CNN: susitikime „Mar-a-Lago“ Trumpas ėmėsi šeimininko vaidmens
Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas susėdo pietauti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, buvo akivaizdu, kad jis ėmėsi šeimininko vaidmens, todėl tikėtina, kad susitikimo atmosfera bus neformali, rašo CNN.
D. Trumpas susirinkusių žurnalistų klausė, ar jie norėtų pietauti, ir sakė uždaręs pagrindinį „Mar-a-Lago“ pastatą susitikimui.
Pasak CNN, tai gali reikšti, kad šiandienos derybų atmosfera bus neformalesnė, atsižvelgiant ir į tai, kad jos vyksta ne Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, o D. Trumpo klubo ištaigingame valgomajame.
Prie pietų stalo D. Trumpo pusėje susėdo įvairūs administracijos pareigūnai ir sąjungininkai.
CNN teigimu, susitikime dalyvavo D. Trumpo diplomatinis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, Jungtinio štabo viršininkas Danas Caine'as, Baltųjų rūmų patarėjas politikos klausimais Stephenas Milleris, Baltųjų rūmų personalo vadovė Susie Wiles, D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir Federalinės pirkimų tarnybos komisaras Joshas Gruenbaumas, kuris praėjusią savaitę dalyvavo derybose su Rusija.
Prieš pat susitikimo pradžią žurnalistai buvo paprašyti išeiti iš salės.
Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas rezidencijoje „Mar-a-Lago“ priėmė daugybę pasaulio lyderių, įskaitant Kinijos lyderį Xi Jinpingą ir Japonijos ministrą pirmininką Shinzo Abę.
Šiuose susitikimuose buvo neformalių užsiėmimų, įskaitant vakarienes ir golfą. Tačiau CNN atkreipia dėmesį, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio santykiai išlieka įtempti, nors JAV prezidentas atvykusiam Ukrainos lyderiui negailėjo pagyrų.
Po Putino ir Donaldo pokalbio Rusija spaudžia Ukrainą palikti Donbasą
Rusija sekmadienį paragino Kyjivą išvesti savo karius iš rytinio Donbaso regiono ir taip užbaigti konfliktą Ukrainoje.
Ukraina dabar turėtų priimti „drąsų sprendimą“ ir „nedelsdama“ pasitraukti iš Donbaso, žurnalistams sakė Kremliaus diplomatijos patarėjas Jurijus Ušakovas.
Ukrainos pasitraukimas iš penktadalio Donbaso rytinės Donecko srities, kurią ji vis dar kontroliuoja, yra pagrindinis Rusijos reikalavimas siekiant bet kokio susitarimo.
J. Ušakovas, kalbėdamas po prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo pokalbio, sakė, kad abu lyderiai sutarė, jog bet kokios laikinos paliaubos Ukrainoje tik pratęstų konfliktą.
„Rusija ir Jungtinės Valstijos laikosi tos pačios pozicijos, t. y. kad Ukrainos ir Europos pasiūlymas dėl laikinų paliaubų (...) tik pratęstų konfliktą ir lemtų karo veiksmų atnaujinimą“, – sakė jis.
Rusija atmeta bet kokį laikiną kovų sustabdymą, argumentuodama, kad toks laikotarpis leistų Ukrainai persiginkluoti.
Vietoj to ji nori galutinio susitarimo, kuriuo būtų pašalintos, jos teigimu, pagrindinės konflikto priežastys.
Kalbėdamas prieš D. Trumpo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Floridoje, J. Ušakovas apibūdino V. Putino ir D. Trumpo pokalbį kaip „draugišką“.
Jis pridūrė, kad abu lyderiai vėl kalbėsis po derybų Floridoje.
Sekmadienio skambutis įvyko D. Trumpo iniciatyva, sakė J. Ušakovas, nes JAV prezidentas „norėjo aptarti šiuos klausimus prieš susitikimą su Volodymyru Zelenskiu“.
Pasak J. Ušakovo, D. Trumpas pasakė V. Putinui, kad nori, jog karas būtų užbaigtas kuo greičiau, nes tai atvertų „įspūdingo bendradarbiavimo su Ukraina ir Rusija perspektyvą“.
Tuo tarpu V. Putinas pritarė idėjai sukurti dvi specialias darbo grupes konfliktui sureguliuoti, kurių vienai būtų pavesta spręsti saugumo klausimus, o kitai – ekonominius aspektus, sakė patarėjas.
Trumpas patvirtino: Putinas rimtai nusiteikęs siekti taikos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpo jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridos valstijoje.
Atsakinėdamas į žurnalistų klausimus prie rezidencijos „Mar-a-Lago“ paradinių durų ir paklaustas, ar, jo manymu, Rusijos prezidentas šįkart rimtai nusiteikęs siekti taikos, D. Trumpas patvirtino tuo tikintis.
„Putinas labai rimtai nusiteikęs (siekti taikos – ELTA)“, – kalbėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat teigė, kad taikos susitarimui jokių terminų nėra, tačiau pabrėžė, kad, jo manymu, derybų procesas „vyks labai greitai“.
Žurnalistų paklaustas, ar būtų pasiruošęs daryti teritorinių nuolaidų, Ukrainos prezidentas sakė, kad susitikime bus aptariamas 20 punktų taikos planas, kuriame kalbama ir apie Rusijos reikalaujamų teritorijų likimą.
Į žurnalistų klausimus prezidentai atsakinėjo kelias minutes, toliau susitikimas vyksta už uždarų durų.
Šiame susitikime Ukrainos prezidentas siekia užsitikrinti JAV prezidento paramą 20 punktų taikos planui, kuriuo siekiama nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Lapkričio pabaigoje D. Trumpo administracija pateikė 28 punktų taikos planą, kuris sukėlė nerimą Kyjivui ir jo sąjungininkėms, nes atkartojo kai kurias Kremliaus pozicijas.
V. Zelenskis ir jo partneriai nuo tada rengė patikslintą 20 punktų planą, be kita ko, per neseniai Berlyne ir Majamyje vykusius susitikimus su aukštais D. Trumpo administracijos pareigūnais, o JAV taip pat surengė atskiras derybas su Maskva.
Ukrainos vadovas sakė, kad nori pasinaudoti susitikimu su D. Trumpu, kad per derybas nubrėžtų raudonąsias linijas savo šalies atžvilgiu. Prieš derybas jis sakė, kad „svarbiausias dalykas yra saugumo garantijos“ paliaubų atveju, siekiant apsaugoti Ukrainą nuo būsimų Rusijos atakų.
Vienas iš pagrindinių ginčytinų klausimų yra Maskvos pretenzijos į Donecko ir Luhansko teritorijas, kurių visiškos kontrolės jos kariuomenė neturi.
Kremlius: JAV ir Rusija sutaria, kad paliaubos tik pratęstų konfliktą
Rusija ir JAV sutaria, kad bet kokios laikinos paliaubos Ukrainoje pratęstų konfliktą, sekmadienį pareiškė Kremlius po prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo pokalbio telefonu.
„Rusija ir Jungtinės Valstijos laikosi tos pačios pozicijos, kad Ukrainos ir Europos pasiūlymas dėl laikinų paliaubų (...) tik pratęstų konfliktą ir atvestų prie karo veiksmų atnaujinimo“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus diplomatinis patarėjas Jurijus Ušakovas.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina dabar turėtų priimti „drąsų sprendimą“ ir „nedelsdama“ išvesti savo karius iš Donbaso regiono, kad konfliktas būtų baigtas.
Kremlius: Putinas ir Trumpas dar kartą kalbėsis po JAV lyderio susitikimo su Zelenskiu
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį, prieš D. Trumpo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Floridoje, „draugiškai“ pasikalbėjo telefonu ir vėl pasikalbės po susitikimo, pranešė Kremlius.
„Visas pokalbis vyko draugiškoje atmosferoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus diplomatinis patarėjas Jurijus Ušakovas.
„Jie susitarė dar kartą pasikalbėti telefonu po JAV prezidento ir V. Zelenskio susitikimo“, – pridūrė jis.
Prieš susitikimą su Zelenskiu Trumpas kalbėjo telefonu su Putinu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad sekmadienį, prieš planuojamą susitikimą Floridoje su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, produktyviai pasikalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Ką tik turėjau labai gerą ir produktyvų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Putinu“, – savo socialinėje platformoje „Truth Social“ paskelbė JAV lyderis, paskambinęs V. Putinus prieš 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku D. Trumpo dvare Floridoje planuojamus pokalbius su V. Zelenskiu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas Rusijos naujienų agentūrų, patvirtino telefono skambučio faktą, tačiau atsisakė atskleisti, kas buvo aptarta.
Pastaruoju metu D. Trumpas kalba optimistiškai, nepaisant didelio europiečių skepticizmo dėl V. Putino ketinimų ir Rusijai įvykdžius dar vieną didelio masto Ukrainos sostinės Kyjivo bombardavimą kaip tik tuo metu, kai V. Zelenskis išvyko į D. Trumpo dvarą Floridoje.
D. Trumpas planuoja susitikti su Zelenskiu Mar-a-Lago rezidencijos valgomajame, kur jis dažnai priima tiek užsienio svečius, tiek vietos rėmėjus. Tikimasi, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio derybos truks valandą, po susitikimo abu prezidentai planuoja surengti bendrą pokalbį telefonu su Europos lyderiais.
Pokalbyje dalyvausiantis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle X parašė, kad Rusijos ataka Kyjive „prieštarauja prezidento D. Trumpo lūkesčiams„ ir buvo surengta “nepaisant V. Zelenskio pasirengimo kompromisams“.
Rusija kaltina Ukrainą ir jos rėmėjus Europoje mėginimu „torpeduoti“ ankstesnį JAV tarpininkautą planą nutraukti kovas, o pastarieji laimėjimai mūšio lauko – šeštadienį Rusija paskelbė užėmusi dar du miestus Rytų Ukrainoje – laikomi sustiprinančiais Maskvos pozicijas per taikos derybas.
Susitikime su Trumpu Zelenskis sieks tik vieno
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį Floridoje susitiksiantis su Donaldu Trumpu, siūlys naują taikos planą Ukrainai, kuriam pritarė Europos lyderiai, Kyjivui vis dar kenčiant nuo masinio Rusijos bombardavimo.
JAV prezidentas neįsipareigojo dėl peržiūrėto 20 punktų pasiūlymo užbaigti beveik ketverius metus trunkantį konfliktą, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nepateikė jokių ženklų, kad Maskvai jis būtų priimtinas.
D. Trumpas karo Ukrainoje užbaigimą padarė pagrindiniu savo antrosios kadencijos, kaip save vadinančio „taikos prezidentu“, akcentu ir ne kartą kaltino tiek Kyjivą, tiek Maskvą dėl nesugebėjimo užtikrinti paliaubų.
Sekmadienio susitikimas, kurį D. Trumpas surengs savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, bus pirmasis jų asmeninis susitikimas nuo spalio mėnesio, kai JAV prezidentas atsisakė patenkinti V. Zelenskio prašymą dėl ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“.
Ir šį kartą Ukrainos vadovas gali susidurti su dar vienu sunkiu derybų momentu, nes D. Trumpas primygtinai tvirtina, kad jis „nieko neturi, kol aš to nepatvirtinu“.
Europos sąjungininkai
Tikimasi, kad derybos truks valandą, o po to abu prezidentai turėtų surengti bendrą pokalbį su pagrindinių Europos sąjungininkų vadovais.
Patikslintas taikos planas, kuris atsirado po kelias savaites trukusių intensyvių JAV ir Ukrainos derybų, sustabdytų karą dabartinėse fronto linijose ir galėtų pareikalauti, kad Ukraina atitrauktų karius iš rytų, sudarant sąlygas sukurti demilitarizuotas buferines zonas.
Todėl kol kas tai aiškiausias Kyjivo patvirtinimas dėl galimų teritorinių nuolaidų.
Tačiau jame nenumatyta, kad Ukraina pasitrauktų iš 20 proc. rytinio Donecko regiono, kurį ji vis dar kontroliuoja – tai pagrindinis Rusijos teritorinis reikalavimas.
Prieš nusileisdamas Floridoje, V. Zelenskis sustojo Kanadoje, kur surengė konferencinį pokalbį su Europos sąjungininkais, kurie pažadėjo visapusiškai remti jo taikos pastangas ir toliau daryti spaudimą Maskvai.
Ukrainos vadovas sakė tikintis, kad derybos Floridoje bus labai konstruktyvios, ir pabrėžė, kad V. Putinas parodė savo ranką, surengęs mirtiną dronų ir raketų ataką prieš Kyjivą, dėl kurios per šalčius šimtams tūkstančių gyventojų laikinai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir šildymas.
„Ši ataka – tai dar vienas Rusijos atsakas į mūsų taikos pastangas. Ir tai tikrai parodė, kad Putinas nenori taikos“, – sakė jis.
Jis taip pat sakė žurnalistams, kad spaus D. Trumpą dėl saugumo garantijų, kurios užkirstų kelią bet kokiai atnaujintai Rusijos agresijai, jei būtų užtikrintos paliaubos, suteikimo svarbos.
„Mums reikia tvirtų saugumo garantijų. Mes tai aptarsime ir aptarsime sąlygas“, – sakė jis.
Ukraina tvirtina, kad jai reikia daugiau Europos ir JAV finansavimo ir ginklų – ypač dronų.
Rusija apkaltino Ukrainą ir ją remiančią Europą bandymu sugriauti ankstesnį JAV tarpininkaujamą planą nutraukti kovas, o pastarojo meto laimėjimai mūšio lauke – šeštadienį Rusija paskelbė užėmusi dar du miestus Rytų Ukrainoje – laikomi Maskvos pozicijos stiprinimu, kai kalbama apie taikos derybas.
„Jei Kyjivo valdžia nenori taikiai išspręsti šio reikalo, visas mums iškilusias problemas išspręsime karinėmis priemonėmis“, – šeštadienį sakė V. Putinas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad Maskva ir toliau bendradarbiaus su JAV derybininkais, tačiau kritikavo Europos vyriausybes kaip pagrindinę kliūtį taikai.
„Jos neslepia savo planų ruoštis karui su Rusija“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad Europos politikų ambicijos juos tiesiog apakina.
Zelenskis jau atvyko į Majami – po susitikimo su Trumpu kalbėsis su Europos lyderiais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas po dvišalio susitikimo dėl karo pabaigos telefonu pasikalbės su Europos lyderiais, sekmadienį pranešė V. Zelenskio atstovas spaudai.
Po abiejų lyderių susitikimo planuojamas „Ukrainos prezidento V. Zelenskio ir JAV prezidento D. Trumpo pokalbis telefonu su Europos lyderiais“, žurnalistams sakė V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Jis pridūrė, kad „galutinis dalyvių sąrašas vis dar nustatomas“.
Planuojama, kad V. Zelenskis ir D. Trumpas 13 val. vietos laiku (20 val. Lietuvos laiku) surengs derybas JAV prezidento Mar-a-Lago rezidencijoje Palm Byče, kur aptars dedamas pastangas nutraukti karą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienį atvykęs į Floridą derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, paragino savo šalies sąjungininkes didinti spaudimą Rusijai, siekiant sustabdyti žudynes.
„Dabar yra vienos aktyviausių diplomatinių dienų šiais metais, ir iki Naujųjų metų galima daug ką nuspręsti, – parašė V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje nusileidęs Jungtinėse Valstijose. – Mes darome viską, kad tai pasiektume, bet ar sprendimai bus priimti, priklauso nuo mūsų partnerių – tų, kurie padeda Ukrainai, ir tų, kurie daro spaudimą Rusijai, kad rusai pajustų savo agresijos pasekmes.“
Planuojama, kad V. Zelenskis ir D. Trumpas 13 val. vietos laiku (20 val. Lietuvos laiku) surengs derybas prezidento Mar-a-Lago rezidencijoje Palm Byče, kur aptars dedamas pastangas nutraukti karą. Po to Ukrainos prezidentas apie susitikimą turėtų informuoti Europos partnerius.
