Rusija per pastarąjį mėnesį paprašė antro didelio Irano bepiločių orlaivių ir raketų „žemė-žemė“ perdavimo, na, o mainais Maskva, matyt, suteikė Teheranui iš Vakarų pavogtus ginklus ir grynųjų pinigų. Taigi Iranas galės ištirti šiuos ginklus ir išmokti pasigaminti, taip apgaudamas ginklų embargo taisykles.
Taip pat pato žinoma, kad apie modifikacijas, kurias Rusijos pajėgos įvedė dronui Shaheed-136, siekdamos pagerinti jo tikslumą, Iranui galėjo būti pranešta anksčiau, kaip rodo bepiločio lėktuvo smūgis Izraeliui priklausančiam naftos tanklaiviui lapkričio 15 d. Tokiu atveju šie rusų perkonstruoti Irano dronai gali kelti didelę egzistencinę grėsmę laivybos maršrutams ne tik Persijos įlankoje, bet ir Juodojoje, Baltijos ir Viduržemio jūroje, taip pat Indijos vandenyne.
Atsižvelgiant į didelius Irano karinio jūrų laivyno siekius Viduržemio jūroje, Persijos įlankoje ir Indijos vandenyne, šie ginklai galėtų būti dalis jūrinės strategijos, kuri būtų pirmasis žingsnis įgyvendinant plačias Teherano ambicijas.
Taip pat skelbiama, kad Iranas paleido savo palydovą Khayyam naudodamas rusišką raketą Sojuz iš Baikonuro kosmodromo. Irano šaltiniai praneša, kad šis palydovas gali būti naudojamas „žemės ūkio sienų stebėjimui, žemės naudojimo pokyčiams, tokiems kaip neteisėta statyba, miškų naikinimas ir pavojai aplinkai, bei naudingųjų iškasenų telkinių žvalgyba ir kt.“. Palydovas taip pat gali būti naudojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir ginklų sistemų žvalgybai.
Nuo 2018 m. Rusija ir Iranas taip pat derasi dėl rusiško „Kanopus-V“ palydovo su „didelės raiškos kameromis“ pristatymo Teheranui, o tai labai padidintų Irano šnipinėjimo iš kosmoso pajėgumus Artimuosiuose Rytuose.
JAV žvalgybos pareigūnai taip pat mano, kad Iranas prašo Rusijos pagalbos stiprinant savo branduolinę programą, ypač dėl branduolinių medžiagų ir kuro gamybos. Jei Teheranas sulauks tokios pagalbos, Irano branduolinė programa galėtų greičiau pereiti prie „branduolinio lėto judėjimo“, kas reiškia, kad Iranas dar neturi tinkamo branduolinio ginklo, bet galėtų jį surinkti per gana trumpą laiką.
Be to, stiprėja Rusijos ir Irano politiniai ir ekonominiai santykiai. Tai atspindi bendras antiamerikietiškas nuotaikas, kurios daugiausia lemia Maskvos ir Teherano politiką. Pastarosiose derybose Iranas ir Rusija apibrėžė naujas struktūras ir mechanizmus, kaip sustiprinti savo santykius, kurie neapsiriboja Sirija ir kariniais perdavimais. Norima įtraukti ir Kaukazą, kur Iranas jau plečia savo įtaką iki pavojingai didėjančios įtampos su Azerbaidžanu ir Turkija.
Šie mechanizmai taip pat apima sustiprintus dvišalius ekonominius ryšius. Ši konkreti ryšių stiprinimo forma iš tikrųjų jau buvo dar prieš Rusijos karą prieš Ukrainą ir dabar ji akivaizdžiai gilės. Panašu, kad jau vyksta dujų apsikeitimo sandoris, kuris leistų Iranui importuoti rusiškas dujas, o vėliau jas eksportuoti į trečiąsias šalis.
Visai neseniai Putino ir Irano prezidento Ebrahimo Raisi derybose abu lyderiai „palietė kai kuriuos neatidėliotinus dvišalius klausimus, daugiausia dėmesio skirdami tam, kaip stiprinti bendradarbiavimą politikos, prekybos ir ekonomikos srityse, įskaitant transporto ir logistikos sritis“.
Iranas taip pat pasiūlė sukurti bendrą darbo grupę Vakarų sankcijoms apeiti. Galiausiai, Iranas, kaip pranešama, paprašė Rusijos pagalbos numalšinti ilgai trunkančias demonstracijas visoje šalyje, perkeldamas į Teheraną Rusijos riaušėms skirtą įrangą ir mokymus.
Taigi akivaizdu, kad Rusijos ir Irano draugystė yra daugiamatė ir auganti, apimanti ekonominius-politinius-karinius sandorius, kuriais siekiama paveikti Vidurio Rytų ir Kaukazo politiką, taip pat karą Ukrainoje.
Taip pat aišku, kad šie santykiai jau turi atgarsį tarp kitų suinteresuotų šalių. Pavyzdžiui, Izraelyje kadenciją baigianti Jurijaus Lapido vyriausybė dvišalius Rusijos ir Irano ryšius pavadino „pavojingais“, o kai kurie mano, kad naujoji Netanyahu vyriausybė gali matyti viską dar aštriau.
Be nuolatinio nerimo dėl Irano branduolinės programos, Izraelis baiminasi, kad ši nauja dviejų šalių Antantė suteiks Teheranui priedangą Sirijoje,tam, kad jis galėtų išplėsti savo veiklą iki Izraelio sienos, nes Rusija gali įsikišti, kad apribotų Izraelio oro antskrydžius prieš Irano objektus ir įrenginius ten.
Tuo tarpu Maskva, pasinaudodama vis labiau matomu Rijado ir Vašingtono susvetimėjimu, bando sudaryti palankesnes priemones, kuriomis Iranas ir Saudo Arabija galėtų užglaistyti savo nesutarimus, o tai, jei taip atsitiktų, sukeltų smūgio bangas visame Artimuosiuose Rytuose.
Vadinasi, ši Antantė yra kupina pavojaus Ukrainai, Kaukazui, ypač Azerbaidžanui ir Artimiesiems Rytams.
