• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos karas Ukrainoje ištuštino Europos Sąjungos ginklų atsargas ir parodė, kad jai trūksta „kritinių“ pajėgumų apsisaugoti nuo grėsmės pasienyje, ketvirtadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas.

Rusijos karas Ukrainoje ištuštino Europos Sąjungos ginklų atsargas ir parodė, kad jai trūksta „kritinių“ pajėgumų apsisaugoti nuo grėsmės pasienyje, ketvirtadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas.

REKLAMA

„Šis karas prieš Ukrainą daugeliui iš mūsų tapo žiauriu prabudimu, – gynybos konferencijoje Briuselyje sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). – (...) Suprantame, kad mūsų karinės atsargos sparčiai senka dėl ilgus metus trukusių nepakankamų investicijų.“

Nuo invazijos pradžios vasario mėnesį Europos sąjungininkai yra skyrę milijardų dolerių vertės ginklų, kad padėtų Kyjivui gintis nuo Kremliaus pajėgų.

Plataus masto Maskvos puolimas prieš savo kaimynę nukreipė dėmesį į pačios ES gynybos stiprumą, kuris, pasibaigus Šaltajam karui, ilgus metus kentėjo nuo nepakankamo finansavimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Suprantame, kad mums trūksta kritinių gynybos pajėgumų. Mums trūksta pajėgumų, kurių mums reikia, kad galėtume apsisaugoti nuo didesnių grėsmių, – teigė J. Borrellis. – (...) Mes susiduriame su grėsmėmis, realiomis grėsmėmis visai šalia, ir tikėtina, kad jos didės.“

REKLAMA

2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį ir sukėlus konfliktą Rytų Ukrainoje, ES valstybės narės padidino savo karines išlaidas.

Tačiau J. Borrellis primygtinai teigė, kad 27 bloko narės turi toliau didinti išlaidas, stiprinti bendrus viešuosius pirkimus ir investicijas į technologijas, kad kompensuotų trūkumus.

„Man pasirinkimas akivaizdus. Turime labiau bendradarbiauti, Europos kariuomenės turi labiau bendradarbiauti tarpusavyje, – sakė jis. – Turime ir toliau remti Ukrainą. Turime toliau tenkinti dabartinius poreikius ir pradėti ruoštis ateičiai.“

REKLAMA
REKLAMA

Prancūzija jau seniai ragina stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir geriau integruoti jos ginkluotąsias pajėgas.

Tačiau ES valstybės tebėra labai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų, kurios užtikrina žemyno saugumą NATO karinio aljanso rėmuose.

Nuo Maskvos invazijos vasario mėnesį Vašingtonas į Europą yra pasiuntęs dešimtis tūkstančių karių, kad nuramintų savo sąjungininkus, o NATO yra padidinusi dislokavimą savo rytiniame flange.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų