• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviai turi posakį, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Po žaismingos iniciatyvos šį priežodį galima perfrazuoti apie dovanotą silkę, mat bendrovė „Ferdinand Bilstein“ drauge su partneriais „Autoaibė“ ir radijo stotimi ZIP FM vienam laimingajam padovanojo ryškiai žalios spalvos legendinę „Silkę“, arba dar kitaip – „Audi 100“. Ir „žiūrėti į dantis“ visiškai nereikėjo, kadangi akcijos iniciatoriai pasirūpino daugiau nei 30 metų senumo automobiliu nuo A iki Z bei akcentavo, kad baidytis senų automobilių tikrai nereikia, jei tik jiems buvo skiriama dėmesio.
Žaidimo, vykusio radijo stoties eteryje, esmė paprasta: užteko registracijos ir tuomet sulaukus skambučio atsiliepti į jį ne tradiciniu „Alio“ ar „Klausau“, o žodžiais „Noru silkės“. Išbandymą pavyko atlaikyti vienam laimingajam – Deividui Jutkevičiui iš Vilniaus rajono. Jam dovanotas „Audi 100“ – ne šviežiausias automobilis. Jis pagamintas 1985-ais metais, ilgus metus eksploatuotas Lietuvoje, tad, natūralu, per šį laiką galėjo iškilti nemažai techninių problemų. Tačiau Giedrius Matulevičius, „Ferdinand Bilstein“ Baltijos šalių verslo vystymo vadovas, pabrėžė, kad galimiems įvykiams buvo užbėgta už akių: pasirūpinta visomis kokybiškomis atsarginėmis dalimis, kurių naujajam „Silkės“ savininkui gali prireikti.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
„Mes tiesiog nusprendėme, kad tokius pagrindinius dalykus, kaip, pavyzdžiui, stabdžių sistemą – diskai, žarnelės, trinkelės ir pan., pakabos traukes ir traukutes, atramines gumas, įvores bei kitką reikėtų pakeisti profilaktiškai“, – pasakojo jis, aiškindamas, kad dažniausiai senuose automobiliuose būna susidėvėjusios važiuoklės dalys, taip pat dėl temperatūrų pokyčių kenčia įvairios tarpinės ir gumos, tad keisti įsigyjant tokį automobilį reikėtų ir jas.
Specialistas nurodė, kad pasirūpinta ir automobilio sankaba, kuri greičiausiai jau bus mačiusi daug gyvenimo, nauju išsiplėtimo bakeliu, naujais ratų guoliais.
„Anksčiau teko domėtis, todėl žinojau, kad senesniuose automobiliuose dažnai nustoja veikti salono šildymo sistema, mat prakiūra salono šildymo radiatorius, todėl įdėjome ir šią sistemą. Net jei ji dabar sveika, ateis laikas, kai ją reikės pasikeisti“, – pridūrė pašnekovas.
Visas šias automobilių dalis naujasis „Silkės“ savininkas gavo drauge su automobiliu, kad automobilis būtų visiškai techniškai tvarkingas ir jis jį ramiai galėtų eksploatuoti.
„Jeigu seną automobilį prižiūri, tai nėra ko jo bijoti, jis tikrai bus geras“, – tikino žinovas.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Planuoja projektą
„Silkės“ savininkas D. Jutkevičius neslėpė, kad senų automobilių nė kiek nesibaido. Anaiptol, laimėjęs „Audi 100“ jis jau planuoja, ką su ja galima padaryti ir apie pardavimą nė negalvoja.
Tiesa, vyras prisipažino, kad į laimėjimą jo žmona žvelgė skeptiškai: visgi tai būtų trečias automobilis kieme. Tačiau išgirdusi, kad parduoti jo vyras nesirengia, ir pamačiusi, kiek dėmesio sulaukia ryškiai žalios spalvos legendinis automobilis, susitaikė ir dabar sutuoktinio planus palaiko.
D. Jutkevičius pasakojo, kad iš „Silkės“ norėtų pasidaryti savotišką projektą. Pirmiausia, pasimokyti dirbti su suvirinimo aparatu ir susitvarkyti automobilio rūdis. Tuomet laukia visų gautų dalių panaudojimas tvarkant važiuoklę, kitus agregatus, automobilio elektroniką ir pan. Galiausiai, sakė vyras, norisi trisdešimtmetį perkopusį automobilį šiek tiek modernizuoti.
„Galbūt šiek tiek pažeminti važiuoklę, sumontuoti įdomesnius ratlankius, padirbėti su salono išvaizda, apdailos detalėmis“, – pasakojo naujasis automobilio savininkas, kasdien vairuojantis BMW ir ne vieną tokį jau spėjęs modernizuoti.
Tiesa, kaip seksis, lems ir tai, kiek pavyks rasti reikalingų dalių. Kol kas, atviravo D. Jutkevičius, jų dar yra, tačiau pamažėle nyksta. Dar galvos skausmas yra ir garažas, mat tokio vyras neturi, tad reikės ieškoti, kur automobilį galima konstruoti.
Paklaustas, kiek laiko gali užtrukti visi darbai, D. Jutkevičius prisipažino, kad pasakyti sunku, visgi, greičiausiai, prireiks daugiau nei metų. Ypač, sakė jis, jei norėtųsi legendiniam automobiliui gauti istorinio automobilio statusą. Visgi, kaip bebūtų, kol kas ryžto visiems darbams jam išties netrūksta.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Mato privalumų
Automobilių priežiūros reikmenų bei atsarginių dalių prekybos tinklo „Autoaibė“, sukrovusio visą kalną „Silkei“ reikalingų dalykų, atstovas Igor Plotnikov pastebėjo, kad Lietuvoje „senu“ galima vadinti jau 10-15 metų automobilius. Jei automobilio amžius 5-10 metų – jis apynaujis, o automobilis iki 5 metų amžiaus vadinamas nauju arba beveik nauju.
Tačiau ekspertas linkęs pritarti tam, kad tinkamai prižiūrint ir senesnį, 20-30 metų automobilį, šiuo bus galima važinėtis saugiai.
„Viską lemia savininko požiūris į automobilį. Pavyzdžiui, ar atsiradus gedimui bandoma jį kuo greičiau „užlopyti“ ir išspręsti kuo pigiau, ar siekiama išsiaiškinti, kodėl atsirado problema, ir išspręsti ją iš esmės“, – sakė I. Plotnikov.
Pasakodamas apie garbaus amžiaus automobilius, ekspertas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė tokių mašinų liga – surūdijęs kėbulas. O jeigu ši problema išspręsta, visa kita yra labai paprasta ir lengvai remontuojama palyginti su naujais automobiliais.
„Seniems automobiliams dažniausiai perkamos tos pačios dalys, kaip ir naujesniems – filtrai, stabdžių sistemos detalės, važiuoklės dalys. Tiesa, jei automobilis labai senas, gali kilti problema, kad kai kurių dalių rasti jau nebeįmanoma. Tokiu atveju galima kreiptis į įgaliotuosius atstovus arba bandyti išsisukti iš padėties ir pritaikyti reikalingą dalį nuo kito automobilio“, – aiškino žinovas.
Paklaustas, kam reikia pasiruošti, jei norima pirkti seną automobilį, I. Plotnikov atkreipė dėmesį, kad viskas priklauso nuo norų.
„Jei norisi važiuoti su juo ilgai kaip su istoriniu automobiliu, reikia atsiradusius gedimus spręsti iš pagrindų, tai yra, remontuoti visą sistemą. Taip pat reikės skirti dėmesio automobilio vidaus ir išorės priežiūrai“, – vardino pašnekovas.
Visai kas kita, jei senas automobilis perkamas dėl to, kad pinigų naujesniam nėra. Tokiu atveju, kalbėjo žinovas, reikėtų nusiteikti, kad lauks begalė smulkių remontų.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Šiaurė ar pietūs?
G. Matulevičius neslėpė, kad tai, kur perkamas senas automobilis, lemia ir tą, kokiems remontams galima nusiteikti.
Pavyzdžiui, jei transporto priemonė atkeliavusi iš šiauriau esančios šalies ar tokios, kurios keliai žiemą barstomi druska, labai tikėtina, kad automobilio važiuoklė bei kėbulas bus surūdiję, be to, drėgmėje ilgai buvusių automobilių varžtai tampa kone nebeatsukamais.
Iš tokių šalių, kaip, pavyzdžiui, Ispanija, atkeliavusios transporto priemonės neturi nei rūdžių, nei problemų su varžtų atsukimu, tačiau jų kėbulai dažniausiai akių nedžiugina.
„Viskas dėl tose šalyse galiojančios automobilių parkavimo kultūros, kai nebijoma savo automobiliu stumtelėti ar užkabinti greta stovinčių transporto priemonių“, – aiškino G. Matulevičius.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Siūlo atkreipti dėmesį
„Ferdinand Bilstein“ atstovas tiems, kurie įsigeidė seno automobilio savo garaže, siūlo renkantis pasidomėti ne tik kainomis, modeliais bei jų verta, bet ir tuo, ar bus reikalingų dalių, kai prireiks automobilį remontuoti.
„Pavyzdžiui, tokiam automobiliui, kaip „Audi“, arba „Silkei“, dalių užteks visada dar ilgus metus. Bet jeigu norima rinktis egzotiškesnį modelį, pavyzdžiui, britų „Jaguar“, ir palygintume su tų pačių metų vokišku automobiliu, greičiausiai dalių britiškam modeliui reikėtų ieškoti pačiais įvairiausiais keliais ir būdais“, – akcentavo žinovas.

GALERIJA


Lietuviai turi posakį, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Po žaismingos iniciatyvos šį priežodį galima perfrazuoti apie dovanotą silkę, mat bendrovė „Ferdinand Bilstein“ drauge su partneriais „Autoaibė“ ir radijo stotimi ZIP FM vienam laimingajam padovanojo ryškiai žalios spalvos legendinę „Silkę“, arba dar kitaip – „Audi 100“. Ir „žiūrėti į dantis“ visiškai nereikėjo, kadangi akcijos iniciatoriai pasirūpino daugiau nei 30 metų senumo automobiliu nuo A iki Z bei akcentavo, kad baidytis senų automobilių tikrai nereikia, jei tik jiems buvo skiriama dėmesio.
Žaidimo, vykusio radijo stoties eteryje, esmė paprasta: užteko registracijos ir tuomet sulaukus skambučio atsiliepti į jį ne tradiciniu „Alio“ ar „Klausau“, o žodžiais „Noru silkės“. Išbandymą pavyko atlaikyti vienam laimingajam – Deividui Jutkevičiui iš Vilniaus rajono. Jam dovanotas „Audi 100“ – ne šviežiausias automobilis. Jis pagamintas 1985-ais metais, ilgus metus eksploatuotas Lietuvoje, tad, natūralu, per šį laiką galėjo iškilti nemažai techninių problemų. Tačiau Giedrius Matulevičius, „Ferdinand Bilstein“ Baltijos šalių verslo vystymo vadovas, pabrėžė, kad galimiems įvykiams buvo užbėgta už akių: pasirūpinta visomis kokybiškomis atsarginėmis dalimis, kurių naujajam „Silkės“ savininkui gali prireikti.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
„Mes tiesiog nusprendėme, kad tokius pagrindinius dalykus, kaip, pavyzdžiui, stabdžių sistemą – diskai, žarnelės, trinkelės ir pan., pakabos traukes ir traukutes, atramines gumas, įvores bei kitką reikėtų pakeisti profilaktiškai“, – pasakojo jis, aiškindamas, kad dažniausiai senuose automobiliuose būna susidėvėjusios važiuoklės dalys, taip pat dėl temperatūrų pokyčių kenčia įvairios tarpinės ir gumos, tad keisti įsigyjant tokį automobilį reikėtų ir jas.
Specialistas nurodė, kad pasirūpinta ir automobilio sankaba, kuri greičiausiai jau bus mačiusi daug gyvenimo, nauju išsiplėtimo bakeliu, naujais ratų guoliais.
„Anksčiau teko domėtis, todėl žinojau, kad senesniuose automobiliuose dažnai nustoja veikti salono šildymo sistema, mat prakiūra salono šildymo radiatorius, todėl įdėjome ir šią sistemą. Net jei ji dabar sveika, ateis laikas, kai ją reikės pasikeisti“, – pridūrė pašnekovas.
Visas šias automobilių dalis naujasis „Silkės“ savininkas gavo drauge su automobiliu, kad automobilis būtų visiškai techniškai tvarkingas ir jis jį ramiai galėtų eksploatuoti.
„Jeigu seną automobilį prižiūri, tai nėra ko jo bijoti, jis tikrai bus geras“, – tikino žinovas.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Planuoja projektą
„Silkės“ savininkas D. Jutkevičius neslėpė, kad senų automobilių nė kiek nesibaido. Anaiptol, laimėjęs „Audi 100“ jis jau planuoja, ką su ja galima padaryti ir apie pardavimą nė negalvoja.
Tiesa, vyras prisipažino, kad į laimėjimą jo žmona žvelgė skeptiškai: visgi tai būtų trečias automobilis kieme. Tačiau išgirdusi, kad parduoti jo vyras nesirengia, ir pamačiusi, kiek dėmesio sulaukia ryškiai žalios spalvos legendinis automobilis, susitaikė ir dabar sutuoktinio planus palaiko.
D. Jutkevičius pasakojo, kad iš „Silkės“ norėtų pasidaryti savotišką projektą. Pirmiausia, pasimokyti dirbti su suvirinimo aparatu ir susitvarkyti automobilio rūdis. Tuomet laukia visų gautų dalių panaudojimas tvarkant važiuoklę, kitus agregatus, automobilio elektroniką ir pan. Galiausiai, sakė vyras, norisi trisdešimtmetį perkopusį automobilį šiek tiek modernizuoti.
„Galbūt šiek tiek pažeminti važiuoklę, sumontuoti įdomesnius ratlankius, padirbėti su salono išvaizda, apdailos detalėmis“, – pasakojo naujasis automobilio savininkas, kasdien vairuojantis BMW ir ne vieną tokį jau spėjęs modernizuoti.
Tiesa, kaip seksis, lems ir tai, kiek pavyks rasti reikalingų dalių. Kol kas, atviravo D. Jutkevičius, jų dar yra, tačiau pamažėle nyksta. Dar galvos skausmas yra ir garažas, mat tokio vyras neturi, tad reikės ieškoti, kur automobilį galima konstruoti.
Paklaustas, kiek laiko gali užtrukti visi darbai, D. Jutkevičius prisipažino, kad pasakyti sunku, visgi, greičiausiai, prireiks daugiau nei metų. Ypač, sakė jis, jei norėtųsi legendiniam automobiliui gauti istorinio automobilio statusą. Visgi, kaip bebūtų, kol kas ryžto visiems darbams jam išties netrūksta.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Mato privalumų
Automobilių priežiūros reikmenų bei atsarginių dalių prekybos tinklo „Autoaibė“, sukrovusio visą kalną „Silkei“ reikalingų dalykų, atstovas Igor Plotnikov pastebėjo, kad Lietuvoje „senu“ galima vadinti jau 10-15 metų automobilius. Jei automobilio amžius 5-10 metų – jis apynaujis, o automobilis iki 5 metų amžiaus vadinamas nauju arba beveik nauju.
Tačiau ekspertas linkęs pritarti tam, kad tinkamai prižiūrint ir senesnį, 20-30 metų automobilį, šiuo bus galima važinėtis saugiai.
„Viską lemia savininko požiūris į automobilį. Pavyzdžiui, ar atsiradus gedimui bandoma jį kuo greičiau „užlopyti“ ir išspręsti kuo pigiau, ar siekiama išsiaiškinti, kodėl atsirado problema, ir išspręsti ją iš esmės“, – sakė I. Plotnikov.
Pasakodamas apie garbaus amžiaus automobilius, ekspertas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė tokių mašinų liga – surūdijęs kėbulas. O jeigu ši problema išspręsta, visa kita yra labai paprasta ir lengvai remontuojama palyginti su naujais automobiliais.
„Seniems automobiliams dažniausiai perkamos tos pačios dalys, kaip ir naujesniems – filtrai, stabdžių sistemos detalės, važiuoklės dalys. Tiesa, jei automobilis labai senas, gali kilti problema, kad kai kurių dalių rasti jau nebeįmanoma. Tokiu atveju galima kreiptis į įgaliotuosius atstovus arba bandyti išsisukti iš padėties ir pritaikyti reikalingą dalį nuo kito automobilio“, – aiškino žinovas.
Paklaustas, kam reikia pasiruošti, jei norima pirkti seną automobilį, I. Plotnikov atkreipė dėmesį, kad viskas priklauso nuo norų.
„Jei norisi važiuoti su juo ilgai kaip su istoriniu automobiliu, reikia atsiradusius gedimus spręsti iš pagrindų, tai yra, remontuoti visą sistemą. Taip pat reikės skirti dėmesio automobilio vidaus ir išorės priežiūrai“, – vardino pašnekovas.
Visai kas kita, jei senas automobilis perkamas dėl to, kad pinigų naujesniam nėra. Tokiu atveju, kalbėjo žinovas, reikėtų nusiteikti, kad lauks begalė smulkių remontų.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Šiaurė ar pietūs?
G. Matulevičius neslėpė, kad tai, kur perkamas senas automobilis, lemia ir tą, kokiems remontams galima nusiteikti.
Pavyzdžiui, jei transporto priemonė atkeliavusi iš šiauriau esančios šalies ar tokios, kurios keliai žiemą barstomi druska, labai tikėtina, kad automobilio važiuoklė bei kėbulas bus surūdiję, be to, drėgmėje ilgai buvusių automobilių varžtai tampa kone nebeatsukamais.
Iš tokių šalių, kaip, pavyzdžiui, Ispanija, atkeliavusios transporto priemonės neturi nei rūdžių, nei problemų su varžtų atsukimu, tačiau jų kėbulai dažniausiai akių nedžiugina.
„Viskas dėl tose šalyse galiojančios automobilių parkavimo kultūros, kai nebijoma savo automobiliu stumtelėti ar užkabinti greta stovinčių transporto priemonių“, – aiškino G. Matulevičius.
Išradinga dovana pradžiugino vairuotoją: gavo ne tik „silkę“, bet ir kalną jai skirtų dalių
Siūlo atkreipti dėmesį
„Ferdinand Bilstein“ atstovas tiems, kurie įsigeidė seno automobilio savo garaže, siūlo renkantis pasidomėti ne tik kainomis, modeliais bei jų verta, bet ir tuo, ar bus reikalingų dalių, kai prireiks automobilį remontuoti.
„Pavyzdžiui, tokiam automobiliui, kaip „Audi“, arba „Silkei“, dalių užteks visada dar ilgus metus. Bet jeigu norima rinktis egzotiškesnį modelį, pavyzdžiui, britų „Jaguar“, ir palygintume su tų pačių metų vokišku automobiliu, greičiausiai dalių britiškam modeliui reikėtų ieškoti pačiais įvairiausiais keliais ir būdais“, – akcentavo žinovas.

GALERIJA


REKLAMA
REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų