Paaiškėjo, kodėl Putinas negrįžta prie taikos derybų: Kremliui artimas šaltinis atskleidė jo sąlygą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grįš prie taikos derybų tik tada, kai gaus likusią Donbaso teritorijos dalį, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukraina. Apie tai, remdamasi Kremliui artimu šaltiniu, praneša „Reuters“.
ES šalys pasisako už draudimą atvykti Ukrainoje kariavusiems rusams
Europos Sąjungos (ES) šalys, pasak užsienio politikos įgaliotinės Kajos Kallas, pasisako už draudimą atvykti Rusijos piliečiams, kurie kariavo Ukrainoje.
Tačiau dar reikia nuspręsti, kaip šią priemonę įgyvendinti, sakė K. Kallas pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge.
„Politinis susitarimas yra. Mums tereikia išsiaiškinti technines detales“, – kalbėjo ji.
ES jau kelis mėnesius svarsto tokį draudimą, tačiau iki šiol vis kildavo klausimas, kaip jį įgyvendinti. Vis dėlto didėjant Vakarų politikų nuogąstavimams dėl Rusijos hibridinių atakų, diskusijos vėl įsibėgėjo. Be to, svarstoma galimybė apriboti Rusijos diplomatų keliones ir sugriežtinti turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams sąlygas.
„Svarbus aspektas yra saugumo rizikos mažinimas mūsų sienų ribose“, – pabrėžė K. Kallas.
Pasak jos, „itin svarbu apriboti Rusijos diplomatų judėjimo laisvę, sumažinti Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų skaičių ir siekti kuo greičiau įgyvendinti draudimą atvykti buvusiems rusų kovotojams“.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pirmadienį paragino visas ES šalis sustabdyti turistinių vizų išdavimą rusams, kol Maskva nenutrauks invazijos į Ukrainą.
Vis dėlto kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija, kurias ir toliau lanko daug Rusijos turistų, neskuba pritarti tolesniems apribojimams.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 390 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 13 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 555 tūkst. 700 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 390 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 412 (+2) priešo tankų, 25 534 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 51 141 (+51) artilerijos sistemą, 2 211 (+2) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 704 (+1) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 942 (+15) antžemines robotizuotas sistemas, 561 762 (+ 1 889) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 162 418 (+362) automobilių ir degalų cisternų, 4 823 (+5) specialiosios įrangos vienetus.
Merzas ir Zelenskis reikalauja paliaubų energetikos sektoriuje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija privalo sutikti su paliaubomis, kurios apimtų visą energetikos infrastruktūrą. Apie tai po abiejų lyderių pokalbio telefonu pirmadienį pranešė Vokietijos vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius.
V. Zelenskis, anot jo, informavo kanclerį apie praėjusį savaitgalį Rusijos surengtas plataus masto oro atakas prieš civilinius taikinius ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą. F. Merzas esą dar kartą patvirtino Vokietijos solidarumą su Ukraina.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai teigė, kad Ukraina ir Rusija susilaikys nuo atakų prieš viena kitos energetikos sektorių. V. Zelenskis pareiškė esąs atviras šiam pasiūlymui, tačiau pabrėžė, kad Rusija į jį kol kas neatsiliepė.
V. Zelenskis patvirtino kalbėjęsis su F. Merzu ir kitais užsienio šalių aukšto rango politikais, tarp jų NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
„Visų pozicija visiškai aiški: Ukrainą būtina remti, o Rusijai negalima suteikti jokios galimybės palaužti Ukrainą ir Europą“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis padėkojo už jau suteiktą paramą: „Svarbiausia, kad yra paramos paketų, skirtų mūsų gynybai ir apsaugai.“
Prancūzų karinės jūrų pajėgos Indijos vandenyne įlipo į Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį
Prancūzijos karinės jūrų pajėgos Indijos vandenyne netoli Reunjono salos įlipo į laivą, įtariamą neteisėtu naftos gabenimu, pirmadienį pranešė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas pažadėjo nemažinti pastangų kovojant su vadinamuoju šešėliniu laivynu – slaptai veikiančiu laivų tinklu, kurį Rusija nuo 2022 m., kai pradėjo invaziją į Ukrainą, naudoja Vakarų embargui apeiti.
„Šį rytą už daugiau kaip 450 jūrmylių į pietus nuo Reunjono mūsų karinės jūrų pajėgos įlipo į tanklaivį „DF Peak“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė E. Macronas, kartu pasidalijęs trumpu operacijos vaizdo įrašu.
Kelios Europos valstybės jau yra sulaikiusios Europos sankcijas pažeidžiančius laivus, gabenusius rusišką naftą, taip siekdamos apriboti Rusijai gyvybiškai svarbų pajamų šaltinį.
Su Benino vėliava plaukiojantis tanklaivis „DF Peak“ yra vienas iš 700 laivų, įtrauktų į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą. Iki 2024 m. jis vadinosi „Kaliningrad“.
Pagal naujas priemones ES valstybėms narėms leidžiama parduoti iš šių laivų konfiskuotą naftą ar bet kokį kitą krovinį.
Maskva į šiuos veiksmus reagavo su pasipiktinimu, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juos pavadino piratavimu ir banditizmu.
Prancūzijos prezidento pareiškimas nuskambėjo Europoje didėjant susirūpinimui dėl karo Ukrainoje ateities. Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė susitaręs dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulinei rinkai. Šis sprendimas papiktino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris tokį JAV sankcijų pažeidimą pavadino gėdingu.
Savo ruožtu ES pažadėjo toliau griežtinti priemones prieš Maskvą, o Bendrijos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas šeštadienį pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda finansuoti Kremliaus karą.
Per Rusijos drono ataką Kyjive žuvo du žmonės, yra sužeistųjų
Per Rusijos drono ataką Ukrainos sostinėje Kyjive žuvo mažiausiai du žmonės, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai dar vienas įrodymas, kad būtina didinti spaudimą Rusijai“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Maskva vilkina karą.
„Tikimės, kad Jungtinės Valstijos atpažins šiuos Rusijos siunčiamus signalus ir imsis ryžtingų veiksmų. Reikia jėgos, kad Rusija būtų priversta užbaigti šį karą“, – rašė V. Zelenskis.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per ataką buvo sužeista beveik dešimt žmonių. Pasak jo, dronas pataikė į 25 aukštų gyvenamąjį namą rytinėje maždaug 3 mln. gyventojų turinčio miesto dalyje. Po išpuolio taip pat užsidegė keli automobiliai.
Ukraina nuo 2022 m. vasario mėgina atremti plataus masto rusų invaziją.
Trumpas pribloškė pareiškimu: mano, kad Putinas labiau nori taikos nei Zelenskis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisydamas kritikos dėl pastarojo meto savo veiksmų, neparodė ketinantis didinti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje, vietoj to leisdamas suprasti, kad Ukraina turi dėti daugiau pastangų susitarimui pasiekti.
Žurnalistai jam uždavė klausimą apie Rusijos išpuolius prieš energetikos objektus, nepaisant jo paties paskelbtų paliaubų.
„Na, turėčiau į tai pasigilinti ir išsiaiškinti, nes pažeidimų būta iš abiejų pusių“, – atsakė D. Trumpas.
Jam teko atsakyti ir į klausimą, kaip ketina įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną laikytis paliaubų.
„Manau, kad jis nori susitarimo, o mes turime pasiekti, kad ir (Ukrainos prezidentas Volodymyras – ELTA) Zelenskis norėtų susitarti“, – pareiškė D. Trumpas.
Toliau klausinėjamas, kodėl mano, kad V. Putinas yra suinteresuotas susitarimu, nors atakos prieš Ukrainą tęsiasi, D. Trumpas ir vėl susilaikė nuo Kremliaus kritikos.
„Manau, kad jie susitars. Tiesą sakant, manau, kad Putinas labiau nei Zelenskis nori susitarimo“, – sakė jis.
Zelenskis laukia konkrečių JAV veiksmų
Anksčiau pirmadienį V. Zelenskis paragino Jungtines Valstijas užtikrinti, kad Rusija laikytųsi D. Trumpo paskelbtų paliaubų, kurios apima tik atakas prieš energetikos objektus.
„Laukiame, kol paaiškės, kokių konkrečių veiksmų amerikiečiai yra pasirengę imtis“, – vaizdo ryšio priemonėmis kreipdamasis į Varšuvos saugumo forumo dalyvius sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis teigė, kad Ukrainą nustebino sekmadienį socialiniame tinkle D. Trumpo paskelbtas pranešimas, jog visos atakos prieš energetikos infrastruktūrą šiame kare nedelsiant liausis.
„Ir vos paskelbus šį įrašą, Rusija surengė tikslinę ataką prieš elektrinę Charkive, padarydama dar daugiau žalos mūsų energetikos sistemai“, – sakė jis.
Ukrainos lyderis pabrėžė, kad Kyjivas pasirengęs nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, jei Rusija padarys tą patį.
Pasak jo, reaguodamos į D. Trumpo pareiškimą, Ukrainos pajėgos naktį nesurengė atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Vis dėlto, V. Zelenskio teigimu, Rusijos reaktyviniai dronai pirmadienio rytą toliau atakavo Kyjivą.
„Taigi Putino atsakas Trumpui kol kas yra toks – Rusijos atakos. Tačiau mes laukiame, laukiame išsamesnės informacijos apie amerikiečių ir rusų pokalbius“, – sakė jis.
Trumpo susitarimo dėl dyzelino kritika
Pastarosiomis dienomis D. Trumpas ne kartą sukėlė Ukrainos pasipiktinimą. Po pokalbio telefonu su V. Putinu jis paragino pakeisti V. Zelenskį ir paskelbė apie susitarimą dėl šimtų tūkstančių tonų dyzelino tiekimo iš Rusijos.
Šis žingsnis sulaukė griežtos Europos sąjungininkių ir JAV politikų kritikos. Keli JAV senatoriai, tarp jų ir D. Trumpo Respublikonų partijos nariai, susitarimą dėl dyzelino pavadino neteisėtu, primindami 2022 m. Kongreso įvestą draudimą importuoti rusiškus energijos išteklius, kuriuo siekta užkirsti kelią JAV lėšų naudojimui Rusijos karui finansuoti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijai toliau bombarduojant Ukrainą, Trumpas kartoja savo: „Jos susitarė, nes aš taip pasakiau“
Spalio 12 d. Baltųjų rūmų pievelėje kalbėdamas su žurnalistais JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, nors dėl tariamų paliaubų vis dar tvyro neaiškumas, praneša naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
„Jos susitarė“, – pasakė D. Trumpas, žurnalistui atkreipus dėmesį, kad nei Maskva, nei Kyjivas nepatvirtino įsipareigoję nutraukti smūgius energetikos objektams.
„Žinote kodėl? Nes aš pasakiau, kad jos susitarė. Štai kodėl. Jos susitarė, nes aš pasakiau, kad jos susitarė. Ir šį klausimą reikia išspręsti“, – pareiškė jis.
JAV prezidentas šiuos komentarus išsakė po to, kai spalio 11 d. vienašališkai paskelbė apie Rusijos ir Ukrainos energetines paliaubas, taip sukeldamas sumaištį Kyjive. Pasak aukšto rango Ukrainos pareigūno, šalis iš anksto neturėjo jokios informacijos apie tokias paliaubas.
„Jei prezidentas Trumpas dėl to susitarė su (Vladimiru – ELTA) Putinu, prašome mums pasakyti, kada prasideda paliaubos. Mes esame pasirengę ir su jomis sutiksime“, – po D. Trumpo pareiškimo duodamas interviu leidiniui „Axios“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spalio 12 d. pareiškė, kad Rusija kol kas neturi ką pasakyti apie JAV prezidento D. Trumpo paskelbtas energetines paliaubas su Ukraina.
Žurnalisto paklaustas, kaip reaguoja į tai, kad po jo pareiškimo Rusija toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, D. Trumpas teigė, kad pažeidimų būta iš abiejų pusių, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo spalio 11 d. pareiškimo, Rusija smogė Charkivo 5-ajai termofikacinei elektrinei, o per spalio 12-osios naktį visoje Ukrainoje surengtas Rusijos atakas, kurių taikiniu buvo gyvenamieji namai ir energetikos infrastruktūra, žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 69 buvo sužeisti.