Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savivaldybių tarybose turės 222 mandatus.
Tikėjosi geresnio pasirodymo
„Balsuojama už asmenybes. Kada partija, kuri surenka didžiausią mandatų skaičių – socialdemokratai –, bet negauna mandatų didžiuosiuose miestuose, tai rodo, kad tai nebe partijų rinkimai, o asmenybių rinkimai“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo R. Karbauskis.
Partijos pasirodymas būtų kur kas geresnis, jei daugiau partijos kandidatų būtų Seimo nariai, mano R. Karbauskis, anksčiau žadėjęs, kad LVŽS laimės visus trejus šiemet vykstančius rinkimus.
„Matyt, kad neįvertinau to, kiek stipriai veiks rinkimuose asmenybės. <...> Jeigu būtume galėję sau leisti daugiau Seimo narių iškelti savivaldos rinkimuose, matytume visiškai kitokį vaizdą“, – svarstė partijos pirmininkas.
Svarbi pergalė Lazdijuose
Viena reikšmingesnių valstiečių pergalių – Lazdijuose, kur partijos kandidatei, žemės ūkio viceministrei Ausmai Miškinienei iš posto pavyko išversti ilgametį Lazdijų rajono merą Artūrą Margelį, mero kėdėje išbuvusį net 15 metų.
A. Miškinienė pelnė 62 proc. rinkėjų balsų, A. Margelis – 37 proc.
„Mes nieko išskirtinio Lazdijuose nedarėme. Gal skirtumas tas, kad Ausma Miškinienė buvo Vyriausybės narė ir ją aktyviai rėmė Vyriausybės nariai. Tai yra būtent dėl tos priežasties, kad mes šnekame apie viceministrę“, – kandidatės pergalę aiškino R. Karbauskis.
Rinkimus laimėjo asmenybės
Šiuose rinkimuose pergalę iškovojo ne partijos, o asmenybės, mano Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Šiuose rinkimuose pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika. Asmenybių svarbą sustiprina tiesioginiai merų rinkimai ir visuomeninių rinkimų komitetų svarba, kadangi jie buriasi aplink konkrečius politikus“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo R. Vilpišauskas.
Nors dalis politologų dažnai sako, kad minėta tendencija rodo politinių partijų eroziją, tačiau, profesoriaus manymu, jau nuo pat 1990-ųjų matyti, kad Lietuvoje veikiančios partijos yra gana toli nuo vadovėliuose aprašomo idealo.
Nauji merai po savivaldos rinkimų dirbs 22-ose iš 60 šalies savivaldybių.
