltojoje salėje susėdome šnekučiuotis aš, V. Siaurusevičius, E. Abarius, V. Gudzinskas, Žymantas Janiselis-Jautis ir dar vienas Aleksandras, kurio pavardės neatsimenu. Netrukus E. Abarius pradėjo kalbą, kad yra žmogus, kurį reikia nužudyti. Už tai bus sumokėta 50 tūkstančių JAV dolerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Goga paklausė Somo, ar šis tai gali padaryti. Kai šis patvirtino, E. Abarius paklausė, kokios pagalbos iš mūsų jam reikės. Somas pasiteiravo, ar objektas saugomas, kiek žmonių, o paskui pasakė, kad reikia nuvažiuoti į vietą apžiūrėti. Buvo matyti, kad jis tuo klausimu profesionalas, nes nieko nereikalingo neklausinėjo, tuščiai nekalbėjo.“

Paskui V. Gudzinskas ir Somas sėdo į Siauro „Mersą“ ir iš karto nuvažiavo prie S. Čiapo biuro. Pamatęs šią vietą Somas iš karto pasakė, kad ji netinka. Paskui jie pasuko prie S. Čiapo nuosavo namo Sargėnuose. Ši vieta Somui tiko, nors jis net iš automobilio nebuvo išlipęs. Jam svarbiausia buvo atsitraukimo keliai, o netoli Sargėnų yra automagistralė.

REKLAMA

„Pasižvalgę grįžome į „Viliją“, sėdome prie stalo, tada Somas išvardijo, ko jam reikia, – buvęs Daktarų atstovas prisiminė pirmąją pasiruošimo S. Čiapo ir jo vairuotojo likvidavimo dieną. – Prie stalo sėdėjome visi tą rytą buvusieji restorane. Somas pasiteiravo, ar rasime du Kalašnikovo automatus. E. Abarius atsakė, kad be problemų. Tuomet svečias pasakė, kad reikės dviejų automobilių, kurių vienas turėtų būti legalus, o kitas – vogtas. Dviejų vairuotojų, kurie pažinotų miestą. Atsisveikindami jam pasakėme, kad duosime žinią, kai būsime pasirengę.“

REKLAMA

Žudikai paleido 55 šūvius

Likus bemaž keturioms dienoms iki nusikaltimo, Kauno „Vilijos“ restorane prisistatė A. V. Solomka su dviem vyrais. Jų vardų ir pavardžių niekas iš Daktarų byloje liudijančių kauniečių iki šiol negali prisiminti. Neatmetama, kad minėti asmenys nenorėjo būti identifikuoti ir tikruosius vardus nuslėpė.

Aptariant nusikaltimą minėtas duetas dažniausiai tylėdavo, šnekėdavo tik Somas. Šio didelio nusikaltimo planą baltarusiai su Daktarais aptarė vienoje Kauno pirtyje.

Per šį pasitarimą galutinai buvo paskirstyti vaidmenys, kas ką darys, kaip bus atsitraukiama iš nusikaltimo vietos, ir aptariamos visos detalės bei galimi netikėtumai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Čiapo žmogžudystės išvakarėse E. Abarius vienam savo bendrų juokaudamas pasakė: „Rytoj nebėk kroso, būk namie.“ „Tačiau balandžio 5 dienos rytą paskambino Goga ir ištarė: „Gali bėgti krosą, viskas gerai.“ Tuomet supratau, kad S. Čiapas jau nužudytas“, – prisiminė liudytojas V.

1996 metų balandžio 5-ąją, likus dviem dienoms iki Velykų sekmadienio, 8.10 valandą S. Čiapas ir jo vairuotojas Vincas Varnas buvo nušauti iš arti Rusijos gangsterių stiliumi išriedantys juodos spalvos BMW automobiliu iš nuosavo namo kiemo Sargėnuose.

REKLAMA

Lemtingą rytą S. Čiapas buvo susiruošęs į Vilnių, kur turėjo išsamiai liudyti prokurorams prieš įsisiautėjusius Daktarų bosus. „Vincas darė vartus ir kalbėjo su manimi, – tą pačią dieną policijai liudijo S. Čiapo žmona, – tuo metu aš pro praviras dureles su juo kalbėdama mačiau, kaip Vincas stovėdamas nugara į vartus lėtai suko galvą iš kairės į dešinę ir į kažką įdėmiai žiūrėjo. Prasidėjus šaudymui pajutau smūgį į kaktą, lenkiausi į priekį, susigūžiau ir pro praviras dureles išslinkau lauk.“

Po žudikų atakos nustatyta, kad iš 55 į S. Čiapą paleistų šūvių jam padarytos net 44 šautinės žaizdos. Tą pačią dieną 15 valandą V. Varnas mirė operuojamas Kauno klinikų kardiochirurgijos skyriuje. Ant užpakalinės mašinos sėdynės sėdėjusi J. Čiapienė buvo lengvai sužalota. Buvo akivaizdu, kad tai užsakyta mafijos žmogžudystė, tačiau pirmosiomis dienomis atrodė, kad kaltininkai ir jį nusamdžiusieji taip ir liks neišaiškinti bei nepatraukti į teismą.

REKLAMA

Visi koziriai atversti praėjus daugiau kaip dešimtmečiui.

Paslaptingas užsakovas

Įvykdžiusi užduotį samdomų žudikų trijulė iš Baltarusijos Jaučio automobiliu iš Kauno išvyko į Trakus. Kalbėta, kad šiame mieste buvo paliktas Somo automobilis.

Šiandien manoma, kad į nusikaltimą buvo įtrauktos Vilniaus ir Trakų mafijos garsenybės – greičiausiai su Vesnuška (Viktoru Polonskiu – red. past.) ir Narkuša (Stanislovu Narkevičiumi – red. past.) buvo sutarta, kad jie užtikrins Somo ir dviejų iki šiol nenustatytų baltarusių žudikų atvykimą į Kauną iki misijos pradžios bei saugų pasitraukimą iš Lietuvos jai pasibaigus. Tikėtina, kad S. Čiapo nužudymo vakarą žudikai praleido S. Narkevičiaus poilsio namuose „Slėnis“.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kurie pareigūnai man teigė, kad S. Čiapo nužudymo byloje iki šiol tebeliko daug neaiškumų. Policija taip ir nesugebėjo atsekti tų dviejų samdomo žudiko A. V. Solomkos pagalbininkų, liko neaišku, kas konkrečiai iš šios trijulės paleido mirtinus šūvius.

Taip pat lieka svarbiausias klausimas – kas iš tiesų įsakė nužudyti verslininką. Ar sprendimas buvo priimtas tik paties H. Daktaro, o gal aukšto rango specialiųjų tarnybų pareigūnų, kad galėtų apmokėti tokią operaciją? Ar tik pinigai A. Solomką motyvavo į tai veltis? Juk jis kadaise dirbo slaptame sovietų armijos dalinyje, kuris rengė vyrus ekstremaliausiomis sąlygomis, todėl galėjo tai daryti iš lojalumo ar kad buvo šantažuojamas specialiųjų tarnybų?

Gavęs užsakymą ir subūręs nusikalstamą grupuotę S. Čiapui nužudyti, A. Solomka išvengė kalėjimo bausmės, nes maždaug 1999-ųjų lapkritį su keliais vyrais žuvo automobilio avarijoje Lenkijoje. Jo žūties aplinkybės net Kauno mafijos veteranams iki šiol atrodo ne atsitiktinės, o labai įtartinos. „Tai buvo saugumiečių kerštas, kad Somas palaikė pernelyg artimus ryšius su kai kuriomis Lietuvos kriminalinėmis struktūromis“, – išgirdau ir tokią versiją.

REKLAMA

Vėliau Daktarų aplinkoje pasigirdo kalbų, kad S. Čiapui nužudyti buvo mesti pinigai ne iš bendros Kauno „bachūrų“ kasos.

„Luras (Alvydas Viktoras Laurinavičius – miręs Daktarų veikėjas – red. past.) sakė, kad pinigus davė verslininkas Valdas Jakutis, – savą įvykių versiją pateikė vienas ponas X. – Taip pat 2001 metais po Remigijaus Daškevičiaus nužudymo su vienu mūsų susitikęs V. Jakutis ėmė kalbėti, ar gali jam kas nors suteikti paramą, apsaugą. Kai buvo pasiteirauta, kodėl ir už ką, jis atsargiai užsiminė, kad anksčiau buvo sumokėjęs 100 tūkstančių JAV dolerių E. Abariui. Tuomet padariau išvadą, kad S. Čiapo nužudymas buvo finansuojamas iš V. Jakučio lėšų.“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kas siejo S. Čiapą ir Daktarus? (II)

Verslo pionieriaus žūties paslaptį slepia Hamburgas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų