Putinas sugalvojo, ką veiks su iš Ukrainos grįžusiais „karo veteranais“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pasisakė apie dronų technologijas, skelbia rusų agentūra TASS.
Ukraina smogė Rusijos šaudmenų sandėliui laikinai okupuotoje Zaporižios dalyje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos šaudmenų sandėliui laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje ir patvirtino anksčiau padarytą žalą dronų gamykloje Rusijoje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sausio 16 d.
Kyjivo ambasadorė: Ukraina ir JAV šeštadienį Majamyje surengs derybas
Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas, kurių metu aptars saugumo garantijas ir Ukrainos ekonomikos atsigavimą, penktadienį pranešė Kyjivo ambasadorė JAV Olga Stefanišyna.
Derybos, kurioms vadovaus Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, vyks „rytoj Majamyje“, pažymėjo ambasadorė, tačiau nenurodė, kas atstovaus JAV pusei.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau penktadienį paskelbė, kad Ukrainos delegacija vyksta į Jungtines Valstijas tolesnėms deryboms dėl JAV prezidento administracijos parengto plano karui su Rusija užbaigti.
„Ukrainos delegacija šiuo metu keliauja į Jungtines Valstijas. Tikimės, kad bus daugiau aiškumo tiek dėl dokumentų, kuriuos jau parengėme kartu su amerikiečiais, tiek dėl Rusijos reakcijos į visą vykstantį diplomatinį darbą“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Ukraina siekia, kad jos sąjungininkai įneštų aiškumo dėl to, kokias saugumo garantijas ji gaus. Pasak Kyjivo, saugumo garantijos yra būtinos siekiant apsisaugoti nuo dar vieno Rusijos puolimo ateityje.
Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29
Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29. Jie jau patikrinti, dabar derinamas jų pristatymo laikas ir vieta, pareiškė Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras.
„Keturi orlaiviai yra paruošti perdavimui. Juos apžiūrėjo Ukrainos inspektorių grupė, o dabar sprendžiama dėl perdavimo laiko, vietos ir tvarkos“, – sakė V. Bodnaras.
Jis pareiškė viltį, kad perdavimas įvyks 2026 m. pirmąjį ketvirtį.
„Manau, kad šiuos MiG reikės šiek tiek modernizuoti, bet tai kariuomenės reikalas. Kiekviena šalis gaus tai, ko jai reikia. Ukraina ketina suteikti Lenkijai dalį Ukrainos dronų pajėgumų. Šis mechanizmas siūlomas siekiant užtikrinti, kad gynybos pajėgumų stiprinimas būtų konstruktyvus abiem šalims“, – paaiškino ambasadorius.
V. Bodnaras pabrėžė, kad planuojama perduoti iš viso dešimt tokio tipo lėktuvų.
„Jų perdavimo laikas priklausys nuo Lenkijos pajėgumų juos priimti, šių orlaivių parengties nedelsiant naudoti ir mūsų pasirengimo pasiūlyti ką nors mainais. Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad šie lėktuvai baigė tarnybą Lenkijoje, bet gali būti naudojami kovinėmis sąlygomis Ukrainoje“, – pridūrė ambasadorius.
Anksčiau buvęs Lenkijos gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius sakė, kad kelių Lenkijos MiG-29 perdavimo Ukrainai problema yra išspręsta, vyksta techninės konsultacijos dėl Ukrainos kai kurių bepiločių orlaivių ir raketų technologijų tiekimo Varšuvai. Pasak jo, šios konsultacijos tęsis dar kelias savaites, o lėktuvai gali būti perduoti vasario mėnesį.
Kyšininkavimu įtariama buvusi Ukrainos premjerė Tymošenko paleista už užstatą
Penktadienį Kyjivo teismas paleido buvusią ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko už užstatą, kol vyks teismas, per kurį bus siekiama nustatyti, ar ji mokėjo Ukrainos parlamento nariams, kad paveiktų jų balsavimą.
65 metų Ukrainos politikė kaltinimus neigia ir sako, kad byla yra politiškai motyvuota. Ji nuo 2005 m. du kartus ėjo ministrės pirmininkės pareigas.
2010 m. J. Tymošenko pralaimėjo prezidento rinkimus prorusiškam Viktorui Janukovyčiui ir buvo įkalinta už piktnaudžiavimą tarnyba. Jos rėmėjai, teisių gynimo grupės ir Vakarų vyriausybės bylą vadino politiniu kerštu.
Kovos su korupcija teismas penktadienį nustatė maždaug 762 tūkst. JAV dolerių užstatą, iš posėdžio pranešė AFP žurnalistas, ir uždraudė J. Tymošenko išvykti iš sostinės be leidimo bei įsakė atiduoti savo pasą.
Prokurorų teigimu, J. Tymošenko atskleidė kitam parlamento nariui grynųjų už balsus schemą, mokėjimai siekė 10 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.
J. Tymošenko teisme pasirodė su jai būdinga šukuosena – aplink galvą apsukta kasa. Ji kaltinimus pavadino provokacija. NABU „vykdė politinį įsakymą, skirtą diskredituoti būtent mane“, sakė ji.
Teisme J. Tymošenko teigė, kad pati negali sumokėti užstato, nes jos banko sąskaitos įšaldytos. Vietos žiniasklaida pranešė, kad jai duotos penkios dienos užstatui sumokėti.
Rusijai beveik prieš ketverius metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, politinės kampanijos iš esmės sustabdytos, nes pagal karo padėties įstatymą rinkimai Ukrainoje draudžiami.
Pastaraisiais mėnesiais karo niokojamą šalį sukrėtė virtinė plataus masto korupcijos skandalų, privertusių atsistatydinti ministrus ir prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiąjį padėjėją Andrijų Jermaką. Korupcija jau seniai kamuoja Ukrainą, o kova su korupcija laikoma svarbiausia jos siekio įstoti į Europos Sąjungą sąlyga.
Dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikai Kyjivo mokyklos bus uždarytos iki vasario
Dėl Rusijos masinių smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, temperatūrai nukritus žemiau nulio, Kyjivo mokyklos bus uždarytos iki kito mėnesio, penktadienį pranešė meras Vitalijus Klyčko
„Nuo sausio 19-osios sostinės mokyklos bus uždarytos atostogoms iki vasario 1-osios“, – platformoje „Telegram“ tinkle parašė V. Klyčko.
Kyjivo pareigūnai taip pat paskelbė, kad gatvių apšvietimo intensyvumas bus sumažintas iki penktadalio jo pajėgumo, siekiant taupyti energiją.
Analitikai: Putinui neužteks susitarimo tik dėl Ukrainos
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas toliau demonstruoja, kad jis nebus patenkintas susitarimu, kuris susijęs tik su Ukraina. Jis taip pat nori pakeisti NATO struktūrą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Sausio 15 d. V. Putinas pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje yra „tiesioginis atsakas“ į tariamą Rusijos reikalavimų ignoravimą plečiant NATO. Jis taip pat priminė tariamus viešus pažadus Rusijai to nedaryti, rašo ISW.
2021 m. pabaigoje Rusija pateikė NATO ultimatumą, kuris reiškė aljanso sunaikinimą ir reikalavo pertvarkyti Europos saugumo architektūrą, įskaitant reikalavimus, kad NATO grįžtų prie 1997 m. sienų.
Analitikai pabrėžia, kad V. Putinas ne kartą parodė, kad jo reikalavimai yra didesni nei tie, kurie įtraukti į JAV pasiūlytą 28 punktų planą ir vėlesnius taikos planus.
V. Putinas tebėra įsipareigojęs savo 2021 ir 2022 m. suformuotiems karo tikslams, kurie apima ne tik teritoriją ir neapsiriboja Ukraina.
Starmeris neplanuoja derėtis su Putinu
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris neplanuoja derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, penktadienį pareiškė jo atstovas spaudai, keliems Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams užsiminus, kad blokas turėtų susisiekti su rusų lyderiu.
„Premjero pokalbiai su prezidentu Putinu nėra planuojami. Jo tikslas – tvirtai remti Ukrainą siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos ir sudaryti sąlygas (...) (Ukrainai) užimti stipriausią poziciją“, kad ji galėtų tęsti kovą ir dalyvauti bet kokiose būsimose taikos derybose, sakė atstovas.
Kremlius anksčiau penktadienį pasveikino kai kurių Europos valstybių, įskaitant Prancūziją ir Italiją, raginimus atnaujinti dialogą su Rusija dėl Ukrainos kaip teigiamą ženklą.
Dialogas tarp ES ir Rusijos iš esmės yra įšaldytas nuo tada, kai Maskva 2022 metais pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, o blokas Rusijai įvedė didžiules sankcijas ir kelionių apribojimus.
Medvedevas paskelbė, kiek karių 2025 m. prisijungė prie Rusijos armijos
2025 m. į Rusijos ginkluotąsias pajėgas įstojo 422 704 žmonės, pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas saugumo pareigūnų susitikime Maskvoje, pranešė Kremliui ištikima naujienų agentūra „Tass“.
Rusijos teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl ES įšaldyto turto
Maskvos teismas penktadienį surengė parengiamąjį posėdį dėl Rusijos centrinio banko pareikšto ieškinio Belgijos finansų grupei „Euroclear“ dėl Rusijos įšaldyto turto Europoje.
Europos Sąjunga (ES) įšaldė dešimčių milijardų eurų Rusijos tarptautinių atsargų, kai Kremlius prieš beveik ketverius metus pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje. Tai – dalis didelio masto sankcijų, kuriomis siekiama pakirsti Maskvos karo mašiną.
Penktadienį vykusiame parengiamajame bylos posėdyje teisėja Anna Petruchina nusprendė, kad procesas vyks už uždarų durų. To paprašė bankas, siekdamas apsaugoti banko paslaptį, pranešė AFP žurnalistai iš Maskvos arbitražo teismo.
Ieškinys buvo pateiktas gruodį, kai ES diskutavo, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai finansuoti, tačiau blokui nepavyko dėl to susitarti ir galiausiai jis pasirinko iš bendro biudžeto finansuojamą paskolą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį apiplėšimu pavadino ES planą konfiskuoti Maskvos turtą, siekiant padėti Ukrainai, ir perspėjo, kad „plėšikai gali sulaukti rimtų padarinių“.
Pateikdamas ieškinį, centrinis bankas teigė, kad turtą įšaldžiusi „Euroclear“ elgėsi neteisėtai, ir reikalauja maždaug 232 mlrd. dolerių. Banko teigimu, ši suma padengia turtą ir kompensaciją už prarastą grąžą.
Nėra aišku, kokios būtų Rusijos teisinių pretenzijų pasekmės.
AFP žurnalistas teisme pastebėjo „Euroclear“ atstovaujančius advokatus, bet jie atsisakė komentuoti bylą. Gruodį bendrovės atstovas sakė, kad „Euroclear“ Rusijoje atremia daugiau nei 100 teisinių ieškinių.
Zelenskis apie derybas JAV: „nesutariame kai kuriais klausimais“
Ukrainos derybininkai vyksta į Jungtines Valstijas tolesnėms deryboms dėl JAV parengto plano karui su Rusija užbaigti, penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina siekia iš savo sąjungininkių aiškumo dėl to, kokias saugumo garantijas ji gaus. Pasak Kyjivo, saugumo garantijos yra būtinos siekiant apsisaugoti nuo dar vieno Rusijos puolimo ateityje.
„Ukrainos delegacija šiuo metu keliauja į Jungtines Valstijas. Tikimės, kad bus daugiau aiškumo tiek dėl dokumentų, kuriuos jau parengėme kartu su amerikiečiais, tiek dėl Rusijos reakcijos į visą vykstantį diplomatinį darbą“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Nesutaria dėl tam tiktų klausimų
V. Zelenskis pridūrė, kad kai kuriais klausimais JAV ir Ukrainos nuomonės nesutampa.
„Mes tiesiog nesutariame kai kuriais klausimais. Tai suprantama, aš ginu mūsų valstybės interesus. Ir ultimatumai, mano nuomone, yra neveiksmingas modelis demokratiniuose santykiuose“, – sakė Zelenskis.
Zelenskis: daliai Vakarų oro gynybos sistemų per Rusijos atakas pritrūko šaudmenų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad kai kurioms Vakarų sąjungininkų atsiųstoms oro gynybos sistemoms per Rusijos atakų bangą prieš jo šalies energetikos infrastruktūrą pritrūko šaudmenų.
„Iki šio ryto mes turėjome kelias sistemas be raketų. Šiandien galiu tai pasakyti atvirai, nes šiandien aš tas raketas turiu“, – V. Zelenskis pranešė žurnalistams spaudos konferencijoje Kyjive.
Dėl Rusijos smūgių Ukraina siekia smarkiai didinti energijos importą
Naujasis Ukrainos energetikos ministras penktadienį nurodė valstybinėms įmonėms didinti importą iš užsienio, pabrėždamas problemas, kamuojančias tinklą po sistemingos Rusijos bombardavimo kampanijos.
Inžinieriai ir gelbėtojų komandos, nepaisydami šalčio, stengiasi atkurti veiklą elektrinėse ir pastotėse, kurioms pastarosiomis dienomis darė žalą Rusijos dronai ir raketos.
„Valstybės įmonės, pirmiausia Ukrainos geležinkelių bendrovė ir „Naftohaz“, privalo skubiai užtikrinti elektros importo pirkimus 2025–2026 metų šildymo sezonu, kurie sudarytų bent 50 proc. viso suvartojimo“, – pareiškime teigė energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Ministras nepateikė duomenų, kiek elektros Ukraina šiuo metu pagamina ar importuoja – šią informaciją valdžia slepia dėl jautrumo karo metu.
Rusijos dronų ir raketų atakos pastaruoju metu panardino ištisus miestus į tamsą, o milijonai žmonių liko su epizodiniu šildymu arba visai be jo, kai kuriose vietovėse temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio.
Pastarosiomis dienomis naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive matė išjungtus šviesoforus, uždarytas parduotuves ir restoranus bei gyventojus, besišildančius ir kraunančius telefonus valstybės įrengtose palapinėse.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį pranešė, kad po Rusijos oro atakų prieš Charkivą – antrąjį pagal dydį šalies miestą – be elektros liko 400 tūkst. žmonių.
Taip pat vėlai ketvirtadienį ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko paskelbė, kad bus sušvelnintos griežtos komendanto valandos taisyklės, įvestos Rusijos invazijos pradžioje 2022 metais, siekiant leisti ukrainiečiams patekti į skubios pagalbos centrus, tiekiančius šilumą ir elektrą.
Kremlius sako, kad rusų atakos nukreiptos tik į karinius objektus, o ankstesniais metais dėl civilių kančių kaltino Kyjivo atsisakymą priimti Rusijos reikalavimus dėl taikos susitarimo.
Zelenskis: taikos susitarimas gali būti pasirašytas jau kitą savaitę
Taikos susitarimas gali būti pasirašytas jau kitą savaitę, jei bus pasiektas susitarimas, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Už pinigus – „netinkamas karui“: Ukrainoje demaskuota karo medicinos pareigūnės veikla
Teisėsaugos pareigūnai demaskavo Dnipropetrovsko srities karo medicinos komisijos vadovę, kuri masiniu mastu pardavinėjo sprendimus dėl „netinkamumo“ karinei tarnybai, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 53 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 53 rusų paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. rusai paleido į Ukrainą 76 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 50), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio. duomenimis, numušti/neutralizuoti 53 priešo bepiločiai.
Registruota 19 dronų smūgių devyniose vietose.
Kyjivui laukiant naujo finansavimo, TVF vadovė pirmą kartą nuo 2023-iųjų apsilankė Ukrainoje
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ketvirtadienį pranešė, kad jo vadovė Kristalina Georgieva pirmą kartą nuo 2023-iųjų apsilankė Ukrainoje, Kyjivui laukiant patvirtinimo dėl naujo finansavimo, šaliai jau beveik ketverius metus kovojant su Rusijos didelio masto invazija.
TVF vykdomoji direktorė į Kyjivą atvyko trumpo vizito, kurio metu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais aukščiausio rango lyderiais, pranešė fondo atstovė spaudai Julie Kozack.
Apie derybas pranešta, praėjus dienai po V. Zelenskio pareiškimo, kad energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą ir viduržiemį nutraukdama elektros tiekimą ir šildymą.
J. Kozack spaudos konferencijoje Vašingtone sakė, kad yra viltingai nusiteikusi dėl vasarį įvyksiančio vykdomosios valdybos posėdžio, susijusio su nauju Ukrainos finansavimu.
Lapkritį TVF darbuotojai ir Ukrainos pareigūnai pasiekė susitarimą, leisiantį pradėti naują 8,1 mlrd. JAV dolerių (6,98 mlrd. eurų) vertės paramos programą.
Tačiau ketverių metų skolinimosi programa priklauso nuo tokių elementų kaip donorų finansavimo garantijų gavimas ir biudžeto patvirtinimas, ketvirtadienį pridūrė J. Kozack.
Programą turės patvirtinti TVF vykdomoji valdyba.
K. Georgieva paskutinį kartą Ukrainoje lankėsi 2023-iųjų vasarį, kai vyko diskusijos dėl ankstesnės TVF remiamos programos. Tais metais TVF patvirtino 15,6 mlrd. JAV dolerių (apie 14,3 mlrd. eurų) vertės paskolų paketą Ukrainai
J. Kozack pridūrė, kad naujausias jos vizitas iš dalies skirtas tam, kad pabrėžtų tolesnių reformų Ukrainoje poreikį ir padėtų „koordinuoti ir skatinti finansinę paramą“ iš tarptautinės bendruomenės.
TVF skaičiavimais, 2026–2029 metais Ukrainos biudžete trūks apie 136,5 mlrd. JAV dolerių (117,5 mlrd. eurų).
Po vizito Ukrainoje K. Georgieva vyks į Italiją, kur pirmą kartą susitiks su popiežiumi Leonu XIV.
Kitą savaitę ji planuoja kartu su antruoju pagal rangą fondo pareigūnu Danu Katzu dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje, o mėnesio pabaigoje susitiks su Europos Komisijos (EK) kolegomis.
Peskovas prabilo apie taiką Ukrainoje: įvardijo, kas padėtų išspręsti „šią problemą“
Rusija pareiškė, kad Jungtinės Karalystės pozicija Ukrainos karo klausimu išlieka destruktyvi, tačiau kartu teigia matanti „reikšmingą žingsnį į priekį“ po Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškimų apie norą atnaujinti dialogą su Maskva.
Italija, Prancūzija ir Vokietija pareiškė norinčios atnaujinti dialogą su Rusija dėl Ukrainos. Dmitrijus Peskovas šį žingsnį pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“, rašo „Sky News“.
„Taika neatsiras savaime“, – sakė jis.
„Norint užtikrinti taiką, reikia bendrų pastangų, grindžiamų abipusiškumu. Ir būtent tai yra esmė – neįmanoma aptarti Ukrainos konflikto sprendimo nekalbant apie Europos saugumą platesniame kontekste. Vienaip ar kitaip, saugumo garantijos padės išspręsti šią problemą.“
Tačiau jis pridūrė: „Londono pozicija vis dar yra gana destruktyvi, tačiau, nepaisant to, net ir šių trijų minėtų sostinių bei trijų lyderių pareiškimai, mūsų požiūriu, jau yra reikšmingas žingsnis į priekį.“
Ukraina švelnina komendanto valandą: gyventojams leis judėti be specialių leidimų
Ukraina švelnina kai kuriuos komendanto valandos apribojimus regionuose, kuriuose susidariusi energetikos sektoriaus krizė, ketvirtadienį paskelbė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. Apie tai praneša naujienų portalas „Euromaidan Press“.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn., visoje Ukrainoje galioja naktinis komendanto valandos režimas, pagal kurį nustatytu laiku ribojamas judėjimas. Karo padėties metu šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią diversijomis ir palaikyti viešąją tvarką.
Tačiau esant žvarbiai žiemos temperatūrai šalyje dėl nepaliaujamų Rusijos smūgių vis nutrūksta šilumos ir elektros tiekimas, todėl priimtas sprendimas šiuos apribojimus švelninti. Valdžios institucijų teigimu, nauja tvarka padės civiliams gyventojams ir sudarys sąlygas užtikrinti pagrindinius poreikius minėtų sutrikimų metu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Ukrainos energetikos sektoriuje paskelbė nepaprastąją padėtį. Kyjive įrengta daugiau nei 1,2 sušilimo punktų, o po pastarųjų Rusijos atakų šimtai pastatų vis dar neturi šildymo.
Pagal įvestus taisyklių pakeitimus pakeitimus, žmonės tam tikrose zonose galės judėti lauke komendanto valandomis be specialių leidimų. Taip pat bus leidžiamas privačių transporto priemonių eismas.
Gyventojai galės lankytis viešose vietose, įskaitant prekybos centrus, kurie veikia kaip šildymo centrai, atsparumo centrai arba teikia būtinas paslaugas žmonėms ir įmonėms. Šiose vietose turi veikti šildymas, atsarginis elektros energijos tiekimas ir stabilus ryšys. Pramogų vietos į šį sąrašą neįtraukiamos.
„Euromaidan Press“ teigimu, zonas, kuriose bus taikomos naujos taisyklės, nustatys Valstybinė technogeninės ir aplinkos saugos bei ekstremalių situacijų komisija. Pirmąjį posėdį šiuo klausimu komisija planuoja surengti penktadienį, sausio 16 d.
Ukrainos pajėgos praneša apie smarkius mūšius rytuose
Ukrainos kariuomenė praneša apie smarkų Rusijos puolimą fronte šalies rytuose. Generalinis štabas Kyjive penktadienį savo rytinėje ataskaitoje nurodė, kad nuo ketvirtadienio ryto būta 180 atskirų Rusijos atakų. Ukrainos gynėjams pavyko eliminuoti 1 370 rusų karių.
Šis žuvusių ir sužeistų karių skaičius viršija kasdieninį vidurkį ir rodo, kad vyksta intensyvūs mūšiai. Anot duomenų, ir toliau smarkiai kaunamasi Pokrovsko fronto atkarpoje – šį miestą didžia dalimi yra užėmusios rusų pajėgos. Tačiau ukrainiečiai išlaiko pozicijas kaimyniniame Myrnohrade Donecko srityje.
Taip pat daug atakų būta į pietus nuo Huliajpolės Zaporižios srityje. Čia rusų pajėgos užėmė dar kelias gatves, pranešė kariuomenei artimas Ukrainos tinklaraštis „DeepState“. Vaizdas lieka panašus, kaip praėjusiais mėnesiais: rusai lėtai juda į priekį, tačiau patiria didelių nuostolių.
Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ataskaitoje apie 2025 m. teigė, kad Ukrainai pavyko užkirsti kelią kritiniams priešo proveržiams. Generolo vertinimu, jo kariuomenė kiekvieną mėnesį eliminuoja daugiau rusų karių, nei Maskva gali mobilizuoti. Kartu Ukrainos pajėgoms pavyko savo nuostolius sumažinti 13 proc., rašė O. Syrskis, tačiau detalių nepateikė.
Rusija smogia be pertraukų: Ukrainoje neliko nė vienos neapšaudytos elektrinės
Praėjusiais metais rusai surengė 612 kombinuotų atakų prieš energetikos sektorių – intensyvumas didėja, teigia Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Rusija kasdien atakuoja Ukrainos kritinę infrastruktūrą, o atakų intensyvumas nuolat auga, rašo „Ukrinform“.
Ukrainoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Volkovo pasisakymų apie ukrainiečių pareigūnus
Ukrainoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo pasisakymų apie „Rusų savanorių korpuso“ (РSК) vadą Denisą Kapustiną ir Ukrainos pareigūnus.
Apie tai, remdamasis vieningo Ukrainos ikiteisminių tyrimų registro duomenimis, praneša naujienų portalas „Glavkom“, nurodydamas, kad byla užregistruota 2026 m. sausio 13 d.
Iš portale paskelbto išrašo matyti, kad tyrimas vykdomas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 436-2 straipsnio 3 dalį („Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą teisinimas, pripažinimas teisėta ir neigimas“).
Anksčiau į Ukrainos generalinio prokuroro biurą kreipėsi „Tautos tarno“ frakcijai atstovaujanti Aukščiausiosios Rados deputatė Olga Vasilevskaja-Smagliuk. Ji paprašė pateikti atlikti teisinį žiniasklaidos paskelbtos informacijos apie L. Volkovo susirašinėjimą vertinimą.
Kaip skelbta, gruodžio pabaigoje, po žinios, jog neva žuvo Rusijos savanorių korpusui, vykdžiusiam reidus Rusijoje, vadovavęs D. Kapustinas, L. Volkovas laiške jį vadino naciu, džiaugėsi įvykdyta „denacifikacija“. Pirmadienio vakarą L. Volkovas patvirtino savo žodžius, tačiau aiškino, jog laiškas buvo privatus – todėl kupinas emocijų.
„Nustipo nacis, kuris vien savo egzistavimu buvo dovana Kremliaus propagandai. Kuris su savo klounišku „korpusu“ vykdė neaiškias niekšiško kaimo politinio technologo Budanovo užduotis (…). Tikiuosi, kad po Kapustino seks ir jo sėbrai. Bus pasodintas Jermakas, bus pasodintas Podoliakas, bus pasodintas Budanovas ir visa kita propagandinė, veidmainiška vagių šutvė. Ir tada ukraina turės šansų laimėti. O kol ji stato ant tokių kaip Kapustinas, jai niekas nešviečia“, – teigė L. Volkovas.
Visgi kiek vėliau L. Volkovas portalui lrt.lt prisipažino, kad gailisi tokių savo žodžių.
Paaiškėjus apie L. Volkovo laišką, Migracijos departamentas ketina apsispręsti, ar L. Volkovui bus leista ir toliau gyventi Lietuvoje. Dėl to Migracijos departamentas kreipėsi ir į VSD.
ELTA primena, kad L. Volkovas iš Rusijos pasitraukė kilus arešto grėsmei. Šiuo metu L. Volkovas gyvena Lietuvoje.
JAV prabilo karo pabaigą Ukrainoje: iškelta aiški sąlyga taikai
Jungtinės Valstijos nenori baigti karo Ukrainoje taip, kad agresorius būtų apdovanotas. Tokį pareiškimą respublikonų senatorius Lindsey Grahamas paskelbė platformoje „X“.
Kremliaus elitą sukrėtė dar viena mirtis: Maskvoje rastas negyvas buvęs viceministras
Buvęs aukšto rango Rusijos pareigūnas rastas negyvas savo namuose Maskvoje. Valdžios institucijos tai apibūdina kaip savižudybę. Pranešama, kad tai naujausias atvejis iš serijos paslaptingų mirčių, siejamų su Kremliaus elitu, skelbia „TVP World“.
