Rubio prabilo apie Rusijos jėgą: ji negalėtų pasipriešinti nei JAV, nei daugeliui Europos šalių
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 31 d. interviu „Fox News Radio“ teigė, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos surengė naujas derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau jos nedavė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“.
Paklaustas, ar Rusija galėtų kariniu būdu stoti į konfliktą su JAV, M. Rubio tokį scenarijų pavadino „nesuvokiamu“, pabrėždamas abiejų šalių didžiulius branduolinius arsenalus ir klaidingų sprendimų riziką.
Per rusų smūgį Kyjivui žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 15
Per kombinuotą Rusijos ataką Kyjive žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 15. Tai pranešė Ukrainos sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Deja, pasitvirtina blogiausios prognozės dėl po griuvėsiais esančių žmonių skaičiaus, teigė jis.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sužeistųjų yra 132, 14 jų – vaikai.
Naktį į ketvirtadienį rusai dronais ir raketomis smogė Kyjivui. Žuvo 15 žmonių, įskaitant šešerių metų berniuką.
Penktadienis, rugpjūčio 1-oji, Kyjive paskelbta gedulo diena.
Rugpjūčio 1-oji Ukrainos sostinėje paskelbta gedulo diena
Penktadienį, rugpjūčio 1 dieną, Kyjive paskelbta gedulo diena, skirta pagerbti liepos 31-ąją Rusijos įvykdytos kombinuotos atakos prieš sostinę aukas.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko apie šį sprendimą paskelbė „Telegrame“.
„Rytoj, rugpjūčio 1 dieną, Kyjive skelbiama gedulo diena, skirta atminti žuvusiesiems per priešo surengtą didžiulę ataką prieš sostinę. Šią dieną ant visų savivaldybės pastatų vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo. Taip pat rekomenduojama nuleisti valstybines vėliavas ant valstybinių ir privačių pastatų“, – rašoma pareiškime.
Penktadienį mieste draudžiami visi pramoginiai renginiai.
Praėjusią naktį Kijevas patyrė dronų ir raketų ataką. Per ją žuvo 11 žmonių, tarp jų – ir vienas vaikas.
JAV siunčia žinutę Kremliui: jei iki rugpjūčio 8 d. nebus taikos, laukia skaudžios pasekmės
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje iki rugpjūčio 8 dienos, – liepos 31-ąją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pareiškė aukštas JAV diplomatas Johnas Kelley, rašo „Kyiv Independent“.
Viena valstybė stojo į Rusijos pusę: ketina pripažinti Rusijos aneksuotas Ukrainos teritorijas
Nikaragvos vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi pripažinti Rusijos pretenzijas į keturias Ukrainos sritis, kurios šiuo metu yra okupuotos. Apie tai pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „El 19 Digital“, remdamasi Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos liepos 30 d. laišku Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Išrinktasis Lenkijos prezidentas pirmą kartą telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu
Lenkijos naujasis dešiniųjų populistų prezidentas Karolis Nawrockis pirmą kartą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo toliau remti Kyjivą, besiginantį nuo Rusijos invazijos.
Ketvirtadienį vykusio pokalbio metu K. Nawrockis sakė, kad diskusijose su V. Zelenskiu aptars sudėtingą dvišalių santykių praeitį.
K. Nawrockis apibūdina save kaip „balsą žmonių, reikalaujančių iš Ukrainos pakeisti požiūrį į svarbius ir vis dar neišspręstus istorinius klausimus“, – Varšuvoje sakė jo atstovas spaudai.
Jis turėjo omenyje etninį valymą, vykdytą 1943-1945 m., pirmiausia Voluinės regione, kuris kadaise priklausė Lenkijai, o dabar yra Ukrainoje.
Nacionalistinė Ukrainos sukilėlių armija (UPA) nužudė iki 100 000 lenkų – vyrų, moterų ir vaikų. Ukraina tik prieš kelis mėnesius leido atlikti kasinėjimus ir ieškoti šių aukų palaikų.
Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo didelis Ukrainos rėmėjas; jis lankėsi Kyjive 2022 m. balandį, t. y. netrukus po to, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
K. Nawrockis skeptiškai vertina Kyjivo siekius įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Jis pradės eiti pareigas rugpjūčio 6 dieną.
V. Zelenskis, pranešdamas apie telefoninį pokalbį, šio istorinio klausimo neminėjo.
„Tikimės, kad Lenkija išliks patikima mūsų partnerė ir sąjungininkė, – rašė jis platformoje „X“. – Susitarėme apsikeisti vizitais, per kuriuos aptarsime visus aktualius dvišalio bendradarbiavimo klausimus.“
Ukraina: per rusų ataką Kramatorske žuvo žmogus, Kyjive aukų skaičius išaugo iki 11
Per Rusijos ataką rytų Ukrainos pramoniniame Kramatorsko mieste žuvo mažiausiai vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
Dar 11 žmonių buvo sužeista, „Telegrame“ pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, nukentėjo penkių aukštų gyvenamasis namas, o gelbėtojai griuvėsiuose ieškojo galimų kitų aukų.
V. Filaškinas paragino mieste dar likusius gyventojus bėgti į saugesnius šalies rajonus, toliau nuo fronto linijos. Ji šiuo metu eina maždaug už 15 kilometrų į pietryčius nuo miesto.
Praėjusią naktį sostinėje Kyjive per kombinuotą Rusijos raketų ir dronų ataką žuvo mažiausiai 11 žmonių, įskaitant vieną vaiką. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Taip pat buvo sužeisti 93 žmonės, tarp jų – 11 vaikų. Gelbėtojų komandos toliau dirba smūgių vietose, tebevyksta gelbėjimo ir paieškos operacijos.
Kyjive – rekordinis sužeistųjų skaičius: atakos nusinešė vaikų gyvybes
Liepos 31-osios naktį Rusija paleido į Kyjivą daugybę dronų ir raketų. Per ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių, 135 buvo sužeisti. Tai vienas iš didžiausių išpuolių per pastarąsias savaites.
Tarp sužeistųjų – trys policijos pareigūnai ir 12 vaikų. 14:40 val. vietos laiku ligoninėje vis dar gydomi 30 žmonių, tarp jų – 5 vaikai, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Pasak jo, sužeistų vaikų skaičius yra didžiausias mieste nuo visapusiškos Rusijos invazijos pradžios, rašo „Kyiv Independent“.
Rusijos pajėgos per naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip 300 dronų ir 8 raketas, taikydamos į Kyjivą bei kitus regionus, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Reaguojant į šį išpuolį, rugpjūčio 1-oji Kyjive paskelbta gedulo diena. Visose savivaldybės pastatuose nuleidžiamos vėliavos iki pusės stiebo, o visą dieną mieste draudžiami pramoginiai renginiai.
Ataka įvyko netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino per 10 dienų įvesti naujus muitus Rusijai, jei Kremlius nesutiks nutraukti visapusiško karo prieš Ukrainą.
Žiniasklaida: per rusų smūgį Kyjivui žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 11
Per Rusijos dronų ir raketų ataką naktį į ketvirtadienį Kyjive žuvo mažiausiai 11 žmonių, o dar 135 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, kuriuos cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Tai buvo vienas didžiausių pastarųjų savaičių oro antskrydžių.
Per ataką žuvo šeši žmonės Kyjivo Sviatošyno rajone, du – Solomiankos rajone, įskaitant šešiametį berniuką.
Vėliau ketvirtadienį Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba patvirtino 11-ą auką. Gelbėjimo operacija tęsiama.
Pranešama, kad tarp sužeistųjų yra trys policijos pareigūnai ir 12 vaikų.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad 14 val. 40 min. (vietos ir Lietuvos laiku) 30 žmonių, įskaitant penkis vaikus, vis dar buvo hospitalizuoti.
V. Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“ pridūrė, kad sužeistų vaikų skaičius yra didžiausias, užfiksuotas sostinėje nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Penktadienį jis sostinėje skelbia gedulo dieną.
Dėl masinių Ukrainos apšaudymų Lietuva reiškia protestą Rusijai
Dėl masinių Ukrainos apšaudymu Lietuva ketvirtadienį pareiškė protestą Rusijai.
Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM), Rusijos ambasados laikinajam reikalų patikėtiniui buvo įteikta protesto nota dėl Rusijos karinių pajėgų šią savaitę įvykdytų masinių Kyjivo, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Sumų, Charkivo, Chersono ir kitų Ukrainos regionų apšaudymų.
