„Su vienu iš savo partnerių aš gyvenu – tai yra automatiškai gaunasi, kad praleidžiu daugiau laiko. Su kitu savo partneriu aš susitikinėju kartą per savaitę, kartą per dvi savaites“, – pasakoja Justina.
Justina – poliamorė. Vietoj vieno partnerio ji turi du. Jei staiga ji įsimylėtų dar ir trečią – jokių sąžinės priekaištų dėl užgimusių jausmų nejaustų. Jos partneriai žino, kad jie Justinai – ne vieninteliai. Be to, pasak merginos, jie taip pat myli ne tik ją. Abu jie turi ir kitų.
Vienas garsiausių pasaulio poliamorų – aktorius Čarlie Šynas, kurį laiką gyveno su dviem moterimis, kurios tarpusavyje dėl to, kad tenka aktoriumi dalytis, esą visai nesipyko.
Pasak užsienio spaudos, kol viena su aktoriumi vartydavosi lovoje, antra tuo metu prižiūrėdavo jo vaikus.
Pasirodo, poliamorijos propaguotojų yra ne tik Holivude. Jų daugėja ir Lietuvoje. Romantiškai leisti laiką ir kurti gyvenimą ne su vienu, o su keliais tuo pačiu metu, nesislapstant, jiems visiškai normalu. Nieko keisto ir užmegzti draugiškus santykius su kitomis partnerio meilėmis.
„Šalutiniam partneriui yra pavadinimas, tai yra metamūras. Mano meilės meilė. Turim labai neblogus santykius, labai draugiškus, kolegiškus sakyčiau, dėl to, kad turime bendrą tikslą – partnerį padaryti laimingu“, – pasakojo Justina.
Tad apie meilę, romantinius ir seksualinius ryšius tarpusavyje žino visi šio neįprasto meilės trikampio, keturkampio ar net šešiakampio dalyviai. Vadinasi, poliamorė Justina partneriui, su kuriuos gyvena, laisvai gali pareikšti – šiandien namo negrįšiu, nes vakarą leisiu su kitu. Ir jos partneris dėl to dažniausiai nė trupučio nepyksta. Mat ir pats gali bet kurią dieną pasakyti lygiai tą patį. Mergina atvira – tokio nepavydaus požiūrio į santykius tenka mokytis net ir poliamorais save vadinantiems žmonėms.
„Aš pradėjau žiūrėti į savo partnerį kaip į atskirą žmogų nuo savęs, tai yra pirmas dalykas. Tai yra kitas žmogus, su savo poreikiais, su savo norais, ir jeigu tam žmogui iki pilnos laimės trūksta dar vieno žmogaus ar dar dviejų žmonių, ar dar dešimt žmonių – tai – viskas, ko aš noriu, yra, kad mano partneris būtų laimingas. Ir jei jis laimingas su kažkuo kitu – tai nereiškia, kad jis mane myli mažiau“, – pasakoja mergina.
Poliamorija nuo svingerių, atvirų santykių ar poligamijos, pasak jos propaguotojų, skiriasi. Esą kitaip nei svingeriai, poliamorų santykiai – ilgalaikiai; antra, jie vienas nuo kito ar kitų nieko neslepia. Dažniausiai viskas aptariama atvirai iš anksto – net intymiausios smulkmenos. Justina tiki, kad to galėtų pasimokyti ir daugelis monogamų.
„Galbūt tas pirmas instinktas mūsų, kaip poliamoriškų žmonių, aptarti viską, kuo įmanoma detaliau. Yra tokie patys paprasčiausi praktiniai dalykai kaip lytiškai plintančios ligos. Arba netgi tos pačios gripo ligos. Jeigu vienam gale kažkam kažkas sugripavo, ir tada jie bučiuojasi tarpusavyje, ir tada grįžta namo ir bučiuojasi su tavimi. Tai jau yra klausimas saugumo. Viską reikia aptarti“, – pasakojo Justina.
Tai, kad poliamorų bendruomenė Lietuvoje vis didėja, liudija ir ši socialiniame tinkle „Facebook“ esanti uždara grupė. Šiuo metu ji vienija daugiau kaip 300 narių. Apie užsienyje seniai žinomą ir Lietuvoje populiarėjančią santykių rūšį režisierė Jorė Janavičiūtė pastatė trumpametražį filmą „Mažiau nei trys“. Režisierė kurį laiką praleido su trimis merginomis, kurios – poliamorės. Jos kartu gyvena, myli, pykstasi, taikosi, vėl myli.
Jorė manė, kad poliamoriją praktikuojančių žmonių Vilniuje rasti nepavyks.
„Pradžioj negalvojau, kad galbūt Lietuvoje tokios yra. Galvojau, gal važiuoti reikės į Berlyną ar į Varšuvą, kur čia galima didmiestyje ką nors sutikti. Bet susirašiau su savo draugu, numetė kontaktų, pasidalino su tam tikrais žmonėmis, kurie tuo domisi ir pavyko taip susitikti su bendruomene“, – pasakojo režisierė Jorė Janavičiūtė.
Tiesa, psichologai tokiuose – atvirai ne vienos meilės propaguojamuose santykiuose – įžvelgia užslėptų grėsmių ir baimių. Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia, kad tokie neįprasti santykiai gali būti paprasčiausias žmogaus būdas vengti nuoširdaus artumo su kitu.
„Aš matau, kaip sunku būna ir mylėti vieną žmogų. Yra rizika, kad tai bus gana paviršutiniški, naudotojiški santykiai. Ok, įsivaizduojam, kad turiu du vyrus. Su vienu šnekuosi apie psichologiją, apie meditaciją. Su kitu mes žiūrim kiną, klausomės muzikos, nė su vienu neturiu pasirodyti kokia aš esu iš tikrųjų“, – komentavo psichologė.
Taip pat psichologei klausimų kelia ir laiko paskirstymas – kaip visiems partneriams, draugams, pomėgiams rasti laiko? Kartu pašnekovė pripažįsta, kad kai ko iš poliamorų išmokti galima.
„Yra tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje labai pavydžių žmonių, kurie visiškai neįsivaizduoja, arba yra žmonių, kurie mano, kad vyrai ir moterys negali būti draugais. Tai vat poliamorija yra truputėlį pralaužia tuos tipus konservatyvius tuos, savininkiškus, mano ir viskas, neik niekur ir nežiūrėk. Ta prasme galima pasimokyti. Tai yra įdomu“, – mano ji.
Poliamoriją Lietuvoje, pasak Justinos, dažniausiai renkasi jauni žmonės iki keturiasdešimties. Tarp jų yra ir porų su vaikais. Poliamorija praktikuojama įvairiai – kartais visi partneriai gyvena kartu, kartais, kaip Justinos atveju, – gyvenama su vienu, susitikinėjama su kitu.
