Visos šalies žemaičiai susidomėję seka kraštiečių piligriminę kelionę į Romą.
Žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkės pavaduotojas Steponas Kubeckas apgailestauja negalėjęs kartu su šimtais žemaičių dalyvauti piligriminėje kelionėje į Romą. Iš Telšių kilusio, bet jau daugiau kaip tris dešimtis metų Panevėžyje gyvenančio žemaičio netrukus laukia dar tolimesnė kelionė, tad išsiruošti į Romą jis nebeturėjo galimybių.
Į iki kovo 7 dienos užtruksiančią piligriminę kelionę pirmą kartą šalies istorijoje išvyko 700 atstovų iš Žemaičių vyskupijos. Misijos tikslas – paskelbti pasauliui, kad prieš 600 metų pakrikštyti paskutinieji Europos pagonys. Nuomonė ne vieninga Svarbiai kelionei žemaičiai, daugiausia – Vakarų Lietuvos gyventojai ruošėsi iš anksto, Benedikto XVI, su kuriuo ketinta susitikti, atsistatydinimas nepakeitė kelionės planų. „Kalbėta, neva žemaičiai buvo krikštijami prievarta, tačiau yra istorinių duomenų, kad žemaičiai patys važiavo į Romą prašyti krikšto. Taigi šia kelione tarsi atkartojame pirmąjį žemaičių vizitą“, – skelbė delegacijos dalyviai. Vis dėlto, kaip teigia S. Kubeckas, žemaičių nuomonė ir dabar yra dvejopa. Kai kurie įsitikinę, kad krikštas buvo prievartinis. Juk prieš jį žemaičiai sugebėjo ilgiausiai išsilaikyti, jie pakrikštyti daug vėliau nei visa Lietuva. „Aš pats esu laisvamanis, labiausiai tikintis gamta. Juk prieš milijardus visatos žvaigždžių visa Žemė yra tik mažas taškelis“, – sako S. Kubeckas. Panevėžio žemaičiai taip pat buvo pasirengę atiduoti pagarbą Vatikanui, bet susiklostė taip, kad jiems nebuvo lemta prisijungti prie delegacijos. „Mes pritariame šiai kelionei, laukiame laimingai sugrįžtančių“, – sako Žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus aktyvistas. Panevėžio žemaičiai netrukus susitiks renginyje – kovo 8 dieną įvyks paskaita apie Žemaitiją, jos istoriją, bus pristatyti unikalūs žemėlapiai. Žemaičių pasai Žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyrius yra išdavęs per tris šimtus žemaičio pasų Panevėžio mieste ir rajone gyvenantiems žemaičiams. Tiesa, tarp pasus gavusiųjų – ir tolimuose kraštuose gyvenančių žemaičių pavardės. „Amerikos, Australijos lietuviai žemaičiai, likimo nublokšti į tolimus kraštus, ne visada grįžta aplankyti gimtųjų vietų, kai kurių lankomi artimieji tik Panevėžyje. Svečiai, sužinoję, kad žemaičiams draugijoje išduodami pasai, prašo, kad ir jiems tokių reikia, jie irgi nori tapti draugijos nariais“, – sako Žemaičių kultūros draugijos pirmininkės pavaduotojas. Nors pasus turinčiųjų yra nemažai, aktyvioje Žemaičių kultūros draugijos Panevėžio skyriaus veikloje dalyvauja apie 50–60 žemaičių. S. Kubeckas atsimena, kai tik atsirado tokie pasai, buvo pasklidusios kalbos, bene nemano žemaičiai atsiskirti nuo Lietuvos? Tuo pat metu apie galimą autonomiją buvo prakalbę ir Šalčininkų krašto gyventojai. „Gal tokie pasai KGB darbas?“ – svarstė kai kurie politikai. Tačiau žemaičių pasai, pasak S. Kubecko, jokių permainų nepranašauja, jie yra tik Žemaičių kultūros draugijos nario pažymėjimai. Pirmasis draugijos suvažiavimas įvyko 1991-aisiais ir toliau ji aktyviai plėtojo veiklą. Draugija rūpinasi Žemaitijos simbolikos atkūrimu, krašto istorijos tyrinėjimais, etnografija, literatūra, spauda, Žemaitijos šviesuolių atminimo įamžinimu. Visur su vėliava 1994 metų Lietuvos heraldikos komisija patvirtino Žemaitijos herbą ir vėliavą. Tokią vėliavą ir herbą turi ir Panevėžio žemaičiai. Daugelyje pasaulio šalių apsilankęs S. Kubeckas sako visur vežęsis ir žemaičių vėliavą. „Kokioje šalyje sutiksi lietuvių, ten sutiksi ir žemaičių. O jiems ir gimtoji tarmė, ir simbolika yra labai svarbios“, – sako pirmininkės pavaduotojas. Balandžio mėnesį S. Kubeckas su turistine grupe trauks į pažintinę kelionę po Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą. Tarp dvidešimties bendrakeleivių yra ir žemaičių, jų taip pat tikisi sutikti ir aplankytose šalyse. S. Kubeckas sako: „Man, pensininkui, dabar svarbiausias tikslas yra kelionės: jos visas mano gyvenimas, mintys, svajonės.“ Vyras lankėsi Japonijoje, Vietname, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir daugelyje kitų šalių. Aktyvus žemaitis ir Panevėžyje būdamas nesėdi užsidaręs tarp keturių sienų. Šiais Tarmių metais jis rengia susitikimus mokyklose, bendrauja žemaitiškai, šia tarme skaito eiles, rodo savo sukurtus istorinius dokumentinius filmus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
