Sekmadienį Rusijoje vykusiuose prezidento rinkimuose akivaizdžia persvara nugalėjo partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis Vladimiras Putinas. Buvęs valstybės saugumo komiteto (KGB) karininkas, du kartus išrinktas prezidentu (nuo 2000 m. kovo 26 d. iki 2008 m. gegužės 7 d.), paskutinius 4 metus ėjęs federacijos ministro pirmininko pareigas, V. Putinas sugrįžta valdyti didžiausios pasaulio valstybės. Rusija – svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Rusams rimtą susirūpinimą kelia Lietuvos Vyriausybės ketinimai pertvarkyti dujų sektorių. Rusija nusivylusi Lietuvos pozicija tariantis dėl lengvesnio judėjimo Karaliaučiaus srities pasienyje bei Švietimo įstatymo redagavimu. Tuo tarpu lietuviams kelia susirūpinimą ant Nemuno kranto iškilsianti Baltijos atominė elektrinė, militarizuojama Karaliaučiaus sritis bei aukšta „Gazprom“ teikiamų dujų kaina. „Kaip keisis dvišaliai santykiai į valdžią grįžus V. Putinui?“, – klausia dažnas lietuvis.
Mums svarbesnis Rusijos įstojimas į PPO
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Į valdžią V.Putinas negrįžo – jis ten yra jau daugiau kaip dešimtmetį. Tad kažkokių didesnių pokyčių išvardintais klausimais neturėtų būti. Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos asociaciją (PPO) ir bendra Rusijos, Baltarusijos ir Kazachijos muitų sistema Lietuvai daro ir darys daugiau įtakos, nei kad V. Putino išrinkimas prezidentu.
Rusijos ekonomika auga dėl gamtos išteklių gavybos. Naftos ir dujų kainos yra rekordinės, tad valdžia gali 10 proc. kelti pensijas, du kart ruošiamasi didinti algas policijai, tris kartus – kareiviams ir apie 50 proc. – karininkams. Tai reiškia, kad didės perkamoji galia, todėl mūsų eksportuojančiai pramonei, ypač maisto ir tekstilės, dėl to turėtų būti tik geriau.
Naudotų automobilių pirkimas iš Lietuvos turgaviečių taip pat turėtų didėti. Ypač žadama atnaujinti karinį kompleksą, tad reiks daug investicijų ir į mokslą. Nereiktų tikėtis, kad bus galimybė betarpiškai vykdyti tokius užsakymus, bet akivaizdu, kad galbūt vidaus rinkos padidėjimas šiame segmente taip pat nusimato.
Tai, kad auga vidaus vartojimas yra didelis veiksnys Lietuvai, o prezidento rinkimų rezultatai kažkaip kitaip paveikti dvišalių santykių neturėtų.
Rusijos užsienio politika bus kieta
Vytis Jurkonis, Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas
Pirma, reiktų pastebėti, jog dažnai dėl V. Putino pergalės nėra net keliamas klausimas. Rinkimų dienos rezultatai yra tik dalis viso rinkimų proceso, todėl apie pergalės akivaizdumą kalbėti žiūrint tik į kovo 4 d. rezultatus nėra teisinga. Pagrindinė rinkimų kova buvo kandidatų registravimas, kurio metu buvo eliminuoti „nepatogūs“ konkurentai (pavyzdžiui, „Jabloko“ lyderis G. Javlinskis), o leista neva konkuruoti tiems, kurie turėjo itin mažai galimybių.
Taip pat nejučia pamirštama, jog valstybinė žiniasklaida veikė kaip asmeninė V. Putino viešųjų ryšių agentūra, o ir administraciniai resursai buvo pajungti visam rinkimų procesui. Rinkimai buvo gerai surežisuoti taip, kad rinkimų dieną nekiltų jokių klausimų, kam turėtų ploti auditorija. Taigi pergalė gal akivaizdi, bet yra abejotina.
Antra, V. Putinas dar prieš rinkimus paskelbė savo užsienio politikos ateities planus, kurie akivaizdžiai buvo pretenzingi ir ambicingi bei priminė Šaltojo karo dvasią, kuomet aiškiai konfrontuojama su JAV. Kalbos apie išorinių priešų grėsmę rodo, jog Rusijos užsienio politika, tikėtina, bus kieta. Tačiau tikrąjį užsienio politikos kursą (ne tik retoriką), reiktų vertinti analizuojant Rusijos poziciją, pirma, Sirijos klausimu, antra, NATO susitikimo Čikagoje metu, trečia, vystant Eurazijos projektą.
Kokie bus užsienio politikos pokyčiai Lietuvos atžvilgiu? Vargu, ar permainos bus ženklios. Galima prisiminti V. Putino laikyseną Lietuvos atžvilgiu 2000–2008-ųjų laikotarpiu. Lietuva, būdama nedidelė valstybė, nėra Rusijos užsienio politikos prioritetų sąraše. Žinoma, energetinės priklausomybės problemos, Rusijos informacinės erdvės įtakos klausimai išliks, tačiau Rusijos pagrindinis rūpestis šiuo metu yra Vidurio Rytai.
Rytų Europos regione, tikėtina, Rusijos užsienio politikos smaigalyje bus Baltarusija, Ukraina bei Eurazijos sąjungos projektas. Jei būsime aktyvūs šiais klausimais, Lietuva Rusiją neabejotinai bent šiek tiek domins, o tai sukurs ir tam tikrą erdvę užsienio politikos manevrams.
V. Žuklevičius
