Ilonos ir namo savininko nesutarimus bandė aiškintis laidos „TV Pagalba“ komanda.
Prieš porą metų Ilona, vieniša dviejų vaikų mama, įsigijo butą Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone. Daugiabutį pastatė viena įmonė, tačiau Ilonai jį pardavė kita įmonė.
Ilona su įmonės UAB „Urbanika“ vadovu susiderėjo, jog butą iš jo nupirks už 79 tūkst. eurų. Pinigus buto pardavėjas paprašė atvežti grynais. Iš viso Ilona jam sumokėjo 70 tūkstančių eurų grynais ir tuo metu pasirašė preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
„Aš tik galvojau, kad jam priklauso butas. Jis prie manęs pasirašė sutartį, taip pat ir pajamų kvitus. Pasirašėm sutartį ir buvom laimingi“, – pasakojo Ilona.
Tačiau moterį itin sukrėtė lemtingas skambutis, kurio ji sulaukė tik tada, kai buvo įsikrausčiusi į ką tik suremontuotą butą.
„Sako, kad norim paprašyti, jog atlaisvintumėt butą. Aš nesupratau nieko, bet tada jau man žemė iš po kojų išslydo. Skaudžiausia, tai visi pinigai sudėti – tiek mano tėvų, tiek mano, tiek vaikų. Nieko mes daugiau nebeturėsime“, – graudinosi Ilona.
Butą pirko iš įmonės, kuriai jis nepriklauso
„TV Pagalbos“ žurnalistai nusprendė išsiaiškinti, kaip tai galėjo nutikti. Daugiabutį pastatė įmonė UAB „Anreka“. Ši įmonė bendradarbiavo su įmone „UAB“ „Urbanika“ – ji buvo atsakinga už daugiabučio namo durų ir langų įrengimą. Kaip paaiškėjo, statytojas už atliktus darbus su rangovais kartais atsiskaitydavo ne pinigais, o butais. Tuomet rangovai patys tuos butus ir parduodavo.
Trijų kambarių butą, pasak Ilonos, „Urbanikos“ vadovas pristatė taip, kad butas kol kas jam nepriklauso, tačiau tai greitai pasikeis.
„Kada nusipirkau butą, tekdavo prašyti „Urbanikos“ direktoriaus raktų, kada bus raktai. Nes nuo rugsėjo mėnesio iki kovo aš vis raginau perduoti man raktus, kad galėčiau po truputį įsirenginėti butą. Įrenginėjau butą iki kol su notaru pasirašysim sutartį. Aš net neįsivaizdavau, nebuvau girdėjusi tokių situacijų, niekada gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad tokie dalykai gali įvykti“, – situacijos beviltiškumu skundėsi dviejų vaikų mama.
„TV Pagalbos“ žurnalistei taip pat kilo klausimas, kaip bute galėjo apsigyventi Ilona su savo vaikais, o apie tai tikrieji buto savininkai – įmonė UAB „Anreka“ – nieko nesužinojo?
„Mes neleidžiame gyventi, nes statybose gyventi draudžiama. Kaip ji gavo tuos raktus, mes nežinome. Nes mums visus raktus nuo buto perduoda rangovas. Šiuo atveju „Urbanika“ yra įėjimo durų rangovas“, – atsakė UAB „Anreka“ komercijos direktorius Aleksandras Šeikinas.
Pardavėjo atsakymas: „Pati kvaila“
Kaip paaiškėjo, be „Anrekos“ sutikimo ir žinios „Urbanika“ davė buto raktus Ilonai.
„Taip, tai – sukčiavimas“, – sakė A. Šeikinas.
Lieka neaišku, kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos su Ilonos butu – įmonė „Urbanika“ ar „Anreka“? Mat abiejų įmonių vadovai atsakomybės neprisiima ir kaltę verčia ant kitų.
„Butas priklausys Ilonai tik teismo sprendimu. Reikia kreiptis į teismą ir tada paaiškės, ar priteis atlygintinai, ar neatlygintinai, bet šiai dienai galime jai pasiūlyti iš mūsų įsigyti mums priklausantį butą. Už šiandien galiojančią kainą. Su daline apdaila – 135 tūkstančius eurų“, – siūlė „Anreka“ komercijos direktorius.
Ilona turi išsisaugojusi paskutinį telefono pokalbį su buto pardavėju, „Urbanikos“ atstovu. Pokalbio metu moteris išsakė viską, ką galvojo:
„Nusibodo man šitas jūsų reikalas. Aš ant sveikatos ir advokatų daugiau išleidžiu pinigų nei ant jūsų to buto“, – skundėsi Ilona.
„Pati kvaila, tai ir išleidai“, – atsakė buto pardavėjas.
Kuo baigėsi šis pokalbis? Kokią versiją pateikė „Urbanikos“ vadovas? Ar pavyko išspręsti šį nesusipratimą?
Atsakymus į šiuos klausimus sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „TV Pagalba“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 16:30 per TV3 televiziją.
Pagal laidą „TV Pagalba“ parengtas straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas 2025 m. gegužės 12 d.