Kadangi Rusijos atakos prieš Ukrainą nesiliauja, Kyjivui reikia daugiau oro gynybos raketų, sakė V. Zelenskis.
„Vien šią savaitę [Rusija] paleido daugiau kaip 2 100 atakos bepiločių orlaivių, apie 800 valdomų aviacinių bombų ir 94 įvairaus tipo raketas, – sakė jis. – Visa tai buvo nukreipta prieš mūsų žmones, prieš pačią gyvybę ir viską, kas palaiko jos normalų funkcionavimą – visų pirma prieš mūsų energetikos infrastruktūrą.“
Apie 500 Rusijos bepiločių orlaivių ir 40 raketų vien šeštadienį buvo nutaikyta į Ukrainos energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą, sakė V. Zelenskis, pranešdamas apie elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus, kuriuos patyrė tūkstančiai namų ūkių.
„Mūsų remonto brigados, energetikos darbuotojai ir Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai dirba tiesiogine prasme 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kad apsaugotų gyvybes ir atkurtų elektros energijos tiekimą“, – sakė jis.
Rusai valdomomis bombomis smogė Slovjanskui, ukrainiečiai neutralizavo 30 iš 48 dronų
Rusijos pajėgos smogė valdomomis aviacinėmis bombomis Donecko srities Slovjansko miestui, vienas žmogus žuvo ir dar trys buvo sužeisti.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas.
Jis pažymėjo, kad priešas smogė miestui trimis valdomomis aviacinėmis bombomis. Smūgiai pataikė į gyvenamąjį rajoną. „Šiuo metu jau žinome apie aukas. Trys žmonės buvo sužeisti. Vienas žmogus žuvo“, – rašė V. Liachas.
Sumuose dronu atakuota moteris
Sumų srities Mykolajivo bendruomenėje Rusijos pajėgos bepiločiu orlaiviu atakavo moterį ir ją sužeidė. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
„Šį rytą priešas dronu atakavo 55 metų moterį, kai ji važiavo Mykolajivo kaimo bendruomenės keliu“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad moteris su sužalojimais buvo nuvežta į medicinos įstaigą.
Kaip praneša „Ukrinform“, per praėjusią parą Rusijos pajėgos surengė 50 atakų prieš 28 Sumų srities gyvenvietes.
Neutralizuoti 30 iš 48 dronų
Oro gynybos pajėgos neutralizavo 30 iš 48 dronų, kuriais Rusija gruodžio 27-osios vakare atakavo Ukrainą. Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.
Nuo šeštadienio 18 val. Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą 48 smogiamaisiais „Shahed“ tipo bepiločiais orlaiviais, „Gerbera“ ir kitų tipų dronais iš Oriolo, Kursko, Primorsko-Achtarsko (Rusija), Hvardijskės ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių. Apie 30 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Oro ataką atrėmė priešlėktuvinės raketinės pajėgos, elektroninės kovos padaliniai ir bepiločių sistemų padaliniai, taip pat Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Ukraina atakavo Rusijos Syzranės naftos perdirbimo gamyklą
Ukraina sekmadienį bepiločiais orlaiviais atakavo Rusijos Syzranės naftos perdirbimo gamyklą, pranešė ukrainiečių žiniasklaida.
Apie tai taip pat rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Vienas socialinio tinklo „Telegram“ kanalas, remdamasis vietos gyventojų paskelbtomis vaizdo medžiagomis, nurodė, kad Syzranės naftos perdirbimo gamykla Samaros srityje buvo atakuota kelis kartus.
Kai kuriuose vaizdo įrašuose taip pat matyti, kaip ugniagesių automobiliai įvažiuoja į gamyklos teritoriją.
Manoma, kad smūgis galėjo būti nukreiptas į Syzranės naftos perdirbimo gamyklos ELOU-AVT-5 įrenginį – pagrindinį gamyklos perdirbimo įrenginį.
Pranešama, kad naktį taikiniu tapo ir Syzranės elektros pastotė. Po dronų atakos mieste gyventojai pranešė apie elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Syzranės naftos perdirbimo gamykla yra maždaug už 700 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.
Syzranės naftos perdirbimo gamykla priklauso Rusijos valstybinei naftos milžinei „Rosneft“, o jos metinis perdirbimo pajėgumas yra nuo 7 iki 8,9 mln. tonų naftos.
Dronų ataka virš Maskvos – uždaryti du oro uostai, sutrikdyta virš 300 skrydžių
Ukraina laikinai paralyžiavo oro eismą Rusijos sostinėje, surengusi dronų atakas virš Maskvos ir sustabdžiusi šimtus skrydžių prieš pat visoje šalyje prasidedantį šventinį sezoną, pranešė Rusijos valdžios institucijos.
Šeremetjevo ir Vnukovo oro uostuose kelias valandas lėktuvai negalėjo nei pakilti, nei nusileisti, pranešė aviacijos administracijos atstovas. Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria Novosti“ pranešė, kad praėjusią naktį teko atšaukti arba atidėti daugiau kaip 300 skrydžių, apie 70 lėktuvų buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Kiti du Maskvos oro uostai – Domodedovo ir Žukovskio – sutrikimų nepatyrė.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas anksčiau pranešė, kad buvo perimta neįprastai daug Ukrainos bepiločių orlaivių – apie 30. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš viso šalyje buvo numušti 273 dronai. Kaip visada, ministerija nepateikė jokios informacijos apie padarytą žalą.
Oro linijų bendrovės taip pat informavo keleivius apie skrydžių tvarkaraščių pasikeitimus Sankt Peterburge ir kituose miestuose. Sekmadienio rytą valstybinė oro linijų bendrovė „Aeroflot“ pranešė, kad į alternatyvius oro uostus nukreipti lėktuvai dienos bėgyje turėtų nusileisti Maskvoje, ir pridūrė, kad keleiviais ir įgulomis pasirūpinama.
Tikimasi, kad vėliau sekmadienį skrydžiai vėl bus vykdomi įprasta tvarka.
Tūkstančiai keleivių ne kartą įstrigo oro uostuose dėl dronų keliamos grėsmės, ypač per Rusijos švenčių sezoną, kuris prasideda gruodžio 31 d. ir tęsiasi iki sausio 11-osios.
Ukraina taip pat pranešė apie atsinaujinusias Rusijos dronų atakas
Ukraina atakuoja taikinius Rusijoje atsakydama į jau beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš ją. Maskva taip pat kasdien siunčia dronus į Ukrainą.
Rusai surengė didelę ataką prieš Chersono kritinę infrastruktūrą, dalis miesto liko be elektros
Rusai surengė masinę ataką prieš Chersono miesto gyvenamuosius rajonus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, dėl to dalis miesto liko be elektros energijos.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
„Rusijos teroristai vėl sudavė masinį smūgį miestui iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Gyvenamieji rajonai ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai buvo apimti liepsnų. Šiuo metu tiksliname informaciją apie aukas“, – rašė jis.
Pranešama, kad dėl priešo atakos dalis miesto liko be elektros.
Ekspertai vertina energetikos infrastruktūrai padarytos žalos dydį ir pradės skubius remonto darbus, atsižvelgdami į saugumo situaciją, teigiama įraše.
Kaip pranešė „Ukrinform“, vakar Chersono srityje per priešo apšaudymą buvo apgadinti gyvenamieji namai, buvo sužeisti du žmonės.
Rusijos pajėgos Ukrainoje per praėjusią parą neteko 1 200 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. gruodžio 28 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 204 510 karių, iš jų 1 200 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 469 (+5 per pastarąją parą) tankų, 23 831 (+8) šarvuotų kovos mašinų, 35 557 (+15) artilerijos sistemų, 1 581 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 264 (+0) oro gynybos sistemų, lėktuvų – 434 (+0), sraigtasparnių – 347 (+0), taktinių bepiločių orlaivių – 96 227 (+688), kruizinių raketų – 4 136 (+29), laivų ir (arba) katerių – 28 (+0), povandeninių laivų – 2 (+0), transporto priemonių ir autocisternų – 71 778 (+166), specialiosios įrangos vienetų – 4 029 (+0).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 27 d., iki 22.00 val., fronto linijoje įvyko 117 kovinių susirėmimų.
