Garsiausias pasaulyje ginklų prekeivis vyksta į Ameriką stoti prieš teismą. Tai labai neramina Rusiją. Rodos, garsiausio pasaulio ginklų prekeivio sėkmė išseko: penktadienį Tailando apeliacinio teismo priimtas netikėtas sprendimas pakeitė žemesnio teismo sprendimą ir leis išduoti Boutą JAV, kur jis turės stoti prieš teismą dėl bandymo parduoti ginklus Kolumbijos partizanams, rašo „Foreign Policy“.
Jo nelaimei, paskutinio sandorio parduoti „žemė-oras“ raketas, sofistikuotas antitankines sistemas ir kitus sprogmenis pirkėjai pasirodė esantys ne iš teroristinės organizacijos Kolumbijos Revoliucinių Karinių Pajėgų (FARC), o iš JAV kovos su narkotikais administracijos.
Jo areštas Bankoke 2008 kovą, kur buvo nuvykęs susitikti su tariamais pirkėjais, sujudino daug aukštų tarnybų, ypatingai Rusijoje. Staigi Rusijos Užsienio reikalų ministro ir kitų pareigūnų reakcija pasmerkiant sprendimą ir prilyginant jį Rusijos puolimui rodo, kaip jiems svarbu, kad V. Boutas nedalyvautų atvirame teisme. Kodėl? Ko rusai taip bijo?
Boutas svarbus ne tik tuo, kad išnaudojo naujojo pasaulio ekonomikos skyles ir aprūpino ginklais bei amunicija konfliktuojančius pasaulio taškus su nenusakomais žiaurumais žmogaus teisių atžvilgiu. Ir ne todėl, kad jo veikla kirtosi su JAV vyriausybės, Jungtinių Tautų, Britanijos vyriausybės ir kitų teisinių institucijų interesais.
Boutas unikaliai gebėjo suderinti asmeninį pelnymąsi su valstybės interesais naujame globalizuotame nevaržomai judančių ginklų srautų pasaulyje. „Mirties pirkliu“ vadinamas Boutas, dažnai pridengiamas savo viršininkų iš Rusijos žvalgybos, vienu kartu nusipirkdavo ginklų, kurie galėjo būti pristatyti praktiškai į bet kurią pasaulio vietą. Jis nebūtų galėjęs prieiti prie buvusių sovietinių arsenalų, orlaivių ir įgulų be valstybės pritarimo.
Jis tiekė ginklus tokioms žiaurioms grupėms kaip Revoliucinės jungtinės pajėgos (RUF) Siera Leonėje ir Charles Taylor Liberijoje, kuris patraukė JAV ir Europos žvalgybos tarnybų dėmesį 1990 m.
Bet jo orlaiviai nevaldomose Afrikos ir Afganistano teritorijose buvo ir naudingi jį persekiojusioms valstybėms. Jo lėktuvais buvo gabenamos atsargos JAV būriams Bagdade 2003 m., kai JAV trūko oro transporto. Bouto lėktuvai ir pilotai gabeno skubią pagalbą maisto produktais Demokratinei Kongo Respublikai. Boutas išvežiodavo viską nuo šaldytų viščiukų iki AK-475.
Kadangi Vladimiras Putinas per pastaruosius keletą metų vėl stiprino susiskaidžiusias žvalgybos pajėgas, Boutas buvo labiau ne sukčiaujantis agentas, o greitai augančio Rusijos ginklų tinklo dalis. Daugiau negalėjo veikti vienas, Europos žvalgybos tarnybos 2005 m. Irane ir 2006 m. Lebanone jį pastebėjo tariamai pristatantį rusiškus ginklus, tą vasarą Hezbollah naudotus kare su Izraeliu.
Jei ekstradicija bus įvykdyta (pagal Tailando teisę, daugiau apelaicijų negali būti), ką Boutas galėtų pasiūlyti, kad jo būtų pasigailėta? Jis tikriausiai galėtų papasakoti apie Rusijos tinklus, kurie ir toliau ginkluoja džihado judėjimus Somalyje ir Jemene. Jis taip pat tikriausiai žino, kaip veikia Rusijos karinė žvalgyba ir ginklų struktūra, įskaitant jos dalis nuo Irano iki Venesuelos ir kitur.
Nors jis yra tik 43 metų amžiaus, jo žinios siekia du dešimtmečius ir tikėtina, kad apima Rusijos veiksmus visame pasaulyje.
Kad ir kas atsitiktų Boutui, šitie pusiau valstybiniai ginklų tinklai neišnyks. Bet be jo unikalių galimybių kai kurioms baisiausioms pasaulio grupėms tapo sudėtingiau ir brangiau įsigyti didelius kiekius ginklų ir amunicijos. Centras su pilnu aptarnavimu pavirto daugybe mažyčių krautuvėlių, dėl ko pirkimas ilgau užtrunka, yra brangesnis ir langviau pastebimas teisinių ir žvalgybinių tarnybų.
Mažai tikėtina, kad jis išduos savo rusiškus dresuotojus. Jie turi jo žmoną ir vaikus, o Boutas, neskaitant jo amoralių pardavimų rekordų, žinomas kaip šeimos žmogus. Jis atsėdėjo Tailando kalėjime daugiau kaip dvejus metus, numetė virš 30 kg, bet niekada neparodė jokių dvejonių. Jis vis dar yra kareivis. Bet jei jis apsigalvotų, jo galimos papasakoti istorijos priverstų Kremlių gailėtis, kad neprižiūrėjo jo labiau.
