rentgeno spinduliai

Šiandien 11 val. Lietuvos laiku Saulėje užregistruotas didelio galingumo rentgeno spindulių žybsnis. Saulę stebinčios kosminės observatorijos jo galingumą įvertino X 1.3 klase. Pasak specialistų, paskutinį kartą tokio galingumo žybsnis Saulėje buvo užfiksuotas šių metų gegužės viduryje. X klasės žybsniai yra patys galingiausi.

Nemaloni būtinybė eiti per kūno nuskaitymo aparatus oro uostuose trikdo ne vieną (ypač žinant, kad nuogo nuotraukos gali būti nutekintos į interneto platybes – taip jau buvo JAV). Todėl britų išradėjas Steve'as Bradshaw sukūrė specialius apatinius droviems lėktuvų keleiviams. Jų neįveiks vadinamieji „nuogi“ skaitytuvai, tad intymiausios kūno vietos liks paslėptos nuo operatorių akių, tačiau jie galės pamatyti įvairius pavojingus, po rūbais paslėptus daiktus, pavyzdžiui, peilius ar pistoletus.

Ne paslaptis, jog mūsiškės Paukščių Tako galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė senokai „badauja“. Tačiau astronomai prognozuoja, jog 2013-iesiems įpusėjus Šaulio A* (taip vadinama ši juodoji skylė) laukia puota: link jos artinasi didžiulis tarpžvaigždinių dujų debesis, ir astronomai turės puikią progą stebėti, kaip atrodo mūsų galaktikos centras, kai jame tūnantis 4 mln. saulių masės monstras suaktyvėja.

Žvaigždės sprogimo būta tokio galingo, jog šviesulio gelmės išsivertė į kosminę erdvę ir sprogimo išorėje atsidūrė giliausi žuvusios žvaigždės sluoksniai. Tokią išvadą padarė astronomai, iš naujo įvertinę jaunos ir sąlyginai netolimos supernovos liekanas. Naudodamasi rentgeno spindulių orbitiniu teleskopu „Chandra“, grupė JAV astronomų gavo naujų supernovos Kasiopėja A (Cas A) vaizdo kadrų. Masyvi žvaigždė, švietusi už 11 tūkst.

Gali būti, kad po Paukščių Tako galaktiką klajoja šimtai juodųjų skylių atsiskyrėlių, kurių kiekviena sveria keletą tūkstančių kartų daugiau nei Saulė. „Tokias juodąsias skyles atsiskyrėles būtų labai sunku pastebėti“, – teigia astronomė Kelly Holley-Bockelmann iš Vanderbilto universiteto Tenesyje. „Išskyrus, kai ji praryja daug dujų, vienintelis būdas aptikti besiartinančių tokią juodąją skylę – stebėti, kaip jos ypač stiprus gravitacinis laukas išlenkia šviesą, kuri keliauja pro šalį.

Šią savaitę oficialiai pradėtas eksperimentas, kurio tikslas – atkurti ekstremalias Žemės centre esančias sąlygas. Europos sinchrotroninės spinduliuotės tyrimų centre (angl. European Synchrotron Radiation Facility – ESRF) ID24 lazeris, naudodamas rentgeno spindulius, geležį ir kitas medžiagas veiks didžiule temperatūra ir slėgiu, praneša BBC. Tai, kaip rentgeno spinduliai sugeriami, turėtų mokslininkams pateikti įžvalgų apie paslaptingus procesus, vykstančius Žemės branduolyje ir netoli jo.

Automobilio dydžio vokiečių palydovas į Žemės atmosferą pateko būdamas virš Bengalijos įlankos, tačiau dar neaišku, ar jo nuolaužos nukrito ant žemės, pranešė Vokietijos aerokosmoso centras (DLR). Rentgeno spindulių observatorija ROSAT į atmosferą sugrįž sekmadienį maždaug 1.50 val. Grinvičo laiku (4.50 val. Lietuvos laiku), teigiama antradienį išplatintame centro pranešime.

Pigesni ir labiau efektyvūs saulės elementai, baterijos ir apšvietimo sistemos gali būti sukurtos naudojant rentgeno lęšius, kurie leis mokslininkams detaliau tirti nanopasaulį. Mokslininkų grupė iš JAV Energijos departamento Argonne nacionalinės laboratorijos sukūrė naujos rūšies „daugiasluoksnius Laue lęšius“. Šie lęšiai sufokusuoja didelės energijos rentgeno lęšius taip stipriai, kad gali būti registruojami objektai iki penkiolikos nanometrų dydžio.

Kuriant prietaisus reikia turėti įžvalgą ir mokėti atskleisti, ką nors įdomaus bei naudingo. Klaidos gali tapti tikru proveržiu ir tokiu atveju tai galima pavadinti „laimingu atsitikimu“, rašo portalas „Bussines Insider“. Būtent tokie laimingi atsitikimai leido sukurti šiuos prietaisus, kuriuos šiandien daugelis žmonių naudoją kasdieninėje veikloje.