REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karas Ukrainoje sukeltų šoko bangas ir pakeltų kainas visose pasaulinėse žemės ūkio rinkose.

Karas Ukrainoje sukeltų šoko bangas ir pakeltų kainas visose pasaulinėse žemės ūkio rinkose.

REKLAMA

Tarptautinės politikos formuotojai su siaubu žiūri į galimas Rusijos invazijos pasekmes pasaulio saugumui ir energijos rinkoms, tačiau pasekmės pasaulio maisto tiekimui sulaukė mažiau dėmesio nei to yra vertos.

Kadaise buvusi Sovietų Sąjungos duonos krepšelis, Ukraina yra žemės ūkio galiūnė, todėl konfliktas joje iš karto sukeltų drebėjimą ir kainų šuolius grūdų ir maistinio aliejaus rinkose. Europos namų ūkiai ir taip jau kovoja su augančia infliacija.

Europos problemos yra dvejopos.

Ukraina yra ketvirta pagal dydį ES išorinė maisto tiekėja ir tiekia blokui maždaug ketvirtadalį jo grūdų ir augalinio aliejaus importo, įskaitant beveik pusę jo kukurūzų.

Pati ES, būdama stambi maisto gamintoja, tikriausiai turėtų sugebėti prisitaikyti prie tiesioginio šoko dėl dvišalės prekybos nutrūkimo. Galimas didesnis strateginis rūpestis priklauso nuo dar svarbesnio Ukrainos, kaip tiekėjos Viduriniams Rytams ir Šiaurės Afrikai, vaidmens. Analitikai įvardija, kad maisto tiekimas yra vienas iš kelių svarbių veiksnių, nulėmusių Arabų pavasario revoliucijas, kurios įsiplieskė prieš dešimtmetį, o ES nuolat baiminasi dėl naujo nestabilumo savo kaimynystėje. Pavyzdžiui, Egiptas yra pagrindinis Ukrainos grūdų pirkėjas.

REKLAMA
REKLAMA

„Maisto saugumo požiūriu konfliktas su Ukraina tampa dar viena svarbia problema, kodėl jis neturėtų vykti, kodėl jo reikėtų vengti, – sakė Ukrainos verslo ir prekybos asociacijos Briuselio biuro direktorius Nazaras Bobitskis. – Bijau, kad to dar nėra platesniame Europos sprendimų priėmėjų ekrane. Turėtų būti.“

REKLAMA

Jis teisus – maisto saugumui keliami pavojai Briuselyje dar nesukelia atgarsio. „Kol kas nenumatytų atvejų planų nėra“, – sakė vienas Europos Komisijos pareigūnas. Ši tema taip pat nebuvo įtraukta į ES žemės ūkio ministrų darbotvarkę.

Tobula audra

Iš pirmo žvilgsnio Europos aprūpinimo maistu saugumui grėsmės nekyla. ES yra grynoji maisto eksportuotoja, o Ukraina, nors ir yra svarbi prekybos partnerė, sudaro tik 4,9 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų importo. Tai yra ketvirta pagal dydį žemės ūkio maisto produktų eksportuotoja į ES po JK, Brazilijos ir JAV.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto velnias slypi detalėse, nes Europa yra daug labiau priklausoma nuo tam tikrų produktų. N. Bobitskis pabrėžia, kad 88 procentai Europos saulėgrąžų aliejaus, 41 procentas rapsų ir 26 procentai medaus atkeliauja iš Ukrainos.

„Didžiausias iššūkis yra trumpalaikis šokas saugumo požiūriu“, – „Politico“ sakė Ukrainos ekonomikos viceministras Tarasas Kačka.

Pasak N. Bobitskio, karas labiausiai paveiktų didmeninius importuotojus ir maisto gamintojus, kurie ir taip turi susidoroti su aukštomis energijos kainomis ir ambicingomis ES tvarumo taisyklėmis. „Turime tam tikrų ingredientų tobulai audrai“, – sakė jis.

Tarptautinio maisto gamintojo, veikiančio Ukrainoje ir augalinius aliejus tiekiančio iš šios šalies, atstovas teigia, kad bendrovė kasdien stebi situaciją, bet taip pat yra pasirengusi paįvairinti. „Yra alternatyvų“, – tvirtino asmuo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. Kačka taip pat pabrėžė Ukrainos kukurūzų – svarbios gyvulių pašarų sudedamosios dalies – eksporto svarbą. „Tai sritis, kurioje pažeidžiamumas gali būti dar sudėtingesnis ES pramonei“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tiekimo sutrikimai gali turėti įtakos kiaulių ir vištų ūkiams visame žemyne.

