REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencija – didmiesčiuose statomi vis mažesni butai. Trys kambariai sutelpa į vos daugiau nei 50 kvadratinių metrų plotą. Tiesa, kainos dėl nesitraukia, o tik kyla.

Naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencija – didmiesčiuose statomi vis mažesni butai. Trys kambariai sutelpa į vos daugiau nei 50 kvadratinių metrų plotą. Tiesa, kainos dėl nesitraukia, o tik kyla.

REKLAMA

Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Perka katę maiše

Ką tik studijas baigęs Molėtų gyventojas Gytis svajoja apie gyvenimą Vilniuje.

„Šiuo metu dirbu Molėtuose tam, kad turėčiau lėšų išsinuomoti butą Vilniuje, kiek žiūrėjau vieno kambario kaina apie 250-350 eurų“, – pasakojo Gytis.

Kita molėtiškio svajonė – nuosavas būstas sostinėje.

„Taip, žinau, kad kainos labai didelės, tačiau galbūt pavyks kažkada. Tėvai nėra tokie turtingi, kad galėtų duoti tiek pinigų“, – tikino Gytis.

Tačiau įsigiję būstą ir besidžiaugdami, kad turės nuosavą stogą virš galvos lietuviai neretai perka ir nusiperka katę maiše. Yra statytojų, kurie butą ar kotedžą pateikia tarsi gražiai įpakuotą saldainį, kuris būna saldus, tačiau padarytas iš pigiausių ingredientų.

REKLAMA
REKLAMA

„Pačio karkaso kaina statyboje sudaro apie 30 procentų, o visa kita yra tas faršas, kurį tu sudedi į namą. Tai, jei tu sudėjai ne tokį mandrą gelžbetonį, jau pataupei, ant inžinerinių išvis nupjaustei, tai gavai tą daiktą tokį, kokį gavai. O visų sąžiningų statytojų tikslas, kad daiktas tarnautų žmogui, o ne žmogus daiktui“, – aiškino NT projektų vystytojas Saulius Kulvietis.

REKLAMA

Butai vis mažėja

Didžiausias pastarųjų metų kai kurių statytojų akibrokštas – kvadratinių metrų mažinimas.

„50 kvadratinių metrų butas nėra trijų kambarių butas, jame reikia vietos. O pas mus per 10-15 metų iš normalaus 70-80 kvadratinių metrų trijų kambarių buto patapo 50 kvadratinių metrų trijų kambarių butas. Tai yra pirkėjo sąskaita. Jam galiniame sumos rodiklyje kaina galbūt ir neišauga taip stipriai, o kvadratų sumažėja“, – sakė S. Kulvietis.

Tokiu būdu bandoma suvilioti mažiau lėšų turintį ir apie erdvų būstą svajojantį pirkėją ir, žinoma, daugiau uždirbti.

REKLAMA
REKLAMA

„Matom kambarį su nupiešta lova, nupieštu stalu ir nupiešta kėde, o kai žiūri į tuos matmenis, kas yra rodoma vizualizacijose, netelpa nei lova, nei kėdė, nes yra lova virtualiai sumažinta, susiaurinta, stalas sumažintas, sudėliotas. O žmogus žiūri ir galvoja, kad lyg tilpsiu, iš popieriaus nusiperka. O galiniame rezultate atėjo ir sako, žiūrėk, man lova čia net netelpa, nėra kur praeiti“, – pasakojo NT vystytojas S. Kulvietis.

Kaunietis Vidas – statybininkas. Vyras matydamas, kokie viražai vyksta su statomais būstais, uždraudė savo vaikams pirkti butus, ypač už skolintas lėšas.

„Ne, Lietuvoje nesiskolino, aš būčiau neleidęs. Reikėtų kažkur važiuoti į užsienį užsidirbti ir grįžti, nes su tokiais atlyginimais labai būtų sunku, nerizikuočiau jokiais būdais“, – tikino statybininkas Vidas Jaskelevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turtas vertinamas netinkamai?

Prabangesnio būsto statytojas Saulius Kulvietis rodo į kitą didžiulę problemą – prastą turto vertinimo sistemą.

„Yra tikrai labai apgailėtinos situacijos, kada turto vertintojai vertina taip, kaip yra pas kaimyną, o ne taip, kaip yra pas tave. Tikrai užsienyje taip nėra, užsienyje vertinama iš kokių medžiagų, sprendinių sukurti daiktai“, – aiškino NT vystytojas S. Kulvietis.

Dėl to, kad turtas vertinamas pagal registrų centro duomenis, kenčia ir pirkėjai, ir ne pigiausius būstus statantys statytojai. Gali susistatyti nors ir auksinius maišytuvus ar klozetus, tačiau vertas daugiau nebūsi.

REKLAMA

„Mūsų turto vertintojai yra įpratę vertinti tai, ką užregistravo Registrų centras, ima adekvačios aplinkos vietos kainų vidurkį, dalina iš tiek, kiek yra padaryta sandorių, ir sako: tavo turtas irgi kainuoja tiek. Tai yra visiška neteisybė – ar tu įdėsi daugiau, ar tu įdėsi mažiau, tu vis tiek turi tos vietos kainą“, – tikino NT vystytojas.

„Kur yra pakankamas sandorių skaičius, tai yra tikrai Registrų centro nustatoma vidutinė rinkos vertė, ji yra objektyvi. Manau, kad labiau problematika yra su komercinės paskirties objektais, kuriuos sunku palyginti, bet tam ir yra skirtas individualus vertinimas“, – aiškino Registrų centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis.

Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų