• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

I. Laursas apie rizikos kapitalo fondus: ar tikrai nėra jokios rizikos?

Sulaukti milijoninių investicijų užtenka „stebuklingos“ idėjos

 Rizikos kapitalo fondai jau seniai tapo vienu pagrindinių užsienio verslų finansavimo šaltinių, tačiau Lietuvoje apie juos vis dar žinoma nedaug. Į ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto suorganizuotą verslininko, „GetJar“ įmonės įkūrėjo Iljos Laurso paskaitą „Verslo finansavimas rizikos kapitalu“ susirinko gausus būrys studentų ir jaunųjų verslininkų, kas liudija apie augantį verslo skatinimo priemonių poreikį.

 Rizikos kapitalo fondai jau seniai tapo vienu pagrindinių užsienio verslų finansavimo šaltinių, tačiau Lietuvoje apie juos vis dar žinoma nedaug. Į ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto suorganizuotą verslininko, „GetJar“ įmonės įkūrėjo Iljos Laurso paskaitą „Verslo finansavimas rizikos kapitalu“ susirinko gausus būrys studentų ir jaunųjų verslininkų, kas liudija apie augantį verslo skatinimo priemonių poreikį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei norite pradėti verslą ir nesate pradėję, tai kas jus stabdo? Dažniausiai girdžiu atsakymą, kad stabdo sudėtingos banko paskolų procedūros ir kiti su finansavimu susiję dalykai“, - pradėdamas paskaitą sakė I. Laursas.

REKLAMA

Bankas nesėkmių nepripažįsta

"Pagrindinis skirtumas tarp banko, suteikiančio kreditą ir tarp rizikos kapitalo fondų yra tas, kad bankas skolina, o rizikos kapitalo fondas investuoja. Kad geriau suprastumėte pasakysiu kitaip – banko kreditas yra besąlygiška suma, kurią besąlygiškai reikia grąžinti, nesvarbu, ar pasisekė ar nepasisekė“, - sakė I. Laursas.

Taip pat bankas visuomet reikalauja realaus užstato ar garantijos ir nepasitiki jaunų verslininkų „stebuklingomis“ idėjomis. Rizikos kapitalo fondas tampa naujo verslo akcininku, nereikalauja jokio užstato ir nesėkmės atveju nereikalauja investuotų pinigų grąžinti. Taip pat toks fondas, patikėjęs originalia ir potencialia idėja bei suburta komanda, aktyviai dalyvauja plėtojamame versle.

REKLAMA
REKLAMA

Akcininku ar savininku bankas tampa tik tuo atveju, jei verslininkui nesugebant išmokėti kredito perima verslą. Kitu atveju bankas verslo veikloje nedalyvauja.

I. Laursas prisimena, kad 2007-aisiais, kai ieškojo investuotojo į savo verslo idėją, labai pravertė galimybė konsultuotis su savo srities specialistais ir profesionalais.

Ar nemokamas sūris būna tik spąstuose?

Verslininkas dažnai išgirsta nuogąstavimų, kad įsileisti investuotoją į savo verslą yra labai pavojinga. „Kad ir kokią genialią idėją turėtumėte, statistika yra negailestinga. 90 proc. naujų verslų neišgyvena nė pirmų metų. Mano manymu, didžiausią vertę turi laikas, todėl norint pradėti naują verslą nereikia užstatyti savo buto ar automobilio. Prisiminkite, kad pasiseka tik dešimtadaliui, todėl gali tekti bandyti dešimt kartų“, - sakė I. Laursas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak verslininko, priimti išorines investicijas verta ne tik dėl asmeninės rizikos sumažėjimo. Investicijos iš šalies leidžia susikoncentruoti ties viena idėja, plėstis greičiau bei pasinaudoti profesionalių investuotojų patirtimi ir kontaktais.

„Jei jūsų idėja išties gera, nepastebėtas neliksite, kaip kad kambaryje neliktų nepastebėtas didelis dramblys. Vienintelis dalykas, ko neturite lyginant su kitomis didelėmis ir sėkmingomis pasaulio kompanijomis – greitis. Būtent išorinės investicijos gali padėti išspręsti šią problemą“, - sakė I. Laursas. Pasak jo, verslas negali būti uždaras, todėl viešieji ryšiai ir komunikacija su visuomene, informavimo priemonėmis bei kitais verslais yra būtini.

REKLAMA

Be kitų privalumų, išorinės investicijos mažam verslui suteikia patikimumo. „Kai už tavęs stovi rimtas investuotojas, kitaip žiuri kitos kompanijos, su kuriomis jums teks bendradarbiauti. Užsienio kompanijos į mažus startup'us be rimto investuotojo žiūrės itin įtariai“, - sakė verslininkas.

Jis neabejoja, kad rimtas įvaizdis taip pat padės pritraukti rimtus specialistus bei vadovus, leis optimizuoti asmeninį uždarbį iš verslo ir „švariai“ uždaryti verslą nesėkmės atveju. Pastarasis aspektas, pasak I. Laurso, yra labai svarbus. Nors pradedantys verslą apie nesėkmę galvoti nenori, jos tikimybė yra gerokai didesnė už sėkmės.

REKLAMA

„Nesėkmių bijoti nereikia, bet juridinis bankrotas jūsų karjerą gali paženklinti visam gyvenimui. Rizikos kapitalo fondas padės to išvengti ir leis pasilikti galimybę po nesėkmės bandyti dar kartą“, - sakė verslininkas.

I. Laursas sakė, kad didžiausia motyvacija darbuotojams dauguma atvejų yra ne pinigai. Didžiausi ir sėkmingiausi verslai buvo sukurti talentingų žmonių, kurie siekė ne uždirbti kuo daugiau pinigų, o norėjo pakeisti pasaulį. Kaip pavyzdį jis pateikė vieną iš „Apple“ įkūrėjų Steve'ą Jobsą.

„99 proc. sėkmės priklauso ne nuo įkūrėjų, o nuo vykdytojų, nes, nepykit, kad taip pasakysiu, bet įkūrėjas, nors ir turės gerą idėją, bus žalias. Investicijos padės pritraukti profesionalų, kurių jums labai reikia“, - sakė I. Laursas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar gali investuotojas pavogti idėją?

Dažniausiai pasitaikanti baimė, susijusi su rizikos kapitalo fondais, yra ta, kad investuotojas pavogs genialią idėją, užvaldys kompaniją, panorės didžiosios kompanijos dalies, kad investuotojui reikia sudėtingų verslo planų, investuotojas neinvestuos į tiesiog idėją arba „pusantro žmogaus versliuką" arba, kad investuotojas nesikalbės su nepatyrusiu studentu.

„Neįgyvendinta idėja yra niekas, įgyvendinimas yra viskas. Investuotojas užsiima investavimu ir tam tikra prasme išnaudoja verslininką – jam nereikia idėjos, jam reikia galinčių ją įgyvendinti. Akcijų dalį ir valdymą nustato investicinės sutartys, kurios apibrėžia kiekvienu atveju skirtingas idėjos autoriaus, investuotojo, valdybos nario teises, pelno dalybas“, - sakė I. Laursas. Jis pabrėžė, kad visos šios baimės yra nepagrįstos. Sunkumų gali sukelti tik tarpusavio nesutarimai ir nesugebėjimas rasti bendros kalbos.

REKLAMA

I. Laursas sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl investuotojas nenorės didžiosios kompanijos dalies – jis žino, kad tik turėdamas pagrindinį akcijų paketą jaunasis verslininkas „dirbs kaip už tėvynę“, investuodamas daugiau jėgų ir laiko nei investuotojas investavo pinigų.

Su investicijomis ateina atsakomybė

Paklaustas, ką parodyti investuotojams pristatant savo verslą, I. Laursas sakė, kad iš penkių skaidrių svarbiausia yra viena. „Investuotojas nenori, nesiekia suprasti jūsų verslo, jis nori išvysti sėkmės simptomą – pajamų arba vartotojų augimą geometrine progresija“, - sakė verslininkas.

REKLAMA

Jo teigimu, investicijos skamba labai patraukliai, tačiau jas pritraukus ateina ir sunkus darbas. Pritraukti investiciją yra sunku, finansuojama tik 1 iš 20 paraiškų. Privaloma turėti gerą idėją, stiprią komandą ir dar stipresnę motyvaciją. Kuo daugiau išorinių investicijų priimi, tuo didesnę verslo dalį prarandi. Prisiimi įsipareigojimą „iki mirtis mus išskirs“ ( iki kol pasiseks ar baigsis pinigai). Paėmus investiciją privalai rūpintis verslo vertės auginimu ir atsisakyti kitų tikslų.

I. Laursas patarė nemeluoti nei apie savo sugebėjimus, nei apie asmenines savybes ar motyvaciją. O taip pat, pradedant verslą, žiūrėti į tai rimtai ir skirti tam visą savo dėmesį, nes tik tokiu atveju galima sulaukti toli gražu ne kiekvienam nusišypsančios sėkmės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Biografija:

Ilja Laursas (g. 1976 m. Gegužės 2 d. Kaune) – mobiliųjų aplikacijų bendrovės GetJar įkūrėjas, vienas iš garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartosLietuvos verslininkų – turi sukaupęs turto už 1 mlrd. litų. I. Laursas savo pavardę laiko olandiškos kilmės, nors abu tėvai taip pat gimę ir augę Lietuvoje.

Mokėsi Kauno Aleksandro Timinskio vidurinėje mokykloje (buv. 20-oji). Dalyvavo JAV moksleivių mainų programoje, 1994 m. baigė Jacksono vidurinę mokyklą Ohajyje. Grįžęs į Lietuvą, 1995-2002 m. Vilniaus Universitete studijavo ekonomiką, lėšų studijoms užsidirbo būdamas anglų kalbos korepetitoriumi moksleiviams.

REKLAMA

Nuo 1999 m. I. Laursas įvykdė daugiau nei 10 sėkmingų projektų, tarp kurių – didžiausia Lietuvoje viešbučių rezervavimo sistemalithuanianhotels.com, mobili mokėjimo sistema „MicroPay“, mobiliųjų žaidimų studija „Midas Mobile“, trimatės fotografijos portalas geoglance.com.

2004 m. įkūrė kompaniją „GetJar“, į kurią investavo amerikiečių „Private equity“ fondai, o pati bendrovė persikėlė į JAV, Silicio slėnį. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų