Šis reiškinys tapo savotišku šiltojo sezono galvosūkiu, nes neretai jaunuoliai į eismą įsilieja neįvertindami, kad jų valdomas elektrinis paspirtukas ar dviratis yra visavertė transporto priemonė, o šaligatvis ar važiuojamoji dalis nėra žaidimų aikštelė.
Eismas gatvėse reikalauja maksimalaus susikaupimo, o taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Taigi, kokių svarbiausių principų derėtų laikytis, norint išvengti didesnių problemų?
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė aiškina, kad važiuojamąja dalimi savarankiškai gali važiuoti asmenys nuo 14 metų.
12 metų jaunuoliams ši teisė suteikiama tik tada, jei jie yra išklausę specialų mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą.
Tuo metu jaunesni vaikai – nuo 8 metų – važiuojamąja dalimi gali judėti tik prižiūrimi suaugusiųjų.
„Elektrine mikrojudumo priemone, pavyzdžiui, elektriniu paspirtuku, važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi ar gyvenamojoje zonoje galima nuo 16 metų“, – pasakoja J. Liutkienė.
Anot jos, paaugliams nuo 14 metų tai daryti galima tik turint mokyklos išduotą dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės pažymėjimą.
„Tai nėra „Regitros“ išduodamas vairuotojo pažymėjimas. Jis įgyjamas mokykloje, vaikas turi išklausyti nustatytą mokymo kursą ir išlaikyti žinių patikrinimą, po kurio mokykla išduoda pažymėjimą“, – aiškina Policijos departamento atstovė.
Tiesa, galioja tokia išimtis, kad važinėjantiems gyvenamojo namo kieme amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų vaikus turi prižiūrėti suaugęs asmuo.
Atskleidžia dažniausias klaidas ir kas už tai gresia
Policijos departamento atstovė atskleidžia, kad dažniausiai su nepilnamečiais elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojais susiję pažeidimai yra įvairūs.
Policija fiksuoja, kad saugumo reikalavimus dalis visuomenės vis dar ignoruoja – vieni tai daro važiuodami be šalmo, kiti pavojingai eksperimentuoja, kai vienu paspirtuku veža net kelis keleivius.
Problema kyla ir tada, kai į eismą jaunuoliai įsilieja neturėdami tam reikiamo amžiaus ar teisių. Pėsčiųjų perėjas vairuotojai kerta net nenulipę nuo transporto priemonės, o kartais važiuoja ir šaligatviais ar kitur, kur tai daryti draudžiama.
„Dažnos situacijos ir griuvimai dėl per didelio greičio, neįvertintos kelio dangos ar važiavimo dviese vienu elektriniu paspirtuku. Nereti ir susidūrimai su pėsčiaisiais ant šaligatvių ar pėsčiųjų ir dviračių takuose. Būna susiduria ir su automobiliais išvažiuojant iš kiemų ar šalutinių kelių“, – atskleidžia J. Liutkienė.
Policijos departamento duomenimis, pernai nepilnamečiai padarė nemažai skirtingo pobūdžio pažeidimų.
Daugiausiai – 235 atvejais – elektrinių paspirtukų vairuotojai nesilaikė reikalavimo naudoti šalmą, 101 kartą elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles (KET), o 33 kartus šių transporto priemonių vairuotojai sugadino transporto priemones, krovinius, kitus įrenginius ir turtą.
Tuo metu buvo fiksuoti ir 6 atvejai, kai elektrines mikrojudumo priemones vairavo neblaivūs asmenys.
J. Liutkienė aiškina, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nuo 16 metų.
„Jeigu pažeidimą padaro jaunesnis vaikas, praktikoje gali būti vertinama tėvų ar globėjų pareiga tinkamai prižiūrėti vaiką. Taip pat tėvams gali tekti civilinė atsakomybė už vaiko padarytą žalą“, – priduria specialistė.
Pasak jos, svarbu, kad vaikams būtų aiškinama, jog elektrinis paspirtukas ar dviratis nėra žaislas – tai transporto priemonė, su kuria dalyvaujama viešajame eisme.
„Vaikas turi žinoti, kur galima važiuoti, kaip saugiai kirsti kelią, pėsčiųjų perėją. Jis turi kartotis Kelių eismo taisykles, žinoti, kad negali vežti keleivio, vairuodamas naudotis telefonu, važiuoti su ausinėmis taip, kad negirdėtų aplinkos, važiuoti apsvaigus ar lenktyniauti. Tėvai turėtų patikrinti, ar transporto priemonė techniškai tvarkinga, ar vaikas moka ją valdyti, rodyti manevrus, supranta, kokios yra taisyklės. Svarbu įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir brandą – ar jis geba savarankiškai priimti saugius sprendimus eisme“, – dalijasi Policijos departamento atstovė.
