Baigiamajame „Gaidos“ festivalio spalio mėnesio koncerte – dar vienas štrichas balso (šiųmetinės festivalio temos) „portretui“ – pasaulio chorų elitui priskiriamo Estijos filharmonijos kamerinio choro pasirodymas spalio 30, antradienį, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Chorui diriguos jo dabartinis meno vadovas Paulas Hilieris, kadaise įkūręs garsųjį „Hilliardo ansamblį“ (ypač išpopuliarėjo šio ansamblio CD „Oficium“su džiazo žvaigžde Janu Garbareku, davęs pradžią ne vienam panašaus pobūdžio projektui).
Choras atliks bene garsiausio estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinių programą, kurią papildys Justės Janulytės kūrinio premjera ir estų kompozitoriaus Toivo Tulevo opusas.
Anot „The New York Times“ (2006): „Kai 1995 m. Estijos filharmonijos kamerinis choras atvyko į pirmąjį savo turą po Šiaurės Ameriką, jie buvo žinomi tik kaip GRAMMY nominantai už perkamiausią Arvo Pärto kompaktinę plokštelę „Te Deum“. Tačiau jų koncertas pademonstravo žymiai daugiau. Šis choras – virtuozų ansamblis, galintis „apakinti“ bet kokio pobūdžio muzika: nuo grigališkojo choralo iki folkloro, nuo Bacho iki kaimynų skandinavų dainų“.
Estijos filharmonijos kamerinis choras
Vilniuje estai giedos įvairių laikotarpių Arvo Pärto kūrinius (Magnificat, Dopo la vittoria, Da pacem domine, 2 Slavonic Psalms, Triodion, Nunc dimittis), kuriuos neseniai įrašė į savo naujausią CD. Būtent už šią plokštelę kolektyvas ne tik buvo nominuotas GRAMMY, bet ir šiemet pelnė šį prestižinį apdovanojimą.
Arvo Pärtas
A. Pärtas yra iš tų naujosios muzikos kompozitorių, kurių kūryba žinoma ne vien šiuolaikinės muzikos gerbėjams. Pasak Steve’o Reicho: „Man patinka, kad jis [...] visiškai neatitikdamas zeitgeist (laiko dvasios), išlieka nežmoniškai populiarus, o tai be galo įkvepia. Giliausiems žmogiškiems poreikiams jo muzika teikia daug pasitenkinimo, kurie neturi nieko bendra su mada“.
Prieš daugelį metų patyręs kūrybinę krizę, Pärtas ėmėsi gilintis į senąją muziką – grigališkąjį choralą, Renesanso polifoniją, o kartu sprendė savo vidinius religijos klausimus, galiausiai priimdamas Rusų ortodoksų bažnyčios tikėjimą. Nuo tol Pärtas kuria beveik vien liturginiais tekstais dažniausiai lotynų ir slavų bažnytinėmis kalbomis.
Pärtas yra vienas iš „naujojo dvasingumo“ atstovų, pats savo stilių apibūdinantis sąvoka „tintinabuli“ (varpelių tilindžiavimas).
Itin smalsu, kaip greta Pärto kūrinių nuskambės eilitinio choro atlikta jaunos lietuvių kompozitorės Justės Janulytės premjera „Akvarelė“. Kompozicijos studijas baigusi Lietuvoje ir Milane Justė Janulytė (g. 1982) dėmesį į save atkreipė jau diplominiu darbu – 2004 m. jos „Balta muzika“ 15-ai styginių buvo pripažinta geriausiu kameriniu kūriniu Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse. „Akvarelė“, anot Justės, sukurtas švariu repetityvinio minimalizmo stiliumi (taigi, lyg ir artimu Pärtui), kūrinio harmonija tarsi imituoja akvarelinius atspalvių persiklojimus be ryškių pradžios-pabaigos kontūrų.
Justė Janulytė (D. Matvejevo nuotr.)
Išgirsime ir estų kompozitoriaus Toivo Tulevo (g. 1958) kūrinį „Rejoice, rejoice, rejoice“ (Džiūgauk), kuris po kelių šimtmečių tarsi pratęsia Handelio „karališkosios muzikos“ tradiciją: Tulevo „Rejoice“ sukurtas 2006 m. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vizitui Estijoje pagerbti.
Toivo Tulevas
P.S. Belieka pridurti, kad po mėnesio „Gaidos“ fanų laukia „desertas“, festivalio P. S. – Michaelo Nymano ansamblio „Michael Nyman Band“ koncertas (lapkričio 27 d.).
Gaidos info.