Jų metu žuvo dešimtys ir buvo sužeista šimtai civilių Ukrainos gyventojų, įskaitant evakuacijos autobuso keleivius bei įkalinimo įstaigoje buvusius asmenis.
Protesto notoje taip pat pabrėžta, kad Rusijos vykdomi kariniai veiksmai prieš civilius Ukrainos gyventojus bei sistemingas žiaurus elgesys su karo belaisviais yra „nepriimtini ir neteisėti“, jais šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė teisė.
Ministerijos teigimu, Lietuvos toliau dės visas pastangas, kad šių ir kitų karo nusikaltimų – įskaitant prieš trejus metus Rusijos pajėgų įvykdytą Olenivkos karo belaisvių stovyklos susprogdinimą, kurio metu žuvo mažiausiai 53 Ukrainos karo belaisviai – planuotojai ir vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kaip skelbė BNS, pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą, nepaisydama JAV spaudimo nutraukti beveik trejus su puse metų trunkančią invaziją.
Apie naujausią ataką prieš Ukraina pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 10 dienų ultimatumą Maskvai nutraukti invaziją arba tikėtis sankcijų.
Zelenskis pasirašė naująjį antikorupcijos įstatymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad pasirašė įstatymo projektą, kuriuo pakeičiamas įstatymas, ribojantis kovos su korupcija institucijų įgaliojimus, po to, kai naujas įstatymas buvo priimtas parlamente.
„Aš ką tik pasirašiau dokumentą, ir jo tekstas bus nedelsiant paskelbtas. Tai užtikrina normalią, nepriklausomą kovos su korupcija institucijų ir visų teisėsaugos institucijų veiklą mūsų šalyje“, – sakė V. Zelenskis.
Lavrovas pakvietė Sirijos prezidentą apsilankyti Maskvoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Maskvoje susitikęs su Sirijos kolega Asaadu al-Shaibaniu, pažadėjo pagalbą atstatant šalį po pilietinio karo. Kartu jis pakvietė Maskvoje apsilankyti Sirijos pereinamojo laikotarpio prezidentą Ahmedą al Sharaa.
„Tikimės, kad prezidentas A. al Sharaa galės dalyvautu pirmajame Rusijos ir Arabų Lygos viršūnių susitikime, kuris vyks spalio 15 d.“, – sakė S. Lavrovas. Tai yra apskritai pirmasis Sirijos pereinamojo laikotarpio vyriausybės ministro vizitas Maskvoje po to, kai buvo nuverstas Kremliaus ir karinėmis priemonėmis remtas Basharas al Assadas.
S. Lavrovas priminė tradiciškai draugiškus abiejų šalių santykius. Turėdamas omenyje pastaruosius susirėmimus tarp drūzų ir sunitų genčių grupių, jis teigė tikįs, kad padėtis Sirijoje greitai normalizuosis.
Damaskas, pasak A. al Shaibanio, siekia naujo dvišalių santykių, pagrįstų bendradarbiavimu ir abipuse pagarba, etapo. Šalis esą pasirengusi sveikai ir tvirtai partnerystei tarp abiejų valstybių. Į Maskvą vykusioje delegacijoje, sirų valstybinės naujienų agentūros „Sana“ duomenimis, buvo ir Sirijos gynybos ministras Marhafas Abu Kasra.
Maskva pirmiausiai suinteresuota išlaikyti Sirijoje savo karines bazes, kurias įkūrė dar valdant B. al Assadui. Derybos dėl bazių ir Sirijoje likusių rusų karių ateities bus tęsiamos. Nuverstasis Sirijos diktatorius B. al Assadas po pabėgimo iš šalies gavo prieglobstį Rusijoje.
ES: naujas Ukrainos antikorupcinis įstatymo projektas sprendžia esminius nepriklausomumo klausimus
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos parlamentas, patvirtinęs naują kovos su korupcija įstatymo projektą, išsprendė svarbiausius klausimus, keliančius susirūpinimą dėl kovos su korupcija įstaigų nepriklausomumo.
„(Aukščiausioji) Rada atkūrė pagrindines apsaugos priemones“, – žurnalistams nurodė Europos Komisijos (EK) atstovas Guillaume'as Mercier (Gijomas Mersjė).
„Mūsų nuomone, naujuoju įstatymu sprendžiami pagrindiniai NABU ir SAPO nepriklausomumo iššūkiai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos nacionalinį antikorupcijos biurą ir Specializuotąją antikorupcinę prokuratūrą.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo turi būti pakeistas įstatymas, apribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus ir išprovokavęs didžiausius viešus mitingus nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus.
Tiesioginėje parlamento transliacijoje buvo matyti, kaip įstatymų leidėjai balsavo už įstatymo projektą, kuriam iš anksto pritarė kovos su korupcija institucijos ir kuris numato reguliarius melo detektoriaus testus kovos su korupcija pareigūnams.
Oficialūs duomenys rodo, kad ketvirtadienį 331 Ukrainos Aukščiausiosios Rados įstatymų leidėjas pritarė naujam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymui, o 9 susilaikė.
Kyjivo sąjungininkai Europoje anksčiau buvo sunerimę, kad įstatymas pakenks kovos su korupcija reformoms, kurios yra svarbios Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau palaikė naujas pataisas.
Ankstesnis įstatymas NABU ir SAP buvo padaręs tiesiogiai pavaldžiomis generaliniam prokurorui, kurį skiria prezidentas.
Kritikai išėjo į gatves protestuoti, baimindamiesi, kad šis žingsnis prezidentui galėjo palengvinti kišimąsi į korupcijos tyrimus.
Tragiška naktis Kyjive: žuvo 8, mažiausiai 132 nukentėję per Rusijos išpuolį
Per Rusijos dronų ir raketų ataką Kyjive žuvo aštuoni žmonės, įskaitant šešerių metų berniuką, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka platformoje „Telegram“ teigė, kad, atnaujintais duomenimis, per naktį surengtus smūgius žuvo aštuoni žmonės, dar 132 sužeisti.
Tarp žuvusiųjų – šešerių metų berniukas, kuris mirė greitosios pagalbos automobilyje, anksčiau rašė T. Tkačenka.
Tarp sužeistųjų buvo dešimt vaikų, iš kurių jauniausia – penkių mėnesių mergaitė, ankstesniame įraše sakė jis.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ parašė, kad rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą 309 dronais ir aštuoniomis sparnuotosiomis raketomis „Iskander-M“. Nurodoma, kad pagrindinis rusų taikinys buvo Kyjivas.
Numušti ar taikinių nepasiekė 288 dronai ir trys raketos. Ukrainiečių oro gynyba taip pat numušė tris raketas, o taikinius pasiekė penkios rusų raketos ir 21 dronas.
Viena raketa perskrodė devynių aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo vakaruose ir nuplėšė jo fasadą, pranešė pareigūnai.
Įvykio vietoje gelbėtojai tebeieško po griuvėsiais įstrigusių žmonių.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė pareiškė užėmusi Časiv Jarą – strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje, kur ilgus mėnesius tęsėsi įnirtingi mūšiai. Ukrainiečiai šį rusų pareiškimą vadina melu.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą, nepaisydama JAV spaudimo nutraukti beveik trejus su puse metų trunkančią invaziją, rusų pajėgos veržiantis į priekį mūšio lauke.
Apie naujausią ataką pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 10 dienų ultimatumą Maskvai nutraukti jau ketvirtus metus trunkančią invaziją arba tikėtis sankcijų.
Po ketvirtadienio smūgių Ukrainos pareigūnai paragino daryti dar didesnį spaudimą Rusijai.
„Prezidentas Trumpas buvo labai dosnus ir kantrus su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu, bandydamas rasti sprendimą“, socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Atėjo laikas priversti jį pajusti savo pasirinkimų skausmą ir pasekmes. Laikas daryti maksimalų spaudimą Maskvai, – sakė A. Sybiha.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį socialiniuose tinkluose naujausius Rusijos smūgius Kyjivui pavadino parodomuoju žudymu, o per vaizdo transliaciją kalbėdamas konferencijoje Helsinkyje paragino konfiskuoti Rusijos turtą ir pasaulį siekti režimo pakeitimo Rusijoje.
Zelenskis ragina keisti režimą Rusijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulis turėtų siekti „režimo pasikeitimo“ Rusijoje, argumentuodamas, jog antraip prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau destabilizuos savo kaimynus.