Aiškina, kokie reikalavimai galioja
Specialistė pažymi, jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra galingesnė nei leidžiama, t. y. jos naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val, ji viešajame eisme gali dalyvauti tik atlikus motorinėms transporto priemonėms privalomas procedūras.
Jas sudaro ne tik vairuotojui keliami reikalavimai, bet ir atitikties įvertinimas, registracija, techninė apžiūra, draudimas.
Elektrinė mikrojudumo priemonė privalo turėti tvarkingą stabdį, garso signalą, baltą priekinį ir raudoną galinį žibintą, oranžinius šoninius atšvaitus. Vairuotojas privalo važiuoti pėsčiųjų ir dviračių takais ar dviračių juostomis, o jeigu jų nėra – tinkamu kelkraščiu.
„Šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta leidžiama važiuoti tik tada, kai nėra tinkamos dviračių infrastruktūros ar kelkraščio. Pro pėsčiuosius privaloma važiuoti saugiu, pėsčiojo judėjimui artimu greičiu, paliekant saugų tarpą“, – priduria pašnekovė.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama vežti keleivius, važiuoti pėsčiųjų takais, perėja, automagistralėmis ir greitkeliais. Taip pat jie privalo bent vieną ranką laikyti ant vairo.
Jiems taikomas ir greičio ribojimas – maksimaliai šių transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti 20 km/val, o lenkiant pėsčiąjį greitis turi būti ne didesnis nei 7 km/val.
Dviračiui taikomi panašūs reikalavimai: privalu turėti tvarkingą stabdį, garso signalą, gale – raudoną atšvaitą arba raudoną žibintą, šonuose – oranžinius atšvaitus, o važiuojant važiuojamąja dalimi būtina ryškiaspalvė liemenė arba priekyje baltas, gale raudonas žibintas.
Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui turi degti priekinis ir galinis žibintai, o vairuotojas turi dėvėti liemenę. Tuo metu vaikai iki 18 metų, važiuodami patys arba vežami dviračiu keliu, privalo dėvėti užsegtą šalmą.
Policija fiksuoja tūkstančius pažeidimų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šių metų pradžioje keitėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimai, susiję su elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų saugumu. Nuo sausio 1 d. šalmas tapo privalomas kiekvienam dviratininkui ir paspirtukininkui, nepriklausomai nuo amžiaus.
Tiems, kurie transporto priemonę nuomojasi, šalmu privalo pasirūpinti paslaugos teikėjas.
Specialistai primena, kad perkant šalmą svarbu įsitikinti, jog jis atitinka saugumo reikalavimus. Etiketėje turi būti nurodyta:
• CE ženklas;
• nuoroda į standartą LST EN 1078;
• gamintojo pavadinimas ir logotipai;
• šalmo paskirtis ir dydis centimetrais;
• saugaus naudojimo informacija.
Net ir kokybiškiausias šalmas neatliks savo funkcijos, jei jis bus dėvimas neteisingai, sako Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tam, kad kelionė būtų saugi, patariama atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
• šalmas turi tiksliai atitikti galvos apimtį;
• šalmas turi gerai priglusti ir neslankioti į šonus ar ant akių;
• kiekvienos kelionės metu šalmas turi būti tvirtai užsegtas.
Policijos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo fiksuoti 1 389 dviratininkų padaryti KET pažeidimai, o elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinius dviračius vairuojantys asmenys KET pažeidė 1 411 kartų.
Bendrai daugiausiai nusižengimų padaryta nesilaikant reikalavimo dėvėti šalmą – policija fiksavo 1 182 nusižengimus, dauguma jų – 1 089 – tai darė elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Taip pat neblaivių, apsvaigusių ar vengusių patikrinimo fiksuoti 1 077 atvejai – dauguma jų – dviračių vairuotojai.
J. Liutkienė pažymi, kad šiltuoju metų laiku, prasidėjus intensyviam dviračių ir mikrojudumo priemonių eismui, policija periodiškai vykdo tikslines prevencines kontrolės priemones. Šiemet jos pradėtos vykdyti nuo gegužės 1-osios.
