Jiems tai patinka: kaip Europa tapo skerdikų seržantais

Komentuoti

Briuselyje per policijos reidus po teroro išpuolių suimti šeši asmenys (nuotr. SCANPIX)

2016-03-28 20:36

Vadovėliai, kuriuose rašoma apie terorizmo grėsmes, dažniausiai nurodo keturis etapus, kuriems paklūsta didžioji dalis pasaulio įvykių išprovokuotų politikų. Pirmasis etapas – siaubo reakcijos sukėlimas, kurį keičia antroji stadija – viešumas. Vėliau – politikų pasisakymai ir galiausiai politinio klimato pokyčiai, „The Guardian“ rašo žurnalistas Simonas Jenkinsas.

REKLAMA

„Aš esu teroristų konsultantas“

Autorius bando ieškoti atsakymų, kodėl prieš kelias dienas pasaulį pašiurpinę teroro aktai tėra dar viena proga politikams paspekuliuoti tariamai ką nors nulemsiančiais pasiūlymais.

REKLAMA

Teroro išpuoliai Briuselyje

(61 nuotr.)

Teroro išpuoliai Briuselyje (nuotr. SCANPIX)

+57

Teroro išpuoliai Briuselyje (nuotr. SCANPIX)

Briuselio Zaventemo oro uoste antradienį driokstelėjus dviem galingiems sprogimams žuvo bent 17 žmonių (nuotr. YouTube)

Briuselio Zaventemo oro uoste antradienį driokstelėjus dviem galingiems sprogimams žuvo bent 17 žmonių (nuotr. SCANPIX)

Teroro baimė Briuselyje didėja (nuotr. SCANPIX)

Briuselyje per sprogimus oro uoste ir metropoliteno stotyje žuvo mažiausiai 21 žmogus (nuotr. SCANPIX)

FOTOGALERIJA. Teroro išpuoliai Briuselyje

+57

„Įsivaizduokime, kad aš esu Islamo valstybės teroristas. Aš nekonstruoju bombų ar ginklų. Paliekų šį purviną darbą kitiems. Mano darbas – tai, kas vyks toliau, po visko. Mano darbas prižiūrėti, kaip skerdynės pavirs kalbomis, kaip žmonių kūno dalys virsta politiniais debatais. Aš esu teroristų konsultantas. Aš pasiunčiau į Europos žemyną šoką. Visi žymiausi politikai paliko savo darbus tam, kad galėtų dar kartą nuvalkiotomis frazėmis pasakyti, kokie yra susirūpinę, ir kad bandys ieškoti būdų, kaip kovoti su terorizmu. Tikslas pasiektas“, – situaciją bando piešti „The Guardian“ apžvalgininkas.

REKLAMA

Teroristai džiūgauja

Europos ramybė tikrai buvo sutrikdyta. Dešimtys žuvusių žmonių, šimtai sužeistų žmonių. Tik situacija yra jau pernelyg dažnai matyta, kad būtų galima pasakyti kažką naujo, pasiūlyti ką nors, ko dar nepasiūlė įtakingiausi pasaulio politikai. Todėl nuvalkiotos ir banalios kalbos tęsiasi, o IS teroristų „atstovai spaudai“, kurie bando netiesiogiai daryti įtaką laisvajai žiniasklaidai, veikiausiai džiūgauja. Keturi net vadovėliuose aprašyti tikslai pasiekti su kaupu.

Vienas iš pavyzdžių. Po teroristinių išpuolių Briuselyje JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris pareikalavo europiečių imtis didesnių pastangų kovoje su „Islamo valstybe" (IS). Anot jo, Europa turėtų stipriau remti Jungtines Valstijas.

REKLAMA

A. Carteros žinių stočiai CNN sakė, jog įvykiai parodo europiečiams, kad jie turi sustiprinti savo pastangas, kaip JAV tai jau padarė Sirijoje, Irake ir kitur.

Išpuoliai Belgijoje įrodė, kad IS turi rėmėjų, kurie yra belgai ar prancūzai ir ten gyveno, kalbėjo politikas. „Todėl svarbi kovos su IS dalis yra vidaus saugumas bei žvalgybos ir policijos darbas“, – dar vieną jau daug kartų girdėtą frazę pasakė JAV politikas.

Kas iš to?

Teroristas, kuris negamina bombų ar ginklų, „gamina“ reakciją, bet ne politikų veiksmus.

Po sprogimų Briuselyje žmonės gyvena baimės nuotaikomis

(58 nuotr.)

Po sprogimų Briuselyje žmonės gyvena baimės nuotaikomis (nuotr. SCANPIX)

+54

Po sprogimų Briuselyje žmonės gyvena baimės nuotaikomis (nuotr. SCANPIX)

FOTOGALERIJA. Po sprogimų Briuselyje žmonės gyvena baimės nuotaikomis

+54

REKLAMA

Tuo metu, kai pasaulio žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie kruvinus įvykius Briuselyje, beveik tokia pati situacija vyko ir gatvėse kur nors Irake, Damaske, Afganistane. Vakarų šalių raketos ir IS bombos kiekvieną savaitę nužudo daugiau nekaltų žmonių nei Europoje miršta per metus. Žiniasklaidos reakcija yra nevienodai jautri šiems įvykiams, ir tai anokia naujiena: miręs musulmonas yra tas, kuris tiesiog „pasitaikė ne vietoje ir ne laiku“, o štai miręs europietis – sensacinga pirmųjų laikraščių puslapių naujiena, savo straipsnyje „The Guardian“ rašo S. Jenkinsas.

REKLAMA

Taigi antradienį žiniasklaida pasielgė, kaip ISIS įdarbinti seržantai. BBC žurnalistai skrido į Briuselį, antraštėse mirgėjo žodžiai „panika“, „baimė“, „sąmyšis“. Kiti žiniasklaidos kanalai rodė vaizdus: kraujo klanuose skendinčius lavonus.

Kiti žurnalistai kalbėjo apie tolimesnius galimus teroristų taikinius, buvo rengiami reportažai liftuose, įsivaizduojant, kad būten ši vieta bus kita teroris atakos vieta. Tokie žurnalistų veiksmai – tikra teroristų svajonė, rašo autorius. Nepakliūti į pačių teroristų spąstus

REKLAMA

Žiniasklaida buvo „sukrėsta“

Prisiminkime ir daugiau reakcijų.

Eifelio bokštas netrukus po įvykių Briuselyje nusidažė Belgijos vėliavos spalvomis, gana jautrią kalbą rėžė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as.

Prancūzijos prezidentas antradienį pareiškė, kad atakos Briuselyje buvo smūgis „visai Europai“.

„Atakomis Briuselyje buvo suduota visai Europai, – sakoma F.Hollande'o pareiškime, kuriame Senasis Žemynas taip pat raginamas imtis „esminių veiksmų grėsmės rimtumo akivaizdoje“.

„Reaguojant į tragiškus įvykius sunku nepakliūti į pačių teroristų spąstus. Laisvoji žiniasklaida jaučia pareigą pasaulį informuoti apie svarbiausius įvykius, todėl ir politikų kalbos nėra ignoruojamos. Sunku parodyti santūrumą ir solidarumą kenčiantiems žmonėms...Galima reaguoti į įvykius Briuselyje su ramia užuojauta, žvakėmis ir tyla. Tačiau vargu ar tokia gynyba padėtų kovojant su teroristais“, – rašo apžvalgininkas S. Jenkinsas.

REKLAMA

Šimtai sužeistų

Ketvirtadienį televizijos kanalas VTM pranešė, kad Teroro aktai Briuselyje veikiausiai buvo numatyti per Velykas, bet jie buvo įvykdyti anksčiau dėl aktyvių policijos veiksmų.

Anksčiau ketvirtadienį laikraštis "La Derniere Heure" taip pat pranešė, kad teroristai buvo priversti anksčiau įvykdyti teroro aktus dėl aktyvių Belgijos pareigūnų veiksmų. Leidinio duomenimis, pagrindiniu teroristų taikiniu Belgijoje turėjo tapti šalies atominės elektrinės. Nežinia, kaip žmonės reaguoja į tokias žinias, bet žiniasklaida užsiima atviru gąsdinimu. „Baisiausias dalykas Briuselio įvykiuose – reakcija į juos“, – teigia apžvalgininkas.

Teroro aktai Briuselyje buvo įvykdyti kovo 22-osios rytą. Du sprogimai nugriaudėjo Zaventemo oro uosto išvykimo salėje, dar vienas - Malbeko metro stotyje. Negalutiniais duomenimis, 31 žmogus žuvo, daugiau kaip 300 buvo sužeisti.

Skaityti komentarus (2)

REKLAMA

REKOMENDUOJAME

TOLIAU SKAITYKITE

rekomenduojame

Lidl grilio talentai

Radzevičių žavi ir kitokie grilio patiekalai: atskleidė, koks desertas tapo nepakeičiamu (3)

TOLIAU SKAITYKITE

× Pranešti klaidą

Pažymėtos klaidos tekstas Jūsų komentaras

SIŲSTI

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Jiems tai patinka: kaip Europa tapo skerdikų seržantais