REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, kuriose nariai diskutuoja apie sveikatą ir ligas, pasirodė Anglijoje gyvenančios lietuvės Giedrės nerimastingas klausimas. Pasidalinusi nuotrauka, mergina klausė: „Sveiki, ar yra kam nors įkandęs voras? Kaip reikėtų gydytis?“. Po voro įkandimo ji skubėjo į ligoninę, o specialistas siunčia svarbią žinią – įprastai vorai žmonių nepuola, tačiau yra rūšių, kurios gali tai padaryti.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, kuriose nariai diskutuoja apie sveikatą ir ligas, pasirodė Anglijoje gyvenančios lietuvės Giedrės nerimastingas klausimas. Pasidalinusi nuotrauka, mergina klausė: „Sveiki, ar yra kam nors įkandęs voras? Kaip reikėtų gydytis?“. Po voro įkandimo ji skubėjo į ligoninę, o specialistas siunčia svarbią žinią – įprastai vorai žmonių nepuola, tačiau yra rūšių, kurios gali tai padaryti.

REKLAMA

Anglijoje gyvenanti Giedrė (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti, kas nutiko. Mergina sako, kad viskas prasidėjo nuo mažo vidinio spuogelio, kurį pakrapštė. Kaip teigia ji pati, iš pradžių pamanė, kad ant plaštakos atsiradęs spuogelis yra ne toks ir rimtas.

„Po poros dienų jis man pradėjo didėti ir išdidėjo iki tiek, kad ranka pasidarė dviguba. Skausmas buvo nežmoniškas. Iki tokio lygio, kad net sulenkti pirštų negalėjau“, – dalinasi Giedrė.

REKLAMA
REKLAMA

Sulig kiekviena diena žaizdos vaizdas vis prastėjo. Lietuvė pasakojo, kad ilgai nelaukė ir išskubėjo į ligoninę, kur jai buvo išrašyti antibiotikai. Be to, gydytojas taip pat atliko ir procedūrą, kurios metu prapjovė spuogelį ir išleido iš jo buvusius skysčius.

REKLAMA

„Liepė daryti šilto vandens voneles ir bandyti išspausti tą geluonį lauk. Patys gydytojai net negalėjo pasakyti, nuo ko ta infekcija atsirado. Ačiū Dievui, praėjus beveik porai savaičių pavyko išspausti visą geluonį. Liko net maža skylutė“, – neslepia džiaugsmo ir sveikatos palengvėjimo mergina.

Giedrė sako, kad šiuo metu liko tik pabaigti vartoti paskirtą antibiotikų kursą ir laukti, kol žaizda galutinai užgis. Nors ji iki šiol tiksliai taip ir neišsiaiškino, tačiau numano, kad į ranką galėjo įkąsti voras.

Vorai pirmi nepuola

Kenkėjų kontrolės tarnybos „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius sako, kad visi Lietuvoje pastebimi vorai turi galimybę įdrėksti, įgelti, tačiau ne visi tai daro, nes paprasčiausiai to atlikti neleidžia jų dydis.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvoje vorų, kurių įkandimą lyg su adata pajustų žmogus, yra tik keletas rūšių. Viena jų – suaugęs kryžiuotis. Tačiau ir čia klausimas, nes jis gels, jeigu suteiksime jam kažkokį skausmą. Vorai nepuola, nešvaisto savo nuodų didesniems padarams.

Vorai savo nuodus naudoja paruošti maistui, nes jie yra kaip medžiojimo dalis – nuodus vorai leidžia aukai, kuria vėliau minta. Be to, pastaruoju metu nesu girdėjęs, kad pas mus kažkam būtų stipriai įkandę. Dažniau žmonės kreipiasi vedami baimių“, – paaiškina.

Pasak kenkėjų kontrolės specialisto, vieni pavojingesnius nuodus turintys vorai – diegliavoriai, tačiau jeigu jų nepulsite pirmi, nerimauti nereikėtų. E. Skardžius priduria, kad vorai dažniausiai sužeidžia žmogų tais atvejais, kai šiems tenka gintis:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Diegliavorio įkandimas panašus į bitės arba širšės. Tik žaizda būna kiek kitokio pobūdžio, mažiau tinsta. Aišku, daug kas priklauso ir nuo žmogaus, ar šis nėra alergiškas, ir nuo voro, ar šis nėra užsiteršęs.“

Beje, specialistas sako, kad voro įkandimą žmogus iškart pajustų ir suprastų, kad tai padarė voras. Neretai voro įkąsta vieta parausta, tinsta, peršti. Tuo pačiu gali jaustis ir nemalonus dūrio skausmas, pasekmės būtų matomos plika akimi.

„Tačiau nerimauti nereikia, nes vorai yra neagresyvūs gyvūnai. Dūris ar įkandimas yra labiau jų gynybinė reakcija“, – dar kartą pabrėžia.

Pasiteiravus, kaip tuomet galime apsaugoti savo namus, kad ne tik nesusidurtume su vorų įkandimais, tačiau ir apsisaugotume, jei turime jiems fobiją, E. Skardžius sako, kad vorai pirmiausiai įsiveisia ten, kur yra musių ar kitokių vabaliukų, kuriais šie minta.

REKLAMA

„Vorai gyvena toje aplinkoje, kurioje jiems yra patogu. Tad pirmiausiai reikėtų stengtis palaikyti švarą, kad patalpoje nebūtų jokių vabzdžių.

Be to, vorai mėgsta slėptis, tad jiems yra reikalingi kampai, kuriuose jie galėtų būti saugūs, slėpti savo voriukus. Visumoje vorai mėgsta plyšius, kiaurymes, tad reikėtų stengtis susitvarkyti ir šias vietas.

Taip pat neturėtų būti ir voratinklių. Jei voras pamato, kad yra ardomi jo tinklai, dažniausiai jis patrauks į nuošalesnę, naują, saugią vietą. Įprastai šie gyviai nėra linkę pulti ir ginti savo teritorijos“, – paaiškina.

Nesuprasti prasmės, pateko infekcija ir susidarė pūlinys, o meteriškė neapsisvietusi nesąmones rašo
Hello spiderwoman!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų