Pastaruoju metu pacientai savo kailiu pajuto vykdomos sveikatos apsaugos sistemos reformos pasekmes – eilės pas gydytojus pailgėjo, į ligoninę guldoma tik ypatingais atvejais, o už vaistus ar kitas gydymui reikalingas priemones dažnai tenka susimokėti iš savo kišenės.
Politikai deklaruoja, kad šiuo metu šalyje vykdoma reforma yra reikalinga ir neabejotinai teisinga, o medikai ja piktinasi ir net žada streikuoti. Eiliniam žmogui belieka gūžčioti pečiais – kokią įtaką visa tai turės man, kai susirgsiu? Ar sulauksiu reikiamos pagalbos ir laiku?
Pagrindinis sveikatos apsaugos sistemos reformos tikslas – kiek įmanoma daugiau sutaupyti sveikatos apsaugai skiriamas lėšas. Šiuo metu teigiama, kad pagal sveikatos sistemos ekonominio efektyvumo planą bus sutaupyti 400 mln. litų ir kad be reformos sunkmečiu neišgyvensime. Bėda tik, kad siekiant kokybiškesnės sveikatos apsaugos dabar numatytomis priemonėmis, nelabai aišku, ar tikrai bus pasiektas norimas rezultatas, teigia Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Eilės dar labiau ilgės
Pirmoji priemonė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skaičiavimu padėsianti sutaupyti – racionalus pacientų srautų gydymo įstaigose paskirstymas. Ministerijos atstovai, remdamiesi Šveicarijos patirtimi tikina, kad už stacionare gydomam vienam pacientui skiriamas lėšas, ambulatoriškai galima išgydyti 5-6 žmones. Tokiu būdu bus sutaupytos lėšos, tačiau poliklinikos, kuriose padaugės pacientų, jų negaus, tikina L. Labanauskas.
Anot jo, pacientams dar pailgės jau dabar siekiančios 3-6 mėnesius laukimo eilės pas gydytojus. Šios eilės susidaro ne tik dėl pinigų trūkumo: jau dabar trūksta gydytojų, dirbančių poliklinikose, o įsteigus papildomus etatus, nebus kur steigti darbo vietų, trūks įrangos. Jei poliklinikos negaus daugiau lėšų, jos negalės suteikti daugiau paslaugų, nes patirs nuostolių.
„Juk visi žinome, kad yra pastovios išlaidos: mokesčiai už šilumą, elektrą, medicinos priemones, laboratorijas ir t.t. Todėl, turint fiksuotą pinigų sumą, galima suteikti tam tikrą kiekį paslaugų“, - aiškina gydytojų sąjungos prezidentas.
L. Labanauskas tvirtina, kad perskirstant pacientų srautus, pinigai bus taupomi medikų atlyginimų sąskaita, o labiausiai nukentės pacientai – sunkiau pateks į ligonines, dar daugiau vaistų ir kitų būtinų priemonių turės įsigyti patys, nes ligoninės neturės už ką jų nupirkti.
Pertvarka nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams
Kitam bandymui taupyti – šalies ligoninių tinklo pertvarkymo planui, vadinamajam 3R, gydytojų sąjungos prezidentas taip pat žeria priekaištus. Numatyta, kad pagal jį ligoninės bus trijų lygių: rajono, regiono ir respublikinės. Ligoninės, neatitinkančios šių kriterijų, nuo kitų metų sausio 1 d. neteiks paslaugų, tiksliau, jų teikimui negaus finansavimo, todėl pacientai bus nukreipti į aukštesnio lygio įstaigas. Tačiau už papildomą pacientų srautą pastarosioms finansavimas nebus didinamas, atkreipia dėmesį L. Labanauskas.
Jo teigimu, labai realu, kad taikant šią sistemą, išlaidos paslaugoms ne tik nesumažės, bet ir padidės. Ligonių kasa už rajoninėje ligoninėje išgydytą sunkų ligonį gydymo įstaigai sumokės mažiau, negu už nesudėtingo paciento gydymą aukštesnio lygio įstaigai.
Ir šiuo atveju nukentės pacientas, tikina gydytojų atstovas: negavęs paslaugų, nukreiptas į kitą gydymo įstaigą, sugaiš daug brangaus laiko ir praras pinigų. „Pavyzdžiui, jei rimtai susirgsite, o esate mažo miestelio gyventojas, jums pagalbos reikės ieškoti regioninėje ligoninėje. Ten jumis niekas neapsidžiaugs, nes už jūsų gydymą ligoninei niekas nemokės. Todėl vaistams ir kitoms priemonėms turėsite dar plačiau atverti piniginę. Be to, rizikuojate laiku nesulaukti pagalbos, nes ligoninės gali tiesiog pritrūkti greitosios pagalbos automobilių, kuriais jus turėtų pristatyti į reikiamą gydymo įstaigą“, - pertvarkos minusus vardina L. Labanauskas.
Medikai protestais grasina pagrįstai
Trečioji taupymo priemonė – vaistų politika. Reguliuojant vaistų antkainius sutaupyti tikrai galima, tačiau tam dar reikės Seimo pritarimo ir Farmacijos įstatymo pakeitimo, primena L. Labanauskas, pridurdamas, kad tai turbūt vienintelė reali taupymo priemonė, kurios imasi SAM, tačiau procesas vilkinamas.
„Šis projektas dulka stalčiuose, tačiau imtasi gydytojų darbo laiko ir atostogų trukmės pakeitimų. Neatlikus jokios išsamios analizės, neišklausius gydytojų argumentų nutarta, kad visi gydytojai dirbs po 38 val. ir atostogaus trumpiau. Vyriausybė džiaugiasi esą sutaupiusi 1,5 mln. Litų, - teigia L. Labanauskas. Tačiau yra keletas „bet“... Kadangi darbo valandos pailgėjo didžiausios profesinės rizikos įtakoje dirbantiems specialistams, jau dabar kenčia pacientas, kurį priima pervargęs gydytojas. Be to, šių metų gegužę sumažėjus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF ) biudžetui, medikai 20 proc. susimažino atlyginimus. Pasekmes pajuto ir pacientai – ligoninėse vis daugiau priemonių reikia įsigyti patiems, ribojami tyrimai. Naujasis PSDF biudžetas tiek medikams, tiek pacientams taip pat nežada nieko gera: palyginti su šių metų, jis bus dar mažesnis. Tad nenuostabu, kad medikų bendruomenėje jau kilo pirmosios diskusijos dėl visuotinio protesto“.
L. Labanauskas teigia apgaulestaujantis, kad ministerija, užuot mokesčių mokėtojų pinigus skyrusi išsamioms studijoms, leidžiančioms nustatyti realius kriterijus pertvarkai, juos švaisto. „Dabar aišku viena – iš šios reformos kažkas laimės, tik vargu bau, ar tai tikrai bus pacientai“, - nieko gero nežada gydytojų sąjungos prezidentas.