„Manau, kad Rusija gali būti pastūmėta nutraukti šį karą. Ji jį pradėjo ir gali būti priversta jį užbaigti, bet jei pasaulis nesieks pakeisti režimo Rusijoje, tai reiškia, kad net ir po to, kai karas baigsis, Maskva vis tiek bandys destabilizuoti kaimynines šalis“, – konferencijoje, skirtoje paminėti 50-ąsias Helsinkio baigiamojo akto dėl pagarbos sienoms ir teritoriniam vientisumui pasirašymo metines, sakė V. Zelenskis.
Ukrainos kariuomenė neigia, kad Rusija užėmė Časiv Jarą
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį neigė Rusijos pareiškimą, kad rusai užėmė strategiškai reikšmingą Časiv Jaro miestą Rytų Ukrainoje.
„Visuomet patariu nelaikyti Rusijos gynybos ministerijos informacijos šaltiniu. Jie paprasčiausiai sistemiškai meluoja ir pati nuostata prašyti mūsų kaskart komentuoti jų naujausius melus yra neteisinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė tame rajone kovojančio Ukrainos kariuomenės junginio atstovas Viktoras Trehubovas.
Ukrainos kariuomenės fronto tvirtove laikytame mieste ilgus mėnesius vyko įnirtingos kovos.
Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad miestas „buvo išlaisvintas Rusijos pajėgų“.
Strategiškai svarbus Časiv Jaras rytinėje Donecko srityje yra puolamas nuo pat 2022-ųjų, o dauguma miesto pastatų yra visiškai sugriauti.
Prieš prasidedant plataus masto karui, Časiv Jare gyveno apie 12 tūkst. žmonių.
Kyjive rusai pražudė 6-erių berniuką ir jo motiną: Zelenskis sureagavo į kruviną rusų smūgį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė apie kruviną rusų smūgį Kyjivui, rašo „Kanal 24“. Anot jo, viename iš gyvenamųjų rajonų rusai sunaikino įėjimą į daugiaaukštį pastatą. Smūgiais Kyjivui Rusija nužudė šešis žmones, įskaitant šešerių metų berniuką ir jo motiną.
Pasak prezidento, praėjusią naktį Rusijos kariuomenė į Ukrainą paleido daugiau kaip 300 dronų ir 8 raketas.
Naktį į Rusijos raketų ir dronų atakų vietas atvyko gelbėtojai, gydytojai ir kitos tarnybos. Didžiausią smūgį Rusija sudavė Kyjivui. Taip pat nukentėjo Dniepro, Poltavos, Sumų, Mykolajivo sritys.
„Sostinėje yra mažiausiai 6 žuvusieji, tačiau jų skaičius gali padidėti. Tarp aukų yra ir vaikas.
Reiškiu užuojautą visoms šeimoms ir draugams. Taip pat žinome apie dešimtis sužeistų žmonių, visiems teikiama būtina pagalba“, – skelbia V. Zelenskis.
Pasak jo, Rusijos kariuomenė į Ukrainą paleido apie 300 dronų ir 8 raketas. Jis pridūrė, kad Ukraina padarys viską, kas įmanoma tarptautinėje arenoje, kad įgyvendintų susitarimus ir apsaugotų žmonių gyvybes.
Nerami naktis Rusijoje: dronai smogė gamyklai, geležinkeliui, apribotas ryšys
Ketvirtadienį Rusijos Penzos mieste griaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“. Ukraina skelbia, kad jos dronai smogė radijo gamyklai.
Vietos gubernatorius patvirtino, kad įvykdytas išpuolis prieš „vieną iš pramonės įmonių“.
Rusija skelbia užėmusi Časiv Jarą Rytų Ukrainoje
Rusija ketvirtadienį pareiškė užėmusi strategiškai reikšmingą Časiv Jaro miestą Rytų Ukrainoje.
Ukrainos kariuomenės fronto tvirtove laikytame mieste ilgus mėnesius vyko įnirtingos kovos.
Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad miestas „buvo išlaisvintas Rusijos pajėgų“.
Strategiškai svarbus Časiv Jaras rytinėje Donecko srityje yra puolamas nuo pat 2022-ųjų, o didžioji dalis miesto pastatų visiškai sugriauti.