Zelenskis susitiks su Trumpu aptarti jo paramos karo užbaigimo planui
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiks su savo kolega iš JAV Donaldu Trumpu ir sieks jo paramos naujausiam pasiūlymui, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tačiau 20 punktų planas, parengtas po kelias savaites trukusių itin intensyvių JAV ir Ukrainos pareigūnų derybų, kol kas nėra sulaukęs Maskvos pritarimo.
Baltųjų rūmų šeimininkas kol kas taip pat nėra įsipareigojęs remti naujausio taikos Ukrainoje pasiūlymo.
Sekmadienį D. Trumpas Ukrainos prezidentą priims savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“. Tai bus pirmasis D. Trumpo ir V. Zelenskio tiesioginis susitikimas nuo spalio mėnesio, kai JAV prezidentas atsisakė suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Baltieji rūmai nurodė, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas turėtų prasidėti 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku.
Šeštadienį viešėdamas Kanadoje V. Zelenskis išreiškė viltį, kad derybos su D. Trumpu bus konstruktyvios, ir pridūrė, jog naujausia Rusijos ataka Kyjive yra prezidento Vladimiro Putino bandymas demonstruoti savo galią.
„Šis išpuolis – tai dar vienas Rusijos atsakas į mūsų taikos pastangas. Ir tai tikrai parodė, kad Putinas nenori taikos“, – sakė jis.
Europos lyderių parama
Šeštadienį V. Zelenskis pasikalbėjo su Kanados ministru pirmininku Marku Carney, o po to per vaizdo pokalbį informavo Europos Sąjungos (ES), NATO ir kelių Europos šalių lyderius. Jie, pasak Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, patikino dėl savo visiškos paramos Ukrainos lyderiui.
Tačiau Rusija apkaltino Ukrainą ir Europos lyderius bandymu sužlugdyti anksčiau JAV pasiūlytą 28 punktų taikos planą, kuris, pasak ukrainiečių ir jų sąjungininkų, atkartojo Maskvos keliamus reikalavimus.
ES vadovai Ursula von der Leyen ir Antonio Costa pareiškė, kad parama Ukrainai nesumažės. Jie taip pat pažadėjo toliau spausti Rusiją, kad ši pritartų reikalavimams dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad Maskva tęs bendradarbiavimą su Amerikos derybininkais, tačiau nepagailėjo kritikos Europos pareigūnams.
Pasak jo, po JAV administracijos pasikeitimo Europa ir ES tapo pagrindinėmis kliūtimis taikai Ukrainoje.
„Jie neslepia savo planų ruoštis karui su Rusija, – pridūrė S. Lavrovas. – Ambicijos (Europos politikus) tiesiog apakina: jie ne tik nesirūpina ukrainiečiais, bet, atrodo, nesirūpina ir savo pačių gyventojais.“
D. Trumpas penktadienį leidiniui „Politico“ apie V. Zelenskio planą sakė, kad „jis nieko neturi, kol nepritariau aš“.
Sekmadienį per V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimą Floridoje turi būti kalbama apie naują 20 punktų planą, pagal kurį karas būtų įšaldytas ties dabartine fronto linija.
Ukrainai gali tekti atitraukti savo karius iš rytinių regionų, kad būtų galima sukurti demilitarizuotas buferines zonas, rodo V. Zelenskio anksčiau šią savaitę atskleistos detalės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas: diplomatija dėl karo Ukrainoje yra baigiamojoje stadijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sekmadienį susėdęs su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti naujo taikos plano, pareiškė, kad diplomatinės pastangos užbaigti karą Ukrainoje yra „baigiamojoje stadijoje“.
„Manau, kad esame paskutiniame derybų etape, pamatysime. Kitaip tai tęsis ilgai“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė nenustatęs jokio termino procesui užbaigti.
D. Trumpas sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, su kuriuo jis kalbėjosi prieš pat susitikimą su V. Zelenskiu, „labai rimtai“ nusiteikęs dėl taikos.
Jis pridūrė, kad bus „tvirtas susitarimas“, garantuosiantis Ukrainos saugumą, jame dalyvaus Europos šalys.
Viljama Sudikienė (AFP)