Internete netrūksta klaidinančios informacijos bei mitų, kurie tik stiprina šias baimes, todėl ligoninė nusprendė atsakyti į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie medicinines rentgeno diagnostikos procedūras.
Paneigė mitus apie radiologinius tyrimus
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės įrašas siekia sumažinti nepagrįstą baimę ir padėti žmonėms geriau suprasti, kaip saugiai atliekami tyrimai.
„Patarimai. Radiologiniai tyrimai dažnam pacientui kelia nerimą – dėl spinduliuotės, saugumo ar netgi baimės patirti skausmą.
Socialiniuose tinkluose taip pat netrūksta klaidinančių bei nepagrįstai gąsdinančių mitų. Bandome atsakyti į dažniausius klausimus, susijusius su medicininėmis rentgeno diagnostikos procedūromis:
- Ar pacientas tampa radioaktyvus po rentgeno tyrimo?
- Ar galiu pats nuspręsti, kad man reikia atlikti rentgeno diagnostinį tyrimą?
- Kaip galima išvengti pakartotinių tyrimų?
- Ar galima atlikti rentgeno diagnostikos procedūras nėštumo metu?
- Ar medicininė apšvita yra ribojama?
Daugiau klausimų-atsakymų šia tema rasite komentare esančioje nuorodoje“, – rašoma įraše.
Štai ko dar nežinojote apie rentgeno tyrimą
Su įrašu Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pasidalino ir vizualais su aktualia informacija apie rentgeno tyrimą.
„Ar pacientas tampa radioaktyvus po rentgeno tyrimo?
Bet kuris rentgeno aparatas veikia panašiu principu kaip ir radijo imtuvas. Kol radijo imtuvas įjungtas, tol spinduliuoja radijo bangas, o jį išjungus, bangos nebesklinda.
Lygiai taip pat ir rentgeno spinduliuotė egzistuoja tik tol, kol yra generuojama rentgeno vamzdžio. Be to, svarbu suprasti, jog rentgeno spinduliai paciento kūne nesikaupia, o tik pro jį praeina.
Todėl, padarius rentgeno nuotrauką ar atlikus kitą rentgeno diagnostikos tyrimą, spinduliuotės žmogaus kūne nelieka ir pacientas netampa radioaktyvus“, – rašoma vizuale.
„Ar galiu pats nuspręsti, kad man reikia atlikti rentgeno diagnostinį tyrimą?
Svarbiausia įsitikinti, kad procedūros nauda bus didesnė už potencialią žalą. Nauda šiuo atveju reiškia, kad procedūra yra reikalinga, norint nustatyti diagnozę, ir gauta informacija turės įtakos paskiriant gydymą, dėl ko pagerės paciento sveikata ir bendra jo gyvenimo kokybė.
Gydytojas įvertina esamą paciento būklę, ankstesnių medicininių procedūrų metu patirtą apšvitą, galimybę gauti tą patį diagnostinį rezultatą alternatyviais tyrimais, todėl rentgeno diagnostiniai tyrimai gali būti atliekami tik turint gydytojo siuntimą.
Reikia ar nereikia atlikti rentgeno diagnostinį tyrimą, nusprendžia tik gydytojas“, – pateikiama informacija kitame vizuale.
„Koks galimas rentgeno diagnostikos procedūrų poveikis sveikatai?
Įprastai rentgeno diagnostikos procedūros neigiamo poveikio sveikatai nesukelia.
Atliekant krūtinės ląstos ar galūnių rentgeno diagnostikos procedūras, paciento patiriama apšvita yra santykinai maža ir panaši į per kelias dienas gautą iš gamtinio jonizuojančios spinduliuotės fono (kosminės spinduliuotės, statybinių medžiagų, grunto, maisto, vandens ir pan.).
Procedūros, kurių metu gaunamos didesnės apšvitos dozės (kompiuterinės tomografijos, intervencinės radiologijos), itin retais atvejais gali sukelti odos pažeidimų (pvz., paraudimų ar nudegimų)“, – priduriama vizuale.
„Kaip galima išvengti pakartotinių tyrimų?
- Apie anksčiau atliktus tyrimus visada pasakykite gydytojui, jam paprašius – pateikite rentgeno nuotraukas;
- Galima pasiteirauti gydytojo, ar yra alternatyvių diagnostikos metodų (pvz., rentgeno tyrimus kartais galima pakeisti magnetiniu rezonansu ir ultragarsu). Tačiau ne visais atvejais rentgeno diagnostinį tyrimą galima pakeisti tyrimu be rentgeno spinduliuotės;
- Būtina klausyti personalo nurodymų tyrimo metu, kad jo nereikėtų kartoti dėl blogos gauto vaizdo kokybės“, – aiškinama kitame vizuale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
