JT Saugumo Tarybos nariai turėjo vieną aiškią žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: mes žinome, ką tu ketini daryti, ir tu turi sustabdyti tai dabar.
V. Putinas paaštrino krizę, kurią pradėjo siųsdamas vadinamuosius kariškius į dvi Rusijos remiamas atsiskyrusias teritorijas Ukrainoje, kurias anksčiau pirmadienį oficialiai pripažino „nepriklausomomis“. Pasaulinė bendruomenė greitai sureagavo, paskelbdama kai kurias sankcijas ir žadėdama imtis tolesnių veiksmų, prieš surengiant JT Saugumo Tarybos nepaprastąją sesiją.
Dramatiškas susitikimas pirmadienį virto Rusijos pasmerkimo vakaru. Vakarų šalys Rusijos veiksmus pavadino tarptautinės teisės pažeidimu ir numanoma ataka prieš kiekvienos JT valstybės narės teritorinį vientisumą.
„Prezidentas Putinas išbando mūsų tarptautinę sistemą ir žiūri, kaip toli jis gali mus visus pastūmėti, – sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield. – Turime susivienyti ir nežiūrėti į kitą pusę“. Albanijos atstovas Feritas Hoxha po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą uždavė esminį klausimą: „Kas kitas?“.
Ukrainos ambasadorius JT Sergijus Kyslica Rusiją pavadino „virusu“ dėl aštuonerius metus trunkančio karo ir chaoso: „Jungtinės Tautos serga. Tai faktas. Ji buvo pažeista Kremliaus platinamo viruso.“ Ir griežtu tonu pareiškė: „Mes nieko nebijome. Mes niekam nieko neskolingi. Ir mes niekam nieko neduosime“.
Kai kurie JT ambasadoriai pasinaudojo galimybe pabrėžti niokojimus, kurie greičiausiai ištiks Ukrainą. „Kremliaus sprendimas išlaisvina karo, mirties ir naikinimo pajėgas Ukrainos žmonėms. Humanitarinis poveikis bus baisus, – sakė Didžiosios Britanijos atstovė Barbara Woodward. – Žinome, kad labiausiai nukentės moterys ir vaikai.“
JT Saugumo Tarybos posėdis buvo labiau simbolinis, suteikiantis JAV ir jos partneriams puikiausią galimybę paremti Ukrainą ir pasmerkti Rusiją pasaulinėje arenoje. Jokia rezoliucija dėl sankcijų ar kitų bausmių negali būti priimta, nes Rusija turi vieną iš penkių veto vietų pasaulinėje organizacijoje. Keli ambasadoriai pasmerkė JT nesugebėjimą veikti, tačiau susitikimas parodė, kad Kremliaus sprendimas padarė Rusiją izoliuota tauta tarptautinėje bendruomenėje.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzja atsišovė sakydamas, kad JAV ir sąjungininkės „krauna ginklus“ į Ukrainą. Jis taip pat melagingai apkaltino Kijevą rimtai nesiekus diplomatinio V. Putino pradėto konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo.
Tikroji bausmė Rusijos laukia antradienį: „Rytoj planuojame paskelbti naujas sankcijas Rusijai, reaguodami į Maskvos šiandieninius sprendimus ir veiksmus. Mes derinamės su sąjungininkais ir
partneriais dėl jų paskelbimo“, – pirmadienio vakarą „Politico“ sakė Baltųjų rūmų atstovas. JK taip pat teigė, kad tą pačią dieną paskelbs ir įves sankcijas.
Neeilinė sesija įvyko po to, kai Kijevas pareikalavo sušaukti Saugumo Tarybos posėdį po V. Putino sprendimo pripažinti vadinamąsias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nepriklausomomis valstybėmis. Pasmerkimai greitai pasipylė iš Vašingtono ir Europos sostinių, kuriuos sekė Amerikos sankcijos visiems, ekonomiškai, politiškai ar kariškai susijusiems su separatistiniais regionais, ir grasinimai dėl būsimų bausmių Maskvai iš abiejų Atlanto pusių.
Vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuos perėmė naujienų agentūros, rodo, kad Rusijos kariai jau yra Donecke – beveik 1 milijoną gyventojų turinčiame mieste, kuriame gyvena vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiai.
Tačiau J. Bideno administracija dar nepaskelbė Rusijos judėjimų „invazija“, kol kas slepia šį žodį – galbūt dėl didelio sankcijų paketo, sukurto kartu su sąjungininkais.
Toks sprendimas supykdė ir respublikonus, ir demokratus. Jie tvirtina, kad Rusijos remiamų separatistų ir naujausių kariuomenės judėjimų Ukrainos viduje oficialus pripažinimas prilygsta invazijai, kuri turėtų paskatinti griežčiausias ekonomines bausmes.
„Jeigu į Donbasą įsiverš kokios nors papildomos Rusijos kariuomenės ar įgaliotosios pajėgos, Bideno administracija ir mūsų sąjungininkai Europoje turi nedvejodami įvesti triuškinančias sankcijas. Atsakant į šį nepateisinamą veiksmą Rusija turi patirti apčiuopiamų ir didelių išlaidų“, – sakė Senato Užsienio ryšių komiteto pirmininkas senatorius Bobas Menendezas.
Rusijos kariams judant gilyn į Rytų Ukrainą, Valstybės departamentas paskelbė, kad visi JAV darbuotojai dėl savo saugumo liks nakvoti Lenkijoje, o į laikinąją misiją Lvove gali grįžti jau rytoj.
„Faktas, kad imamės apdairių atsargumo priemonių siekdami JAV vyriausybės darbuotojų ir JAV piliečių saugumo, kaip tai darome reguliariai visame pasaulyje, jokiu būdu nesumenkina mūsų paramos Ukrainai ar įsipareigojimo jai. Mūsų įsipareigojimas Ukrainai pranoksta bet kurią vietą“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
