Artėjant Lietuvos prezidento ir Europos parlamento rinkimų kampanijai daug naujų dalykų sužinome ir matyt dar sužinosime apie atskirų Lietuvos politinių partijų, jų lyderių bei visuomenės veikėjų, nusprendusių dalyvauti šiuose rinkimuose požiūrį į Lietuvos politinį gyvenimą. Vieni savo pažiūras išdėstė dar tada, kai rinkimų kampanija nekvepėjo ir niekas negalėjo įtarti, kad originali idėja, kuria siekta atkreipti visuomenės dėmesį, skirta būtent rinkimų kampanijai, kiti prabilo jau pačiai rinkimų kampanijai artėjant.
Kai profesorius Leonidas Donskis dar prieš pat šv. Kalėdas parašė daug dėmesio visuomenėje sulaukusį straipsnį ,,Ar prezidentai sustiprins demokratinę politiką Lietuvoje?“, daugelis galvojo, kad tai yra tiesiog šio žinomo Lietuvoje žmogaus orginalus bandymas kitaip pažvelgti į prezidento institucijos vietą Lietuvos gyvenime. Šiame straipsnyje L. Donskis siūlė atsisakyti mūsų šalyje prezidento institucijos, pareikšdamas, kad dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus, profesoriaus nuomone, geriausiai atlikęs pareigas šalies prezidentas galėtų tapti ir paskutiniuoju Lietuvoje. Vėliau Lietuva tegu tampa visaverte parlamentine demokratija. Be prezidento.
Nepraėjo ir trys mėnesiai kaip šią idėją tik kitaip perfrazuotą išreiškė Seimo narė Loreta Graužinienė, iškelta Darbo partijos dalyvauti prezidento rinkimuose. Darbietė teigia, kad jeigu laimėtų šiuos rinkimus, ji pateiktų Konstitucijos pataisas, panaikinsiančias prezidento instituciją Lietuvoje. Savo požiūrį į prezidento instituciją Lietuvoje ji grindžia savo rinkėjams suprantamais argumentais. Esant ekonominiam sunkmečiui valstybėje reikia taupyti, atsisakant kai kurių valdžios institucijų. Trijų valdančiųjų institucijų: prezidento, parlamento ir Vyriausybės - yra per daug, todėl ji siūlo naikinti prezidento instituciją, funkcijas perskirstant parlamentui ir Vyriausybei.
Pažvelgus į internautų komentarus po šios Darbo partijos idėjos paskelbimo aiškiai matosi dvi visuomenės balso internete, kryptys. Tie, kurie nemėgsta Darbo partijos tvirtina, kad šios idėjos tėra artėjančios rinkimų kampanijos populizmas arba atskirų šios partijos narių neišmanymas, kaip funkcionuoja Lietuvos politinis gyvenimas. Kiti, ypač tie, kurie nepatenkinti dabartinio šalies vadovo ar jo pirmtakų veikla pritaria minėtam L. Graužinienės siūlymui. Bet nei vieni, nei kiti neprisimena, kad šios idėjos autoriai yra ne populistiniai darbiečių politikai, bet profesorius L. Donskis, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Diplomatijos instituto direktorius.
Galima atleisti neišmanymą politinio gyvenimo dėsnių vienai iš Darbo partijos lyderių L. Graužinienei. Lietuvoje net šoumenai tapo Seimo nariais, o šios partijos vadovas Arūnas Valinskas taikosi į prezidentus, skelbdamas ne mažiau populistinę rinkimų kampanijai skirtą idėją apie Seimo narių skaičiaus sumažinimą ir jų darbo užmokesčio priartinimą prie pragyvenimo minimumo šalyje. Kodėl panašių, patrauklių savo elektoratui idėjų negalėtų skelbti Darbo partijos kandidatė į prezidentus. Bet profesorius L. Donskis? Kodėl jis prabilo panašiomis populistinėmis idėjomis į šalies visuomenę? Atsakymą gavome pastarosiomis savaitėmis, kai Liberalų sąjūdis paskelbė savo kandidatų pavardes rinkimuose į Europos parlamentą. Šio sąrašo viršūnėje profesorius L. Donskis. O ko nepadarys Lietuvoje žmogus, kad tik laimėtų tokius rinkimus, kokių idėjų nepateiks. Tik L. Donskis tai padarė dar tada, kai niekas negalėjo įtarti jo ketinimais dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Palikime šias populistinių idėjų sąsajas su siekiais bet kokia kaina laimėti šiltas kėdes valdžioje. Pažiūrėkime, ką atneštų Lietuvai siūlymas panaikinti prezidento instituciją, jei jis būtų įgyvendintas mūsų šalyje. Visų pirma, Lietuva taptų pirma tokia valstybe šių dienų Europoje, kur tai būtų siekta įgyvendinti. Be to: jeigu kažkas norėtų panaikinti prezidento instituciją Lietuvoje, reikėtų atkurti monarchiją, o to nei profesorius L. Donskis, nei darbietė L. Graužinienė savo šalies žmonėms nepasako. Kur tik pažvelgsime į įvairių Europos valstybių praktiką, jei ten nėra prezidento, tai valdo karaliai, princai arba kunigaikščiai. Vis tiek yra institucija, balansuojanti kitų valdžios institucijų tarpusavio santykius, moralinis balsas visuomenėje, tautos vienybės simbolis. Galima kalbėti apie prezidento institucijos galias Lietuvoje, apie tai, ar jas reikia stiprinti ar mažinti, atsižvelgiant ir į kitų Europos valstybių patirtį. Galima aiškintis priežastis, kodėl mūsų valstybėje prezidento institucija netapo moraliniu autoritetu visiems piliečiams, kas gera ir bloga buvo atskirų šalies vadovų veiksmuose, jų pernelyg neidealizuojant ir nejuodinant, bet vargu, ar dėl šių priežasčių galima štai taip atsainiai pareikšti: prezidento institucija Lietuvoje nereikalinga. Nebent jeigu tik paaiškėtų, kad ir profesorius L. Donskis, ir darbietė L. Graužinienė vienu metu užsidegė idėja atkurti monarchiją. Tai būtų didžiulis atradimas mūsų poliniame gyvenime, minint tūkstantmečio metines Mindaugo sukurtoje Lietuvoje. Bet matyt juos vienija kita: bet kokia kaina laimėti rinkimus ir ši keista idėja bus pamiršta rinkimams pasibaigus.
