„...O kad skaičiaus nepamirštų, jie skaičiuodavo ant pirštų...“ (J. Marcinkevičius, „Grybų karas“). Žiūrint šį vaizdo siužetą iš vienos mokyklos Indijoje, iš pradžių kyla pasipiktinimas – kodėl vaikai ten verčiami matematikos mokytis tiek, kad jų rankas apima Parkinsono ligos traukulius primenančios konvulsijos?!
„...O kad skaičiaus nepamirštų, jie skaičiuodavo ant pirštų...“ (J. Marcinkevičius, „Grybų karas“). Žiūrint šį vaizdo siužetą iš vienos mokyklos Indijoje, iš pradžių kyla pasipiktinimas – kodėl vaikai ten verčiami matematikos mokytis tiek, kad jų rankas apima Parkinsono ligos traukulius primenančios konvulsijos?!
Vis dėlto šis pašėlęs pirštų ir plaštakų nėra nevalingas – taip Indijos vaikai skaičiuoja ant pirštų. Jie lyg Hario Poterio burtų mokykloje spaudinėja ir maigo ore kažkokio nematomo erdvinio kompiuterio ar kalkuliatoriaus klavišus.
Vaikai skaičiuoja naudodamiesi mintinio abako technika – sena Azijos skaičiavimo sistema, kuri padeda vizualizuoti įsivaizduojamą abaką (skaičiuotuvą) ir skaičiavimo veiksmus atlikti be abako.
