Musu iniversitetai visus ismoko gerai tik vieno dalyko , tai puikybes. Nes kazkodel kas turi ausktaji visada galvoja jog visi kiti sudai kas jo neturi.

Vienžo, jis nėra lietuvis (abiem prasmėm).
Todėl ir paminklas toks, kad lietuviui nėr kuo didžiuotis.

Vienžo, nelietuvis (bet kokia prasme).

Tai kas buvo paminklo Gediminui kūrėjas Vytautas KAŠUBA: išminčius ar ...?----Biografija
Žmona Aleksandra Kašubienė. Gimė Minske, kur gyveno per Pirmąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę tėvai. Grįžusi į Lietuvą, šeima apsigyveno Liudvinave, kiek vėliau persikėlė į Marijampolę. Čia būsimasis skulptorius ir užaugo. Pasimokęs Rygiškių Jono gimnazijoje, perėjo į ką tik atsidariusią Marijampolėje amatų mokyklą ir 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Po metų, kiek padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo ir 1939 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1994 m. Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras.1941–1943 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Skulptūros studijos dėstytojas, studijos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. atvyko į JAV, iki 1961 m. dirbo baldų dirbtuvėje Niujorke.

Labai daznai zmones primityvuma painioja su paprastumu :) O paprastumas yra vieno labai gerai pasaulyje zinomos busenos pozymis.

Na, bet ne visiems duota suprasti kas tai paprastumas, toks kaip 2X2.

Žilvinui Šiauliui:
Na autorius gana kategoriškas ir gana primityviai sulygina, bet logikos jo nuomonėje yra. Aišku universitetinis išsilavinimas plečia akiratį, ypač Jūsų atveju, kai praktikas imasi teorijos. Bet yra didžioji dauguma a. mokyklų paruoštų specialistų (ypač kuriems specialybė ne prie širdies, o tik dėl diplomo) kurie praktinėje veikloje sugeba tik prie kompo sėdėti ir telefonu atsakinėti. Tai juk akivaizdu net iš Lietuvos ekonomikos struktūros - rimtos pramonės nebėra, vien paslaugų sfera. Net klasifikatorius profesijų naujas tai atspindi, jame pramonė susitraukė iki minimumo. Šiaip autorius teisininkas, buvęs profsąjungos lyderis, bet nugesintas administracijos. Todėl uždarbiauja Anglijoje sukiodamas vairą. Bent tiek iš spaudos girdėjau. O iš kitos pusės žmogus bando gilintis į sudėtingas egzistencijos problemas, gal ir primityvokai reikšdamas savo nuomonę. Aišku kritikuoti lengviau nei pačiam ką rašyti, bet juk diskusijose galima daug ką kitaip įvertinti.

Na, aš pilnai sutinku su tuo, kad paminklas netikęs.

Aš norėjau pasakyti, kad nesutinku su autoriaus nuomone apie mokslą, nes kažkodėl jis yra įsitikinęs, kad mokytis aukštojoje mokykloje ar ne, specialistas išeina toks pat. Kol pats nestudijavau, maniau taip pat, bet dabar žinau, kad taip nėra. Pirmiausia, tai žinoma, kad tuos specifinius specialybės dalykus, galima išmokti ir nesimokant universitete, ir tai yra tiesa, tačiau universitetas išmoko daugiau nei tik to. Išmoko kaip vadinama "apsikuopti". Išmokti programuoti galima ir namie, tačiau universitete to išmoko daryti sistemingai ir planuojant savo laiką. Taip pat išmoko kaip viską perduoti kitam, komandinio darbo, perpanaudojamumo. Ir tai tik pavyzdys. Autoriaus minimi faktai, kaip jo talentingo draugo nepriėmė mokytis, o baigę skulptoriai pastatė juokingą paminklą yra išimtiniai atvejai.


Atleiskite, bet man labai sunku rimtai žiūrėti į žmogų, kuris gana rimtame straipsnyje apie gana rimtas problemas vartoja Nojaus arką kaip kažkokį pavyzdį, kuriuo aš, skaitytojas, turėčiau remtis.

Pasikartosiu, suprantu, ką autorius norėjo pasakyti, bet su tuo visiškai nesutinku, nes neatrodo, kad būtų remtasi patikima informacija, ir kad argumentai būtų kažkokie labai svarūs. Tiesiog manau, kad autorius turi kažkokių nuoskaudų lietuvos aukštojo mokslo sistemos atžvilgiu ir pabandė viską išdėstyti. Gavosi labai įtikinamai, bet neteisingai, nes atrodo tik tiek, kad bandyta supilti mėšlo krūvą ant universitetų.

Nu geras

Protingam reikia gimti, tapti negalima, išsilavimimas reikšmės neturi.

Žilvinui Šiauliui:
Na nežinau prie ko čia išsilavinimas. Dabartinis menas ir humanitarinis išsilavinimas - originalumo, naujovių paieška. Bet paminklai statomi ateinančioms kartoms ir istorijai atminti. Tai ne dabartinės mados reikalas. Kai kas gali pasakyti, kad monumentalus kūrinys - tai pompastika. Bet ta pompastika išlieka istorijoje, o vienadieniai autoriaus eksperimentai įdomūs tik bendraamžiams gal. Jie istorinės vertės neturi, kaip ir pastatų terlionės grafiti. Juk modernusis menas prasidejo dėl idėjų stokos. Modernistai kūrimo procese naudojo stimuliatorius (alkoholį, narkotikus) ir istorijoje išliks tik kaip žanro pradininkai, o ne savo kūrinių verte. Juk žiūrint į modernaus meno kūrinį reikia spėlioti, ką autorius norėjo pavaizduoti:)). Pasikeitus kelioms kartoms ir požiūriui į meną jie tikrai nebus vertinami kaip senojo, klasikinio meno šedevrai.