Rusų pajėgos dešimtis kartų atakavo Dnipropetrovsko sritį, nukentėjo keturi žmonės
Rusijos okupaciniai daliniai trečiadienį beveik 40 kartų dronais ir iš artilerijos atakavo Ukrainos Dnipropetrovsko sritį. Sužeisti keturi žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža.
Jo duomenimis, Nikopolyje, Marhaneco, Červonochryhorivo, Pokrovsko, Myrivo vietovėse Nikopolio rajone apgadinta ligoninė, privatūs namai ir automobiliai. Sužeisti du 23 metų vyrai. Jie gydomi ambulatoriškai.
Vasylkivo gyvenvietėje Synelnykių rajone nukentėjo gimnazija ir keli automobiliai. Buvo sužaloti 56 ir 64 metų amžiaus vyrai. Jų būklė vidutinio sunkumai, vyrai gydomi ligoninėje.
Kaip jau skelbta anksčiau, rusų okupantai antradienio rytą Nikopolyke smogė maršrutiniam autobusui, žuvo keturi žmonės.
Nikopolyje trečiadienis buvo paskelbtas gedulo diena.
„Paskutinis keltas į Krymą“ – Ukraina skelbia neutralizavusi svarbią aprūpinimo grandį
Ukraina trečiadienį paskelbė apie Rusijos kelto „Slavianin“ neutralizavimą po dronų atakų, kurios buvo nukreiptos į paskutinį Kerčės sąsiauryje likusį rusų traukinių keltą, pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos gynybos žvalgyba (DIU) pranešė apie sėkmingą operaciją ir pabrėžė, kad šis laivas buvo naudojamas remti Rusijos pajėgas okupuotame Kryme.
„Slavianin“ buvo atakuotas naktį iš balandžio 5-osios į 6-ąją DIU Aktyvių operacijų departamento specialistų, naudojant bepiločius orlaivius.
Žvalgybos duomenimis, keltas vaidino svarbų vaidmenį aprūpinant Rusijos karinį kontingentą degalais, tepalais, ginklais, karine technika bei amunicija.
Operacija įvykdyta po ankstesnių smūgių kovą, kai DIU pranešė pirmą kartą apgadinusi keltą „Slavianin“ bei pažeidusi laivą „Avangard“.
J. D. Vance'as: karą Ukrainoje išspręsti sunkiausia
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas „toliau dirbs“, bandydamas užbaigti karą Ukrainoje.
„Prezidentas sakė, kad tai sunkiausiai išsprendžiamas karas. Tam tikra prasme manėme, kad jis bus lengviausias, bet jis tapo sunkiausiu“, – vizito Budapešte metu sakė J. D. Vance'as, pabrėždamas, kad pasiekta „reikšminga pažanga“.
Rusų propagandistai ūžia: Rusijos valdžia atšauks gegužės 9-osios paradą?
Rusijos kariniai tinklaraštininkai baiminasi, kad valdžia atšauks gegužės 9-osios paradą Maskvoje ir Sankt Peterburge, skelbia „Moscow Times“.
Vance`as rėžė apie karą Ukrainoje: „Mus nuvylė daugelis Europos politinių lyderių“
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį sukritikavo Europos lyderius, esą šie nededa pakankamai pastangų, kad baigtųsi Rusijos invazija į Ukrainą.
„Mus nuvylė daugelis Europos politinių lyderių, nes neatrodo, kad jie būtų ypač suinteresuoti išspręsti šį konkretų konfliktą“, – per vizitą Vengrijoje sakė J. D. Vance'as.
Ukrainos dronų specialistai Artimuosiuose Rytuose dirbs toliau, sako Volodymyras Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad ukrainiečių karinės komandos, padedančios Artimųjų Rytų šalims atremti Irano dronų atakas, liks regione net ir po to, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų.
„Ukrainos karinių ekspertų komandos toliau dirbs regione, kad padėtų toliau plėtoti saugumo pajėgumus“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė V. Zelenskis. Jis palankiai įvertino susitarimą dėl paliaubų ir paragino sustabdyti Rusijos invaziją į jo šalį.
Rusija ir Vengrija pasirašė 12 punktų susitarimą: štai kas jame
Rusija ir Vengrija sudarė 12 punktų planą glaudesniems ryšiams užmegzti, rašo „Politico“. Leidinys sako, kad gavo dokumentus, kuriuos parengė Rusija.
Ukrainos kariuomenė neutralizavo 146 iš 176 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos sistema perėmė 146 iš 176 nuo antradienio vakaro Rusijos paleistų nepilotuojamų orlaivių, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo antradienio 18 val. priešas puolė 176 smogiamaisiais bepiločiais, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronais. Jie buvo paleisti iš Briansko, Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Čaudos laikinai okupuotame Kryme. Apie 120 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 146 bepiločius orlaivius.
24 dronai smogė 12-oje vietų, vienoje vietoje nukrito numuštų dronų nuolaužos. Ataka tęsėsi, keli priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Zelenskis: rusai mėgina plėsti „safarių“ prieš mūsų žmones mastą
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos vykdo žiaurius ir ciniškus dronų smūgius į Ukrainos civilius gyventojus.
„Šiuo metu rusai bando plėsti savo „safarius“ prieš mūsų žmones. Žiaurūs, labai ciniški dronų smūgiai, nukreipti į civilius gyventojus, vykdomi iš esmės kiekvieną dieną Nikopolyje, Chersone ir kituose miestuose bei bendruomenėse prie fronto linijos. Rusijos dronų smūgiai taip pat buvo suduoti Černihivo srityje – Prylukuose ir Novhorode-Siverske – taip pat Charkivo srityje“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina privalo turėti reikiamų priemonių – nuo pakankamo finansavimo iki realių ginklų, – kad galėtų toliau plėsti savo gynybą nuo Rusijos ir išlaikyti gebėjimą pagrįstai grąžinti karą į Rusiją, pasitelkiant ilgojo nuotolio pajėgumus. Pasak jo, būtent tuo šiuo metu ir užsiima valdžia.
Anksčiau pranešta, kad antradienio rytą Nikopolyje dronas smogė į miesto mikroautobusą, sužeista 16 žmonių.
Po paliaubų Irane – Ukrainos prašymas JAV
Kyjivas trečiadienį paragino Jungtines Valstijas daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų invaziją į Ukrainą, teigdamas, kad Vašingtono susitarimas dėl paliaubų su Iranu parodė JAV ryžto sėkmę.
Smūgis rusams: Ukraina britų dronais sunaikino svarbų tiltą
Ukrainos kariai Didžiojoje Britanijoje pagamintais dronais smogė tiltui per Dniepro upę. Apie tai praneša „The Telegraph“, rašo UNIAN.
Leidinys pažymi, kad šis smūgis buvo platesnės kampanijos, skirtos sunaikinti pagrindinę Rusijos logistinę infrastruktūrą, dalis.
Minėtas tiltas esą atliko svarbų vaidmenį rusams perkeliant techniką, šaudmenis ir personalą skirtinguose Dniepro krantuose. Tiltas rusams pasitarnaudavo reguliariai. Smūgio metu Rusija aptyrė didelius nuostolius.
Straipsnyje pabrėžiama, kad atakai buvo panaudotos Didžiosios Britanijos perduotos tolimųjų nuotolių nepilotuojamos sistemos.
Dniepro upė yra rimta gamtinė kliūtis, todėl perėjų per upę kontrolė lemia šalių galimybes manevruoti ir aprūpinti savo pajėgas. Tiltų ir pontoninių perėjų sunaikinimas apsunkina technikos judėjimą ir išteklių tiekimą, o tai tiesiogiai veikia Rusijos dalinių kovinį pajėgumą.
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos kariai priversti naudotis alternatyviais maršrutais, kurie yra ilgesni, mažiau efektyvūs ir labiau pažeidžiami naujiems smūgiams. Tai sukuria papildomą naštą logistikai ir sumažina reagavimo į pokyčius mūšio lauke greitį.
Rusijos dronai puolė Ukrainos pietinės Odesos srities civilinę ir uosto infrastruktūrą
Naktį į trečiadienį Rusijos pajėgos dronais puolė pietinę Odesos srities dalį, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Buvo apgadinta civilinė ir uosto infrastruktūra, iš dalies sunaikinti sandėlio ir ūkinis pastatai. Gaisrai užgesinti. Kol kas informacijos apie aukas negauta, sakė O. Kiperis.
Pirmadienį per Rusijos dronų ataką Odesoje pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Žuvo trys žmonės: 30 metų moteris ir jos 2,5 metų dukra, taip pat 53 metų moteris.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 030 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 8 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 306 500 karių, iš kurių 1 030 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 846 priešų tankus (+5), 24 368 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 39 625 artilerijos sistemas (+63), 1 723 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 341 oro gynybos sistemą (+1), 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 225 301 nepilotuojamąjį orlaivį (+1 960), 4 517 kruizinių raketų, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 88 103 transporto priemones ir kuro cisternas (+241), 4 117 specialiosios įrangos vienetų (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukrainoje žuvo Rusijos pusėje kovoję 16 kamerūniečių
Kamerūno vyriausybė viename savo vidiniame dokumente nurodė, kad Rusija patvirtino 16 Kamerūno piliečių, kovojusių jos kariuomenės gretose per invaziją į Ukrainą, žūtį.
Užsienio reikalų ministerijos rašte, kuriuo patvirtinamas žuvusiųjų sąrašo gavimas iš Rusijos ambasados Jaundėje, teigiama, kad „kariai pagal sutartį“ buvo „įsitraukę į specialiosios karinės operacijos zoną“, panaudojant Rusijos terminą invazijai apibūdinti.
Pirmadienį datuotame rašte daugiau detalių apie jų mirties aplinkybes nepateikiama.
Ukraina teigia, kad nuo 2022 metų į karą kartu su Rusijos pajėgomis buvo užverbuota apie 1,8 tūkst. afrikiečių. Kai kurie tvirtina, kad jie buvo privilioti netikrais pažadais apie darbą ar mokymosi programas, o vėliau prievarta paimti į kariuomenę.
Kamerūnas anksčiau oficialiai nepripažino, kad jo piliečiai dalyvauja konflikte, nepaisant vietos žiniasklaidos pranešimų apie šeimų sielvartą dėl Rusijos užverbuotų artimųjų.
Valstybinio transliuotojo CRTV eteryje paskelbtame pareiškime Kamerūno pareigūnai paprašė žuvusiųjų šeimų susisiekti su Užsienio reikalų ministerija.
Vasarį stebėtojų grupė „All Eyes on Wagner“ paskelbė 1 417 afrikiečių, kuriuos Maskva užverbavo nuo 2023 metų sausio iki 2025 metų rugsėjo savo karui Ukrainoje, pavardes. Daugiau nei 300 jų žuvo.
Daugiausia jų buvo iš Egipto, Kamerūno ir Ganos.
Sprogimai Kryme: atakuotas okupantams svarbus objektas
Naktį iš antradienio į trečiadienį Feodosijoje, esančioje laikinai okupuotame Kryme, nugriaudėjo sprogimų serija, skelbia „Kanal 24“.
Rusijos žiniasklaidos ir vietos „Telegram“ kanalų duomenimis, maždaug 01:00 Feodosijoje ėmė griaudėti sprogimai, buvo pranešimų apie galimą dronų smūgį į vietinę naftos bazę. Smūgio vietoje esą iš karto kilo gaisras.
Taip pat pranešama, kad Feodosijos naftos bazės rajone uždarytos geležinkelio pervažos.
Minėtas leidinys pažymi, kad Feodosijoje yra didžiausias Kryme naftos produktų perkrovimo ir saugojimo objektas – jūrinis naftos terminalas, kuris tenkina okupantų poreikius okupuotame pusiasalyje.
Okupantai geležinkelio keliais gali tiekti kurą į okupuotas Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas. Iš viso objekto rezervuarų talpa sudaro apie 250 tūkst. kub. metrų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Atsiųsiu, ne problema“: Szijjarto žadėjo su Lavrovu pasidalyti Ukrainos stojimo į ES dokumentais
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto vėl sulaukė kritikos likus vos kelioms dienoms iki šalies rinkimų po to, kai nutekėjo jo pokalbių su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu įrašai, praneša „Reuters“.
Pranešimai remiasi garso įrašais, kuriuos paskelbė tiriamosios žurnalistikos konsorciumas, įskaitant „VSquare.org“.
Įrašuose esą girdėti, kaip P. Szijjarto su S. Lavrovu aptaria klausimus, susijusius su Ukrainos stojimu į Europos Sąjungą, sankcijomis Rusijai ir kitomis ES jautriomis temomis.
Viename iš įrašų, S. Lavrovui paprašius, P. Szijjarto, kaip teigiama, sutinka pasidalyti dokumentu apie mažumų kalbų vaidmenį Ukrainos stojimo į ES derybose.
„Aš jums jį atsiųsiu. Tai ne problema“, – sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras.
Tuo pačiu įrašuose nėra aišku, apie kokį konkretų dokumentą kalbama ir ar jis buvo viešai prieinamas.
„Reuters“ pažymi, kad negalėjo nepriklausomai patvirtinti garso įrašų autentiškumo.
Žurnalistai taip pat paskelbė kitus P. Szijjarto ir S. Lavrovo pokalbius. Pasak jų, juose aptariamas Viktoro Orbano vizito į Maskvą 2024 m. pasirengimas, naujo ES sankcijų paketo Rusijai blokavimas 2025 m., taip pat JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino derybų Aliaskoje detalės.