Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad nuolat gauna informacijos apie galimas provokacijas. Tiesa, prabilo ir Akiaksandras Lukašenka – pareiškė, kad baltarusiai nieko nepuls, nes pulti prieš regiono NATO šalis, būtų savižudybė patiems baltarusiams.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lenkijos premjeras visus nustebino pareiškęs, kad šiomis dienomis turėjo įvykti išpuolis Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.
„Mūsų ir Ukrainos tarnybų bendradarbiavimo dėka pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei vienam iš pasienio kontrolės punktų. Kaip žinote, Rusija jau buvo surengusi proaktyvių atakų pasienio postuose, pavyzdžiui, Moldovoje. Mes tikimės panašių veiksmų pasienio punktuose su Ukraina ir kitose šalyse, įskaitant Lenkijoje.
Deja, jau turėjome tokį pavyzdį. Jis baigėsi laimingai, bet turime būti pasiruošę įvairioms provokacijoms“, – aiškino Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Koks ir kur konkrečiai turėjo būti išpuolis – lenkų valdžia nedetalizuoja. Tačiau D. Tuskas paminėjo Moldovą, o naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, rusai dronais atakavo pasienio punktą su Ukraina Odesos srityje.
Vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti, kad nuo smūgių degė ir civilių automobiliai bei autobusai. Per ataką žuvo du žmonės, dar 3 buvo sužeisti. Vis tik D. Tuskas mįslingai užsiminė, kad artimiausiu metu reikia laukti provokacijų.
„Prieš kelias valandas gavau detalią ataskaitą tiesiai iš CŽA vadovo apie galimus įvykius ateinančiais mėnesiais. Ir kaip aš kartojau bei perspėjau jau daugybę mėnesių, mes turime tikėtis įvairių scenarijų. Tiek Lenkija, tiek ir visa Europa turi būti pasiruošusi įvairiems scenarijams, ne tik Rusijos-Ukrainos fronte, bet taip pat ir rytiniame Europos sąjungos flange“, – pasakojo Donaldas Tuskas.
CŽA vadovas kalbėjosi ne tik su D. Tusku – prieš kelias dienas jis susitiko ir su Lenkijos specialiųjų tarnybų vadovu. O pats Tuskas jau anksčiau viešai kalbėjo, kad artimiausi keli mėnesiai Europoje gali būti lemiami. Vis tik mūsų šalies vadovai nieko apie tai pasakyti negali.
Lietuvos vadovų reakcija į grėsmes
„Žinote, mes nuolat gauname vienokios ar kitokios informacijos apie galimas provokacijas arba planuojamas provokacijas, kurios gali būti nukreiptos į tam tikrus objektus. Tik aš nežinau, ar yra prasmės kiekvieną dieną apie tai kalbėti“, – sakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Per paskutinius 3-4 mėnesius situacija mūsų Baltijos regione nėra pablogėjusi, jokios naujos informacijos, kad kažkas dramatiškai pablogėtų, pasikeistų nėra. Jeigu kažkas keistųsi, be abejo, mes visuomenę apie tai informuotume ir imtumėmės papildomų priemonių“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Vis tik logiška manyti, kad žvalgyba gali perspėti dėl ribotų išpuolių – didelio, konvencinio puolimo tikimybė išlieka maža, tą jau kurį laiką kartoja įvairių šalių žvalgybos ir politikai. Tačiau jeigu Rusija nuspręstų pulti Baltijos šalis, lenkų visuomenė mano, kad reikėtų mums padėti.
Dauguma lenkų pasisako už pagalbą Baltijos šalims
Atlikta apklausa parodė, kad 3 iš 4 apklaustų lenkų galvoja, jog Lenkija turi padėti Baltijos šalims karo atveju. 16 proc. mano, kad reikėtų į tai nesikišti.
„Jeigu būtų užpultos Baltijos valstybės – nes būtent šis scenarijus viešojoje erdvėje aptariamas labiausiai – tai Lenkija pirmoji, nedvejodama... Aš, jei tuo metu būčiau gynybos ministras, pateikčiau prašymą Ministrų Tarybai, vyriausybei ir prezidentui, kad Lenkija pirmoji suteiktų pagalbą, taikydama penktąjį straipsnį, su visomis pasekmėmis Lenkijos Respublikai ir lenkų visuomenei. Nes jei to nesugebėsime padaryti, prarastume tą erdvę. O jei prarastume tą erdvę, netrukus patys prašysime pagalbos, nes turėsime taikyti penktąjį straipsnį savo pačių labui“, – aiškino Lenkijos gynybos ministras Wladyslaw'as Kosiniak-Kamysz'as.
Tiesa, buvęs Lenkijos gynybos ministras neseniai viešai pareiškė, kad lenkų kariai turi ginti Lenkiją, o ne Baltijos šalis.
„Nepaisant tų vidinių politinių niuansų, lenkai yra pasiryžę ginti Baltijos šalis ir tai yra nuostabi žinia“, – minėjo buvęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, politikai jau užsimena, kad Lietuva gali nespėti tinkamai parengti pirmosios kariuomenės divizijos. Dabar iškeltas uždavinys tą padaryti iki 2030-ųjų, bet gali vėluoti kai kurios technikos pristatymas, pavyzdžiui, švediškų pėstininkų kovos mašinų. Kariuomenės vadas pripažino, kad vėluoja ir iš amerikiečių perkamos HIMARS sistemos.
Bet nepaisant to, kaimynų baltarusių diktatorius A. Lukašenka stebi, kas vyksta pas mus ir kaimynus. Ir šiandien nuvykęs pas kariškius pabrėžė, kad jie turi būti pasirengę kariauti.
„Jūs žinote užsienio politikos darbotvarkę. Matote ir stebite agresyvią retoriką, nukreiptą prieš Baltarusiją. Žvalgybos operacijos prieš Baltarusiją vykdomos gana atvirai, beveik įžūliai. Periodiškai fiksuojame įvairias provokacijas ir oro erdvės pažeidimus.
Tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad mūsų kaimynai šiuo metu išleidžia milijardus dolerių savo armijų apginklavimui“, – tikino A. Lukašenka.
Lukašenka pulti neketina
Nuo Putino priklausomas, bet vis dar bandantis išlaviruoti ir nekariauti, Lukašenka viešai pakartojo savo poziciją, kad Baltarusija nieko nepuls. Ir pripažino, kad pulti Baltijos šalis, ar Lenkiją, patiems baltarusiams būtų savižudybė.
„Noriu dar kartą atvirai pabrėžti, nes kai kurie bando mus apkaltinti tariamu planavimu rytoj ką nors užpulti. Kartoju: mes neturime jokių ketinimų nieko pulti. Esame pragmatikai.
Suprantame, kad jei užpultume ką nors, tarkime, vieną iš savo kaimynų, suprantame, kad tai būtų tolygu mirčiai. Mes negalime laimėti konflikto su monstrais, kurie yra išsidėstę palei mūsų valstybės perimetrą“, – aiškino A. Lukašenka.
Bet eilinis grasinimas atskriejo iš Kremliaus. Putino atstovas Peskovas pareiškė, kad jeigu Lietuvoje atsiras branduoliniai ginklai, nukreipti prieš Rusiją, Lietuva taps pačios Rusijos branduoliniu taikiniu. Taip jis pasakė reaguodamas į Seime prasidėjusį procesą, kuriuo norima išbraukti Konstitucijos nuostatą, draudžiančią branduolinius ginklus mūsų šalyje. Bet tokie Kremliaus grasinimai vakarams jau ne naujiena, taip jie bando visus išgąsdinti jau seniai.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