„Taigi jamoną (ispanišką vytintą kumpį - aut. past.) gali paveikti saugumo padariniai“, – pridūrė jis, nes Ispanija yra neabejotinai didžiausia kukurūzų importuotoja į ES.

Pasaulinė šoko banga

Kainos jau ir taip yra didelės – JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2021 m. pasaulinės maisto kainos pasiekė 10 metų rekordą, o karas tai tik dar labiau pablogins.

REKLAMA

Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų konsultacinės įmonės, orientuotos į Juodosios jūros regioną, generalinis direktorius Andrejus Sizovas teigė, kad 2014 m., kai Rusija užgrobė Krymą, daugelis žmonių buvo susirūpinę dėl prekybos srautų sutrikimų, bet taip neatsitiko.

„Nepaisant to, per tą laiką labai išaugo kainos, – sakė jis. – Tai buvo gana greitas pasaulinių kviečių kainų augimas – maždaug 20 procentų“.

Tačiau kol neįvyks tikra kova, jis sakė, kad padidėjimas nebus toks didelis: „Tikriausiai rinka jau prekiavo šia istorija“. Už ES ribų priklausomybė gali būti didesnė.

Pavyzdžiui, 55 procentai kviečių, importuojamų į Libaną (kuris labai priklauso nuo grūdų importo), atkeliauja iš Ukrainos. FAO duomenimis, Turkijoje ukrainietiški kviečiai sudaro 23 procentus viso importo, o rusiški kviečiai – 62 procentus importo. Egiptas yra labai priklausomas tiek nuo Rusijos, tiek nuo Ukrainos.

REKLAMA

Jei pasaulinės kviečių kainos pakiltų, tai gali sukelti socialinius neramumus ir konfliktus, perspėja ekspertai. „[Arabų] pavasario revoliucijos prasidėjo 2011 m., kai Rusija 2010 m. uždraudė [grūdų] eksportą, – priminė A. Sizovas. – Tai tikrai nebuvo didžiausias vairuotojas ir vienintelis vairuotojas, [bet] tai visus sutrikdė.“

N. Bobitskis sutiko: „Dėl [pasiūlos trūkumo] kyla antrinių veiksnių – migracijos, vietinių konfliktų ir kitų – rizika. Taigi, ES turės su jais susidoroti ilguoju laikotarpiu.“

Verslas kaip įprasta – kol kas

Kol kas Ukrainos pareigūnai ir ekspertai bando visus nuraminti. „Didžioji dauguma mūsų gamintojų ir toliau planuoja ir ruošiasi einamiesiems metams savo gamybos vietose, – sakė N. Bobitskis. – Jie labai nori užtikrinti, kad nebūtų trikdomi jų tarptautiniai sutartiniai įsipareigojimai, ypač eksporto sutarčių atžvilgiu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. Kačka tvirtino, kad Ukrainos vyriausybė ruošia nenumatytų atvejų planus.

„Darome viską, kad užtikrintume, jog kritinė infrastruktūra veiktų bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokiu scenarijumi“, – teigė jis ir pabrėžė, kad Ukraina rūpinasi, jog geležinkeliai, siloso saugyklos ir jūrų uostai veiktų. Jis sakė, kad tai ypač svarbu Juodosios jūros regione, regiono eksporto centre.

A. Sizovas teigė, kad diversifikuota ES rinka lengvai sugertų bet kokį sukrėtimą, skirtingai nei skurdesni regionai: „[2020 m.] buvo daug kalbų, kad dėl COVID matysime didžiulius grūdų ir maisto srautų sutrikimus visame pasaulyje. Tačiau nieko panašaus nebuvo“.

REKLAMA

Įmonės atsargiai pažymėjo, kad „stebi“ situaciją. Vienas maisto pramonės atstovas sakė, kad Rusijoje ir Ukrainoje veikiančios įmonės „labai susirūpinusios dėl krizės ir tikisi, kad bus galima susitarti dėl taikios pabaigos be ekonominių pasekmių“.

Tai taip pat yra politikos formuotojų viltis.

„Manau, kad agresijos grėsmė neturi įtakos rinkų stabilumui, – sakė T. Kačka. – Taigi, vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų gali turėti įtakos, yra tikra agresija.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų