Vida Tavorienė VL žurnalistė
Nemažai pastaraisiais metais plačiau mūsų šalyje auginamų grikių nukeliauja dvigubą kelią, kol patenka į mūsų parduotuves.
Prieš trejus metus grikių kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Tai paskatino ūkininkus auginti daugiau šių itin vertingų grūdų. Tačiau kai kurie iš jų, pirmą kartą susigundę sėti šią kultūrą, stipriai nusivylė. Lietuviški grikiai masiškai išvežami į Lenkiją, tačiau ne visiems augintojams juos pavyksta parduoti.
Sulaukia tik pažadų
Nederlingose dirvose augančiais grikiais šiemet susiviliojęs Suvalkijos ūkininkas Saulius Kalinauskas spjaudosi: „Kaip gyvas daugiau nesėsiu grikių. Manau, kad ir kiti bus nusivylę.“
Ūkininkas piktinosi, kad jau kelintas mėnuo negali parduoti grikių. Vos nukūlęs juos rugsėjį pradėjo ieškoti pirkėjų, tačiau iki šiol sulaukia tik pažadų.
„Žada grikių atvažiuoti kitą savaitę, paskui – dar kitą savaitę ir taip jau kelintas mėnuo. Jau į trečią sandėlį tenka gabenti neparduotus grikius. Kam laikraščiuose spausdinami skelbimai, kad superkami grikiai, jei supirkėjai tik dalija pažadus? Matau, kaip sunkvežimiai grūdus veža į Lenkiją, tačiau pats parduoti jiems negaliu. Jei nenupirks, vešiu į savivaldybės kiemą išpilti“, – nusivylimo neslėpė šalia „Via Baltica“ magistralės gyvenantis Marijampolės rajono ūkininkas.
S.Kalinauskas grikius siūlė pirkti ir skelbimuose nurodytais telefonais, ir žinomoms grūdus superkančioms bendrovėms. Anot jo, ir vieni, ir kiti supirkėjai pirmiausia skuba nupirkti iš tų, kurie siūlo didesnius grūdų kiekius.
Ūkininkas, šiemet pirmą kartą pasėjęs 12 hektarų grikių, tikėjosi gauti po 2 tonas iš hektaro, bet prikūlė maždaug perpus mažiau. 24 tonas grikių jau būtų pardavęs, o dėl 10 tonų – vieni vargai. Daugiau auginančiųjų grikius aplinkui nėra, tad ir susikooperuoti nėra su kuo.
„Jei nebūčiau klausęs kitų patarimų, būčiau didesnį derlių dorojęs. Bet patikėjau patarimais, kad neva dar ne laikas kulti, ir pavėlavau. Kai po lietaus nukūliau, pusė grūdų buvo nubyrėję“, – dėl nesėkmių krimtosi vyras.
S.Kalinauskas nusivylęs ir grikių kainomis: „Tikėjausi už toną grikių gauti bent 1 000 litų, o siūlo tik apie 8 00 litų. Netoli Punsko gyvenantis lenkas ūkininkas siūlė iškart nupirkti grikius, tačiau tik už pusę kainos. Negi atiduosiu už dyką?“
Laukia geresnių kainų
Ne vienus metus grikius auginantis Biržų rajono ūkininkas Gvidas Simonavičius neskuba parduoti grūdų, laukia, kol pakils jų kaina. Dabar didesnį kiekį grikių galėtų parduoti po 1 000 litų už toną, bet tikisi, kad po Naujų metų šie grūdai pabrangs. Kartu su dviem broliais ūkininkaujantis biržietis šiemet augino apie 70 hektarų grikių ir prikūlė apie 100 tonų.
„Prieš keletą metų už toną grikių mokėjo net 3 500 litų. Bet tai buvo išskirtinis atvejis – tokių kainų neverta daugiau tikėtis“, – pastebėjo G.Simonavičius.
Daugiausia grikių biržiečiai parduoda eksportui. Už eksportuojamus grikius supirkėjai paprastai moka daugiau nei vietos perdirbimo įmonės. „Parduosime tiems, kurie pasiūlys daugiausia. Dedame skelbimus, kad parduodame grikius, ir sulaukiame pirkėjų. Jie daugiausia grikių išveža į Lenkiją, kartais ir patys lenkai atvažiuoja pirkti. Lietuvoje grikius perdirbančios įmonės mums neskambina“, – sakė G.Simonavičius. Įdomu tai, kad Lenkijoje perdirbti grikiai, apsukę ratą, vėl grįžta į Lietuvą.
Gundo grynieji pinigai
Bendrovei „Galinta ir partneriai“ priklausančio Gerkonių elevatoriaus direktorius Remigijus Kazlauskas sakė, kad šiemet lietuviškų grikių supirko nedaug – apie 700 tonų. Anot jo, kiek daugiau lietuviškų grikių yra supirkęs kitas bendrovės elevatorius Varėnoje. Už grikių toną bendrovė moka po 900 litų (be PVM).
„Ūkininkams patogiau parduoti lenkams, – pripažino Rokiškyje įsikūrusio elevatoriaus vadovas. – Supirkėjai iškart atsiskaito grynaisiais, gali būti, kad nerašo sąskaitų faktūrų, nemoka mokesčių, todėl daug grikių ir iškeliauja iš Lietuvos.“
Grikius į Lenkiją eksportuojantys supirkėjai neslepia, kad su ūkininkais atsiskaito grynaisiais. Jei ūkininkams reikia, išrašo ir sąskaitas. Ilgai laukti jų sunkvežimio netektų, jei augintojas galėtų pasiūlyti daugiau kaip 20 tonų grikių. Ims ir 10 tonų, bet, matyt, tada, kai nebeliks ūkininkų, kurie gali parduoti daugiau. Sunkvežimiais grikius į Lenkiją vežantys supirkėjai už mažesnį kiekį šių grūdų siūlė po 870 litų.
Atsiveža pigesnių rusiškų
Kitos grūdų perdirbimo ir kruopų gamybos bendrovės „Fasma“ generalinis direktorius Sigitas Krivickas taip pat pastebėjo, kad šiemet daugiau lietuviškų grūdų eksportuojama į Lenkiją. Dėl to auga grikių supirkimo kaina. Anot jo, šį sezoną grikiai jau pabrango apie 10 proc.
Per metus vidutiniškai apie 5 000 tonų grikių superkanti bendrovė šiemet iš Lietuvos ūkininkų jau atsivežė apie 1 000 tonų. Anot S.Krivicko, yra nemažai augintojų, su kuriais įmonė bendradarbiauja jau ne vienus metus. „Šiemet grikių neimportuojame. Užpernai, kai jie buvo labai pabrangę ir jų stigo, teko importuoti iš Kinijos“, – sakė „Fasmos“ vadovas.
Gerkonių elevatoriaus direktorius taip pat tikino, kad grikių iš Kinijos neeksportuoja. „Jie neatitinka mūsų kokybės reikalavimų. Gal prieš 4 metų buvome atsivežę, bet dabar iš Kinijos neperkame. Šiuo metu grikių atveža iš Rusijos, jie ir pigesni, ir kokybiškesni. Rusai išlaikė senas auginimo technologijas, daug investuoja į šią sritį, todėl grūdai geresni“, – aiškino R.Kazlauskas.
Augina „sofos“ ūkininkai
Pastaraisiais metais grikių plotai Lietuvoje pastebimai išaugo. 2010 m. grikių buvo deklaruota apie 18,5 tūkst. hektarų, o 2012–aisiais dvigubai daugiau – 36,8 tūkst. hektarų. Šiemet grikių buvo pasėta mažiau – 30,7 tūkst. hektarų.
Deklaruotų pasėlių duomenys rodo, kad daugiausia grikių auginama Rokiškio, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonuose – tuose kraštuose, kur dirvos nederlingos. Daug grikių auginama ir Biržų rajone, kuriame žemės gana našios.
„Mūsų krašte žemės nėra palankiausios grikiams augti, tačiau jau susiformavo jų auginimo tradicijos. Matyt, todėl, kad čia daug ekologinių ūkių“, – svarstė Biržų rajone ūkininkaujantis G.Simonavičius.
Gerkonių elevatoriaus direktorius tvirtino, kad padidėję deklaruotų grikių pasėliai dar nereiškia, kad į rinką patenka daugiau lietuviškų grikių. „Juos sėja, išmokas gauna, bet ar derlių nuima? Grūdai išbyra, kitąmet vėl sudygsta – jokių pastangų, o išmokos į kišenę“, – „sofos“ ūkininkų ūkininkavimo ypatumus atskleidė S.Kazlauskas.
Tinka sėjomainai
G.Simonavičius teigė, kad iš grikių daug pelno nėra ko tikėtis, tačiau šie augalai tinka sėjomainai, gali būti naudojami kaip žalia trąša. „Grikių derlius nėra didelis – galima prikulti 1–1,5 tonos iš hektaro. Jei visi grikių žiedai subrandintų po grūdą, išaugtų iki 10 tonų derlius. Tačiau taip nebūna. Derlius priklauso nuo oro sąlygų, daug įtakos turi bitės. Kartą net iš Akmenės ūkininkas buvo atvežęs 200 bičių šeimų. Bet prasidėjo lietūs, nutrūko grikių vegetacija, ir po dviejų savaičių avilius parsivežė atgal“, – apie grikių auginimo išskirtinumą pasakojo ūkininkas.
Pasak mokslininkų, dėl menko derlingumo ir sunkių nuėmimo sąlygų grikiai nėra populiari kultūra. Selekcinių bandymų laukuose iš hektaro galima gauti daugiau nei 2 tonas, o gamybiniuose laukuose derlius paprastai būna mažesnis.
Komentaras
Derlius priklauso nuo bičių
Dr. Audrius Stoškus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos rajono biuro augalininkystės konsultantas
Grikių auginimo bumo nėra, nors jų supirkimo kaina prieš keletą metų buvo pakilusi net iki 3 500 litų už toną. Kitais metais grikiai dvigubai atpigo. Grikiai – nenašių žemių augalas, jų derlius nėra didelis, todėl masiškai jų ūkininkai neaugina. Grikius gerai auginti sėjomainai, o jų pelningumas gana sąlygiškas. Juos patogu auginti, nes galima sėti vėliau (net birželio pradžioje), kai jau nuveikti pagrindiniai pavasario darbai. Tačiau gana sunku nutaikyti palankiausią metą kulti, nes grikiai žydi iki šalnų, be to, dalis grikių dar žydi, todėl prinokę grūdai byra. Tad tik patyrę augintojai sugeba gauti didesnį derlių. Vieni kulia rugsėjo pradžioje, kiti – po šalnų. Auginant grikius dar svarbu žinoti, kad apie 40 proc. jų derliaus priklauso nuo bičių. Jei šalia yra daug bičių, tada ir grikių bus daugiau. Parduoti grikius nėra problemų, bent jau mūsų krašte. Juos perka ir vietos perdirbėjai, ir eksportuotojai.
