2024 metų šalies BVP augimo prognozė taip pat pagerinta 0,2 proc. punkto iki 2,7 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
„Europos ekonomika išlaiko augimą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ir šiandien paskelbta Europos Komisijos ekonomikos prognozė Lietuvai šiais metais numato 0,5 proc. BVP padidėjimą“, – pranešime teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Nurodoma, jog spartesnį BVP augimą kitąmet paskatins didėjančios europinės investicijos.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 9,2 proc., o 2024 metais sumažės iki 2,2 procento. Vasarį manyta, kad augimas sieks atitinkamai 8,7 proc. ir 2,1 procento.
EK teigimu, kainų augimas slopsta dėl mažėjančių energijos kainų, infliaciją toliau stabdys numatomas energijos ir kitų žaliavų kainų mažėjimas bei kainų spaudimo mažėjimas pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse.
Tikimasi, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, nors ir toliau bus didesnis už infliaciją.
EK prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje šiemet sieks 6,6 proc., kitąmet – 6,5 procento. Valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai turėtų siekti 1,7 proc. ir 1,4 proc. BVP, bendroji valstybės skola – 37,1 proc. ir 36,6 proc. BVP.
Dėl geresnės nei tikėtasi metų pradžios Europos Sąjungos ekonomikos augimo 2023 metų perspektyva padidinti 0,2 punkto iki 1 proc., o 2024 metų – 0,1 punkto iki 1,7 procento. Euro zonoje šiemet numatomas 1,1 proc. BVP augimas, kitąmet – 1,6 procento.
Pasak M. Vaščegos, ilgiau trunkanti infliacija bei Rusijos karas Ukrainoje gali pabloginti Europos ekonomikos perspektyvas.
EK padidino augimo ir infliacijos prognozę 2023 metams
Europos Komisija (EK) pirmadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas 2023 metams, tačiau taip pat padidino ir infliacijos prognozę.
Pavasario prognozė yra optimistiškesnė nei paskelbta praėjusių metų pabaigoje, nepaisant to, kad infliacija nuo rekordinio lygio atsitraukia „lėčiau nei tikėtasi“.
Dabar EK euro zonos ekonomikos augimo prognozę padidino 0,2 procentinio punkto iki 1,1 procento.
„Europos ekonomikos būklė yra geresnė, nei prognozavome praėjusį rudenį“, – sakoma ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) pranešime.
„Dėl ryžtingų pastangų stiprinant energetinį saugumą, nepaprastai atsparią darbo rinką ir mažėjančius tiekimo suvaržymus išvengėme žiemos nuosmukio ir šiemet bei kitais metais tikimės nuosaikus augimo“, – teigė jis.
Briuselis taip pat padidino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 2024 metams 0,1 procentinio punkto iki 1,6 procento.
Taip pat buvo padidinta visos ES augimo prognozė 2023 metams, nors ji ir toliau yra mažesnė nei euro zonos ir yra maždaug 1 procentas.
Euro zonos infliacijos prognozė taip pat buvo padidinta – prognozuojama, kad 2023 metais ji sieks 5,8 proc., palyginti su 5,6 proc. ankstesniu įverčiu.
Numatoma, kad 2024 metais vartotojų kainų augimas sumažės iki 2,8 proc. ir vis dar viršys ECB 2 proc. tikslinį lygį.
„Kadangi infliacija išlieka aukšta, finansavimo sąlygos dar labiau griežtės“, – perspėjama pranešime.
„Nors tikimasi, kad ECB ir kiti ES centriniai bankai artėja į palūkanų normų kėlimo ciklo pabaigą, pastarojo meto neramumai finansų sektoriuje tikriausiai padidins spaudimą kreditų gavimo išlaidoms ir galimybėms juos gauti, sulėtins investicijų augimą ir ypač smogs investicijoms į būstą“, – kalbėjo P. Gentiloni.
