Lietuva – ne išimtis
Mūsų geografinėse platumose neįprastos karščio bangos – klimato atšilimo rezultatas. Tenka atkreipti dėmesį, kad Lietuva – ne išimtis. Žmogaus veiklos sukeltas šiltnamio efektas kitas šalis nusiaubia net kur kas labiau. Štai, pavyzdžiui, visai neseniai Indijoje nuo nepakeliamo karščio mirė per 2000 žmonių. Be to, spėjama, kad tai dar ne pabaiga, Indiją netolimoje ateityje dar gali kankinti ir sausra. Rodos, keista, nes dažniausiai prisimename pražūtingas liūtis ar potvynius, nusinešančius nemažai indų gyvybių. Tačiau pastaruoju metu neretai pasitaikančios gamtos anomalijos, kaip ir karščio bangos, – taip pat klimato atšilimo rezultatas.
O kur dar viesulai, uraganai, atogrąžų ciklonai, cunamiai. Tai tik keletas pavyzdžių, kokių gamtos katastrofų prisišaukė žmogus – nes dauguma klimato atšilimo veiksnių sukėlė kaip tik žmogaus veikla. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako: „Dėl atogrąžų ciklonų dažnumo dar nesutariama, bet visi mokslininkai teigia, kad ciklonai tikrai taps intensyvesni. Tendencija, kad įvairūs klimato reiškinių ekstremumai neišvengiami yra neginčijama. Staigūs temperatūrų svyravimai pasitaiko vis dažniau“. Taigi klimato atšilimas yra akivaizdus faktas, todėl dabar lieka kiek galima pristabdyti šį reiškinį ir išmokti gyventi su jau esamais ir dar neišvengiamai būsimais padariniais.
Ilgai stebėję ir tyrinėję klimato atšilimą klimatologai prognozuoja, kad šie metai bus vieni karščiausių nuo 1880-ųjų – nuo tada buvo pradėta registruoti oro temperatūra. Anot Just. Kilpio: „Ši vasara kol kas vidutinė, tačiau prognozės yra apibendrintos – vidurkiai nieko nepasako apie karščio bangas. Greičiausiai pasitaikys ir labai karštų dienų, nes tokia tendencija išlieka. Pavyzdžiui, pernai Druskininkuose rugpjūčio pradžioje užfiksuota aukščiausia (net + 37,1°C) temperatūra. O per visą vasarą pajūryje pernai daugiau nei 14 dienų buvo per +30°C, kas pajūriui yra neįprasta. Tokia temperatūra dažniau pasitaiko rytinėje Lietuvos dalyje. Taigi ir šiemet bus visko.“ Klimato atšilimo padarinius jaučiame jau dabar, o ateityje jų tik daugės.
Per didelis karštis pavojingas sveikatai
Perkaisti ir susirgti yra kur kas lengviau nei manoma. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad ir trumpalaikis karštis gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Ypatingai savo sveikata per karščio bangas derėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie serga diabetu, epilepsija, turi antsvorį, širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimų. Kaitros taip pat pavojingos kūdikiams, mažiems vaikams. Nedera dirbti ar sportuoti, kai užklumpa pernelyg didelis karštis. Tokiomis dienomis reikia vartoti daug skysčių, valgyti ne mėsos, o daržovių, vaisių, stengtis būti vėsesnėse patalpose, saugoti odą, rengtis lengvais, geriausia natūralių audinių drabužiais, prisidengti galvą. Patarimų yra daug ir juos visus verta įsiminti, nes sustabdyti globalaus Žemės atšilimo negalime, taigi teks išmokti prisitaikyti prie kintančių gamtos sąlygų.
