1950 m. Viljandėje gimęs J.Joala klasikinės muzikos mokėsi nuo vaikystės, bet vėliau susižavėjo roku, o itin populiarus tapo po sėkmingo pasirodymo tarptautiniame Sopoto festivalyje 1975 m. ir muzikinio filmo „Birželio 1-oji“( 1979 m.)
J.Joala daug gastroliavo, nusifilmavo keliuose muzikiniuose filmuose, o labiausiai jį išgarsino televizija, kur jis nekart yra buvęs festivalio „Metų daina“ nugalėtoju. Po Estijos nepriklausomybės atkūrimo dainininkas pareiškė nutraukiąs ryšius su sovietine praeitimi, atsisakąs dainuoti rusiškai, tačiau toks jo žingsnis skeptiško estų požiūrio į tėvynainį, pramintą „Kremliovskij solovej“ nepakeitė.
J.Joala nutraukė koncertinę veiklą, tačiau daug dirbo kaip muzikos kūrėjas ir prodiuseris, atgaivino grupę, kurioje prieš 30 metų dainavo trys populiariausi estų dainininkai – Tynis Megis, Yvo Linno ir jis pats, su pasisekimu koncertavo. Talentingą dainininką anksti pakirto sunki širdies liga, nuo kurios jis ilgai kentėjo.