Skubi pagalba Ukrainai: sąjungininkė skiria milijonus energetikos gelbėjimui
Sausio 16 d. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė skirsianti papildomą 20 mln. svarų sterlingų (apie 23 mln. eurų) paramą Ukrainos energetikos infrastruktūrai remti, praneša „Evropeiskaja Pravda“.
Šios lėšos turėtų padėti sustiprinti Ukrainos energetinį saugumą po žiaurių ir vis intensyvėjančių Rusijos atakų prieš energetikos sektorių.
Finansavimas bus skirtas užtikrinti neatidėliotiniems šilumos ir elektros energijos poreikiams.
Lėšos bus panaudotos gyvybiškai svarbiems skubios pagalbos darbams – energetikos infrastruktūros remontui, atkūrimui, apsaugai ir energijos tiekimo užtikrinimui visoje šalyje, kad atšiauriomis žiemos sąlygomis namuose, ligoninėse ir mokyklose būtų užtikrintas elektros tiekimas ir šildymas.
„Ukrainos žmonės neturi abejoti – mes būsime su jumis šiandien, rytoj ir dar ateinančius 100 metų – tiek savo šalyje, tiek tarptautinėje arenoje, nes tai, kas vyksta Ukrainoje, yra svarbu mums visiems“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
JAV senatorius pratrūko: „Putinas visada buvo ir bus KGB agentas“
JAV respublikonų senatorius Rogeris Wickeris pasakė kalbą, kurioje parėmė Ukrainą ir sukritikavo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1370 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 16 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 224 460 karių, iš kurių 1 370 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 563 priešų tankus (+6), 23 908 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 36 230 artilerijos sistemų (+48), 1 614 raketų paleidimo sistemų (+3), 1 277 oro gynybos sistemas, 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 107 884 nepilotuojamuosius orlaivius (+527), 4 163 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 74 486 transporto priemones ir kuro cisternas (+180), 4 044 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
JK perspėja Europą: derybos su Putinu dabar būtų klaida
Jungtinė Karalystė nesutinka su Prancūzija ir Italija, teigiančiomis, kad Europa turėtų atnaujinti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Kaip pareiškė užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper, Maskva neparodė jokio įtikinamo susidomėjimo taika, rašo „Politico“.
Irano vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą: įvertino Teherano įtaką
Pastaraisiais metais Iranas buvo vienas pagrindinių karinės įrangos tiekėjų Rusijai, ypač po to, kai ši pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kaip praneša „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ ekspertai, šiuo metu ši parama nevaidina lemiamo vaidmens Maskvos kariniuose veiksmuose.
Rusijos pajamos už naftą ir dujas smuko iki žemiausio lygio per penkerius metus
Karo Ukrainoje finansavimui naudojamos Rusijos pajamos iš naftos ir dujų verslo, naujausiais Finansų ministerijos Maskvoje duomenimis, smuko iki žemiausio lygio per penkerius metus.
Naftos ir dujų pardavimas 2025 m. davė iš viso beveik 93 mlrd. eurų pajamų, rodo ketvirtadienį paskelbti skaičiai. Tai yra žemiausias lygis nuo 2020 m. ir 24 proc. sumažėjimas, lyginant su ankstesniais metais.
Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) ir JAV Rusijos naftos ir dujų sektoriui taiko daug sankcijų. Spalį JAV į sankcijų sąrašą įtraukė abi didžiausias rusų naftos įmones „Lukoil“ ir „Rosneft“. Tačiau Rusija ir toliau parduoda naftą ir dujas tokioms partnerėms, kaip Kinija, Indija ir Turkija – anot ekspertų, iš dalies apeidama Vakarų sankcijas.
Rusų atakoms nesiliaujant, Zelenskis siekia didinti energijos importą
Atsižvelgiant į naujus Rusijos išpuolius prieš energetikos objektus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vakare pareikalavo, kad vyriausybė per vieną dieną rastų būdų energijos problemai išspręsti.
„Visų pirma, kad būtų padidintas elektros importas ir visos rezervinio aprūpinimo galimybės“, – vakarinėje vaizdo kalboje sakė jis. Taip pat būtinas glaudesnis vietos valdžios institucijų ir energetikos bendrovių bendradarbiavimas, pridūrė V. Zelenskis.
Jis paskelbė, kad kasdien konsultuojasi su kabineto nariais ir regionų pareigūnais dėl padėties energetikos sektoriuje, pridurdamas, kad dėl energetikos objektų apsaugos buvo konsultuotasi ir su naujuoju gynybos ministru Mychailo Fiodorovu ir oro pajėgų vadu Anatolijumi Kryvonoško.
„Šiandien Charkivui vėl buvo suduota daugybė raketinių smūgių, kurių taikiniu buvo svarbiausia infrastruktūra. Šįryt ir šį vakarą dronai skrido link Kyjivo“, – sakė V. Zelenskis.
Padėtis buvo sudėtinga ir pasienio zonoje su Rusija, Dnipropetrovsko ir Odesos regionuose.
V. Zelenskis paskelbė apie naujas derybas su sąjungininkais dėl oro gynybos stiprinimo ir sakė, kad jau kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie raketų pirkimą oro gynybos sistemoms.
Ukraina jau beveik ketverius metus ginasi nuo Rusijos invazijos. Praėjusį rudenį Rusijos karinės pajėgos ėmė įnirtingiau atakuoti Ukrainos energetikos objektus.
Šalies valstybinis elektros tinklų operatorius „Ukrenergo“ teigia, kad deficitui padengti iš kaimyninių ES valstybių – Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos – gali importuoti iki 2 450 megavatų elektros energijos.
Zelenskis perspėja: Charkive – kritinė padėtis
Sausio 15 d. Rusijos pajėgos smogė Charkivui. Dėl atakos be elektros ir šilumos liko šimtai tūkstančių žmonių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusijos smūgiai tokiu šaltu žiemos metu mums kelia rimtų problemų. Šiandien rusai smogė energetikos objektui Charkive – šimtai tūkstančių žmonių liko be elektros ir šilumos“, – sakė jis po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
Anksčiau Charkivo srities karinės administracijos (OVA) vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad po dar vieno priešo išpuolio visos atitinkamos tarnybos buvo perkeltos į sustiprintą darbo režimą.
Jis taip pat pažymėjo, kad Charkive vykdomi planiniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.
Dėl Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą bendrovės „Yasno“ generalinis direktorius Serhijus Kovalenka pareiškė, kad Kyjive fiksuojamas didelis elektros sistemos perkrovimas, dėl kurio daugėja avarijų.
Pasak jo, kartu su šalčiu tai sukuria itin sudėtingą situaciją. S. Kovalenka pabrėžė, kad greito pagerėjimo tikėtis neverta.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu JAV vėl užgrobė kacapų tankerį-fašistas Pucinas sėdi ir tyli.
Slava Ukraini, smert kacapam!
tiktok:_lumina_rose
cb: sunshine13_
feisbukas:kaina 1000 cb tokens(90eur)
ubagauja buteliais in taromatą
Prieš derybas su JAV – Zelenskio perspėjimas: okupantai rengia masinį smūgį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į tautiečius pranešė, kad žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos okupantai ruošiasi surengti masinį smūgį Ukrainai. Tuo tarpu pranešama, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas.
„Šiuo metu iš žvalgybos turime informacijos, kad rusai ruošiasi naujiems masiniams smūgiams“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Ukraina atvirai kalba su partneriais apie oro gynybos sistemas ir raketas joms.
„Tiekimas yra nepakankamas. Stengiamės pagreitinti procesą, ir svarbu, kad partneriai mus išgirstų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Prašau, atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus. Prašau, padėkite tiems, kurie yra šalia jūsų, vieniši, kuriems reikia jūsų paramos“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Ukraina ir JAV šeštadienį Majamyje surengs derybas
Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas, kurių metu aptars saugumo garantijas ir Ukrainos ekonomikos atsigavimą, penktadienį pranešė Kyjivo ambasadorė JAV Olga Stefanišyna.
Derybos, kurioms vadovaus Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, vyks „rytoj Majamyje“, pažymėjo ambasadorė, tačiau nenurodė, kas atstovaus JAV pusei.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau penktadienį paskelbė, kad Ukrainos delegacija vyksta į Jungtines Valstijas tolesnėms deryboms dėl JAV prezidento administracijos parengto plano karui su Rusija užbaigti.
„Ukrainos delegacija šiuo metu keliauja į Jungtines Valstijas. Tikimės, kad bus daugiau aiškumo tiek dėl dokumentų, kuriuos jau parengėme kartu su amerikiečiais, tiek dėl Rusijos reakcijos į visą vykstantį diplomatinį darbą“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Ukraina siekia, kad jos sąjungininkai įneštų aiškumo dėl to, kokias saugumo garantijas ji gaus. Pasak Kyjivo, saugumo garantijos yra būtinos siekiant apsisaugoti nuo dar vieno Rusijos puolimo ateityje.