Prieš prasidedant plataus masto karui, Časiv Jare gyveno apie 12 tūkst. žmonių.
Laikas Putinui senka: Trumpas pasirinko maksimaliai geriausią metą smogti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko gerą laiką paskelbti ultimatumą Rusijos ržeimo lyderiui Vladimirui Putinui, sako „The Telegraph“ žurnalistas Con Coughlin.
Maskvai liko mažiau nei dvi savaitės sutikti su paliaubomis arba susidurti su pasekmėmis.
Žuvusiųjų per Rusijos smūgį Kyjive skaičius išaugo iki šešių
Žmonių, žuvusių per Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių smūgius Ukrainos sostinėje Kyjive, skaičius padidėjo iki šešių, tarp jų – 6 m. berniukas, ketvirtadienį pranešė miesto karinė administracija.
„Tarnybos kol kas patvirtino šešių žmonių žūtį“, – tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše teigė karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Prieš tai skelbta, kad anksti ketvirtadienį Rusija smogė Kyjivui bepiločiais orlaiviais ir raketomis. Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenka kalbėjo apie vieną žuvusį ir daugiau nei 20 sužeistų žmonių, tačiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko savo ruožtu informavo, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 43. Pranešta, kad, be kita ko, buvo padaryta žala ligoninės vaikų skyriui ir mokyklai.
Specialiojo Trumpo pasiuntinio dukra rėžė: štai kaip Putinas atsako Trumpui
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo dukra Megan Mobbz pakomentavo dar vieną masinį Rusijos puolimą prieš Kyjivą, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Ji pažymi, kad tokiomis atakomis Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas „tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę“.
„Kyjivą masiškai atakuoja dronai. Neabejokite, tai yra Putino atsakas į prezidento Trumpo terminą. Jis tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę. Neturime pasijusti bejėgiai“, – socialiniuose tinkluose teigia ji.
Primename, kad JAV prezidentas D. Trumpas šią savaitę paskelbė, kad trumpina V. Putinui iškeltą ultimatumą užbaigti karinius veiksmus prieš Ukrainą iki 10 dienų. Šis laikotarpis prasidėjo antradienį, liepos 29 d.
Rusija smogė Kyjivui: yra žuvusių, virš 40 sužeistų
Rusija anksti ketvirtadienį surengė dronų ir raketų smūgius Kyjive, per kuriuos žuvo vienas žmogus ir dar daugiau nei 40 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Per smūgį nukentėjo vienos ligoninės vaikų skyrius ir mokykla.
Išpuolių taikiniais tapo mažiausiai 10 Ukrainos sostinės vietų, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinė administracija.
„Šiąnakt priešas atakavo sostinę raketomis ir dronais. Labiausiai nukentėjo Sviatošinsko ir Solomjansko rajonai. Iš viso, 6 val. 30 min. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) duomenimis, Kyjive žuvo 1 žmogus ir daugiau kaip 20 buvo sužeista“, – teigė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka „Telegram“.
„Sužeistųjų Kyjive padaugėjo iki 43. 26 iš jų hospitalizuoti sostinės gydymo įstaigose“, – vėliau įraše sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Smūgio banga išmušė Ševčenkos rajone esančios ligoninės vaikų skyriaus langus, teigė V. Klyčko.
Jis pridūrė, kad Holosijivo rajone taip pat buvo apgadinti pastatai, įskaitant mokyklą ir vaikų darželį.
Anot nepaprastųjų situacijų tarnybos, per išpuolį nukentėjo viena iš sostinės aukštųjų mokyklų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Išvyskite įspūdingą Seulo panoramą ir karštas panas!
Trumpas nori užbaigti karą Ukrainoje iki kitos savaitės
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nori pasiekti susitarimą dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo iki kitos savaitės, rašo „Sky News“.
Aukšto rango JAV diplomatas Johnas Kelley ungtinių Tautų Saugumo Tarybai teigė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turi derėtis dėl paliaubų ir taikos, o D. Trumpas aiškiai nurodė, kad tai turi būti padaryta iki rugpjūčio 8 dienos.
„Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis papildomų priemonių taikai užtikrinti“, – sakė jis.
Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad pradės taikyti muitus ir kitas priemones Rusijai „po 10 dienų“, jei Maskva neparodys pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje.