JAV Konstitucijos 20-oji Pataisa numato, kad prezidentas savo įgaliojimus, kartu su vadovavimu ginkluotosioms pajėgoms, bus perduodama naujai išrinktam atstovui kitų metų sausio 20-ąją.
Ekspertų teigimu, kariuomenės veiksmų šiuo atveju tikėtis neverta. Tam, kad būtų užtikrinta tvarka, yra kitos institucijos.
Kariuomenės vadų jungtinio štabo pirmininkas, generolas Markas Milley savo interviu NPR užtikrino, kad kariuomenė čia tikrai niekaip nesikiš.
„Tai nėra pirmas kartas, kai kažkas siūlo, kad būtų užginčyti rinkimai, – cituojamas M. Milley. – O jei taip bus, tai viską tinkamai nuspręs teismai ir JAV Kongresas. JAV kariuomenė neturi vaidmens nustatant JAV rinkimų rezultatus. Jokio. Ten nėra jokio (kariuomenės) vaidmens“.
Buvusi JAV nacionalinių karinių oro pajėgų sekretorė Deborah Lee James taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju situacija bus sprendžiama nesikišant kariuomenei. „Jeigu bus neramumai, ar kažkas panašaus regioniniu lygiu, tai gubernatoriai pasitelks mūsų Nacionalinę gvardiją, – paaiškino D. Lee James. – Mes, savaime suprantame, nenorime matyti smurto jokiame lygmenyje, niekur, ir tikimės, kad kai viskas bus pasakyta ir padaryta, išvysime taikų valdžios perdavimą“.
Tai nebūtų pirmas kartas JAV istorijoje, kuomet valdžios perdavimo metu kiltų klausimas dėl kariuomenės pozicijos ir jos lojalumo.
„Kadaise, kai Nixonas (buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas) turėjo problemų, Jimas Schlesingeris (tuometinis gynybos sekretorius) pasakė kariuomenei „jeigu gausite kokį nors tiesioginį įsakymą iš Baltųjų rūmų, pasakykite man. Nedarykite nieko, kol man nepasakėte“, – „McClatchy“ cituojamas buvęs Ronaldo Reagano komandos narys, politologas Larry Korbas.
„Žmonės sakė, kad tai techniškai buvo nelegalu, bet suveikė“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad J. Schlesingeris tokiu būdu apėjo subordinacijos grandinę ir faktiškai apribojo prezidento veiksmus.
Konstitucinės teisės profesorė Deborah Pearstein paaiškino, kad po sausio 20-osios jau J. Bidenas rinksis tą teisingumą užtikrinančią instituciją, būtų tai JAV maršalų (užtikrinanti federalinių teismų sprendimų vykdymą) ar Slaptoji tarnyba (užtikrinanti aukščiausių šalies vadovų ar jų svečių apsaugą), kuri jam atrodys tinkama priversti D. Trumpą palikti Baltuosius rūmus.
„Jeigu Donaldas Trumpas vis dar sėdės Ovaliame kabinete, tai Joe Bidenas rinksis kurias federalines pajėgas jis turėtų panaudoti“, – aiškino profesorė.
Ji taip pat pridūrė, kad naujai išrinktas prezidentas teoriškai galėtų naudoti ir karines pajėgas, tačiau „tai būtų mažiausiai teisiškai įtikinamas pasirinkimas, galintis turėti sunkių politinių pasekmių“.
