Nepaprasti pingvinų nuotykiai Niujorke, prašmatnų butą dangoraižyje pavertę Šiaurės ašigaliu – siužetas jau pažįstamas kino teatrų žiūrovams. Tačiau populiarus filmas „Pono Poperio pingvinai“ , kuriame pingvinukus po erdvų butą vaikosi šmaikštusis Jimas Carrey – ne laki juostos režisieriaus Marko Waterso fantazija, o 1938-ųjų to paties pavadinimo knygos ekranizacija.
Knygą parašė sutuoktinių duetas – Richardas Atwateris (1892–1948) ir jo žmona Florence Atwater (1896–1979), tačiau kūrinio bendraautoriais jie tapo visai neplanuotai.
„Pono Poperio pingvinus“ parašė ponas Atwateris, garsus Čikagos dienraščių žurnalistas, įkvėptas dokumentinio filmo apie Antarktidą. Tačiau kai sunki liga nutraukė rašytojo karjerą, ponia Atwater ėmė rūpintis knygos išleidimu. Deja, visos leidyklos, kurioms ji siuntė vyro kūrinį, atsisakė jį išleisti. Tada ji, tuomet prancūzų, anglų ir lotynų kalbų dėstytoja, perrašė kelias „Pono Poperio pingvinų“ dalis ir pataisytą knygą pasiūlė Little Brown leidyklai.
1938 m. pasirodžiusi pingvinų istorija sulaukė nepaprastos sėkmės, po metų laimėjo Newbery Honor apdovanojimą, o 1958 m. įvertinta Lewis Carroll Shelf premija. Knyga išversta į daugelį kalbų ir laikoma vaikų literatūros klasika.
Istorijos siužetas sukasi apie poną Poperį. Vieną dieną jis sulaukė išties netikėto siuntinio... Tai buvo tikras, gyvas pingvinas. Netrukus atkeliavo kitas pingvinas.Tada dar vienas... kol galiausiai pono Poperio namai virto snieguota žiemos buveine. Dvylika pingvinų, kurių kiekvienas savito charakterio, apverčia Poperių šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Neįprastų pingvinų šeimininkas nusprendžia leistis į gastroles, kad visa šalis pamatytų jo augintinius. Pingvinų pasirodymas tampa tikra sensacija.
