Mišios per Žolinę visada būna ypatingos, nes mums, tikintiesiems, ši šventė yra labai svarbi ir iškilminga.
Deja, kartais atrodo, kad rinkliava bažnyčioje yra svarbiau už tyrumą ir švelnumą, kurį turėtų dovanoti pamaldos.
Taigi, kai atėjo metas surinkti pinigėlius iš senolių, atėjusių į bažnyčią, kunigas pradėjo kalbėti apie tai, kad pinigai ypač reikalingi ne tik bažnyčios išlaikymui, bet dar ir remonto, renovacijos darbams, gėlių sodinimui, o taip pat ir būsimiems kunigams.
Nelabai supratau, o prie ko čia mes ir būsimi kunigai arba renovacija, jeigu jau rinkome tam reikalui pinigus?
Tiksliau, nuolat renkame... Kodėl tikintieji, kuriems ir taip kainos visur pakilusios, turi išlaikyti ne tik savo parapiją, bet ir dar daugiau?
Ir dar tos nedrąsios, bet aiškios užuominos apie tai, kad Dievo malonė gali priklausyti nuo to, kokios rinkliavos paliekamos.
Man nesuprantama, ar tikrai nuodėmių atleidimas susijęs su įmetamais pinigais į krepšelį? Ką jie išvis sau leidžia!?
Autorius: skaitytoja Rasa
