Kad neleistų Iranui įgyti branduolinio ginklo, Izraelio armija ruošiasi galimam kariniam smūgiui prieš šią šalį. „Mes esame pasiruošę daryti bet ką, ko pareikalaus situacija“, - išskirtiniame interviu „Spiegel Online“ teigia Izraelio karinių oro pajėgų generolas majoras Ido Nehushtanas.
„Spiegel“: Ką Irano branduolinė programa reiškia Izraelio karinėms oro pajėgoms?
I. Nehushtanas: Irano režimas yra problema ne tik karinėms oro pajėgoms ar Izraelio valstybei. Tai yra problema visam laisvam pasauliui. Yra gėdinga, kad, prabėgus 70 metų nuo Krištolinės nakties įvykių, dar yra valstybių vadovų, kurie ragina sunaikinti mūsų žmones. Istorija mus moko, kad tokias kalbas mes turime priimti rimtai. Ir mes jas priimame labai rimtai.
„Spiegel“: Ar bus surengtas karinis smūgis, jei tarptautinės sankcijos neprivers Irano atsisakyti planų įgyti branduolinį ginklą?
I. Nehushtanas: Tai yra politinis sprendimas, tačiau, jei aš teisingai supratau, svarstomos visos galimybės.
Spiegel: Ar Izraelio karinės oro pajėgos yra tam pasirengusios?
I. Nehushtanas: Oro pajėgos yra labai tvirtos ir lanksčios. Mes esame pasirengę daryti bet ką, ko tik iš mūsų pareikalaus.
„Spiegel“: Irano branduoliniai objektai yra išmėtyti po visą šalį ir dalinai įkurdinti po žeme. Ar apskritai techniškai įmanoma juos sugriauti?
I. Nehushtanas: Prašau supraskite, kad aš negaliu leistis į detales. Aš galiu pasakyti tik tiek: tai nėra techninis ar logistinis klausimas.
„Spiegel“: Ar technologijos yra pagrindinis Izraelio pranašumas, kurį jis turi prieš savo priešus?
I. Nehushtanas: Modernios technologijos yra vienas dalykas, tačiau didžiausias pranašumas, kurį turime, yra mūsų kariai bei karininkai. Izraelis yra maža šalis. Mes neturime nei daug gyventojų, nei gausybės gamtinių resursų. Mūsų didžiausias turtas – žmogiškieji resursai. Karinės oro pajėgos būtent jais geriausiai ir pasinaudoja.
„Spiegel“: Koks yra didžiausias iššūkis siekiant, kad oro pajėgos kuo geriau bendradarbiautų su sausumos pajėgomis?
I. Nehushtanas: Mes turime geriau sukabinti skirtingas pajėgas. Pavyzdžiui, karinės oro pajėgos turi geriau paremti sausumos pajėgas. Tai yra pamoka, kurią išmokome per 2006 metų Libano karą.
„Spiegel“: 2006 metais Izraelio armija daugiausia puolė „Hezbollah“ pozicijas pietiniame Libane ir pietinėje Beiruto dalyje. Ar kitą kartą tokia taktika keisis?
I. Nehushtanas: Bet kokiu atveju „Hezbollah“ nuo pavasario buvo Libano vyriausybės dalis. Tai ne paskira teroristinė organizacija – ją remia valstybė. Kariniu požiūriu „Hezbollah“ yra stipresnė nei Libano armija. Jei jie puls mus, mes galime reaguoti skirtingai.
„Spiegel“: Dešimtys raketų be jokių problemų gali pasiekti Izraelio teritoriją be jokių problemų; tas pats taikytina ir Gazos ruože gaminamoms „Qassam“ raketoms. Kodėl Izraelis neišvystė patikimesnės gynybos nuo šių ginklų sistemos?
I. Nehushtanas: Kiekvienas raketos tipas reikalauja skirtingos gynybos sistemos. Iki šiol funkcionuoja tik vadinamoji „Strėlės“ sistema. Kad apsigintume nuo trumpojo nuotolio „Hamas“ ir „Hezbollah“ raketų, mes plėtojame sistemą „Geležinis kupolas“. Kad apsisaugotume nuo vidutinio nuotolio raketų, vystome sistemą „Dovydo diržas“. Visa tai yra labai brangu. Tai tarsi draudimo politika: tu moki daug net ir tuo atveju, jei nieko neatsitinka. Tačiau, jei kas nors nutinka, tuomet lieki patenkintas savo investicija.
