REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2009 metais Vilniaus rajone medicininės pagalbos dėl gyvūnų įkandimų kreipėsi 221 asmuo (tai yra 10 atvejų daugiau negu 2008-aisiais metais ir 61 atveju mažiau negu 2007-aisiais), iš jų 79 – iki 15 metų amžiaus, 142 – vyresni negu 15 metų amžiaus asmenys. 81 proc. besikreipusių pagalbos asmenų buvo nukentėję nuo šunų, 10 proc. – nuo katinų, likusieji 9 proc. – nuo kitų naminių ir laukinių gyvulių (šinšilų, mangutų, lapių, šeškų ir kt.). Iš visų įkandusių gyvūnų 63,3 proc. jų buvo sveiki, 32,6 proc. – nežinomi, 4,1 proc. – pasiutę.

REKLAMA
REKLAMA

Vaikai yra didžiausias mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Trokštame, kad jie augtų sveiki ir laimingi. Saugome, puoselėjame juos, džiaugiamės kiekviena vaiko šypsena, kiekvienu mažojo piliečio laimėjimu. Deja, šiuolaikinis gyvenimas labai dažnai mažąjį „uždaro“ tarp namų sienų, daug valandų per dieną vienatvėje. Vienintelis, tėvų manymu, vaiko išsigelbėjimas iš vienatvės - namuose esantis gyvūnas – ne tik draugas, bet ir įvairių žaidimų dalyvis. Deja, labai glaudus vaiko ir gyvūno ryšys kartais turi ir neigiamą rezultatą - vis tiek tai – vienatvė, bendravimą su žmonėmis atstoja visada šalia esanti, nesiginčijanti, neprieštaraujanti, nesakanti savo nuomonės gyva būtybė. Be to, kasmet užregistruojama nemažai nukentėjusių nuo įvairių gyvūnų asmenų.

REKLAMA

Vaikų ugdymas ir gyvūnai

Visi puikiai žino, koks geras draugas vaikui gali būti augintinis, ypač, jei vaikas šeimoje – vienas. Šuo – bene geriausias vienturčių, neramių ar emociškai uždarų vaikų draugas. Šuo yra ir jo gynėjas, ir pasididžiavimo objektas, o kartais net ir geriausias guodėjas. Šuo moko vaiką laikytis dienotvarkės. Žaisdami su šunimi uždaro būdo mažyliai mokosi bendrauti, tampa atviresni. Geros emocijos pakelia nuotaiką, skatina pažinimo džiaugsmą.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimai rodo, jog vaiko, turinčio augintinį, raida yra pažengusi, ir vaikas vystosi greičiau. Be to, tokie vaikai lengviau bendrauja su kitais, greičiau susiranda draugų ir labiau pasitiki savimi.

Beveik visi mažyliai domisi gyvūnėliais, myli ir trokšta jais rūpintis. Augintinis suteikia puikią progą vaikui išmokti supratingumo, pareigingumo bei kantrybės, taip pat ugdo atsakomybės jausmą. Jau mažas vaikas gali pripildyti šuns dubenėlį maisto, pavaišinti jį skanėstu: tai moko rūpintis kitais. Bendravimas su gyvūnais, jų priežiūra suformuoja pagrindą būsimiems tėviškiems jausmams. Svarbiausia, ką gauna vaikas, augdamas aplinkoje, kur yra gyvūnų – humanistinį požiūrį į gyvūnus. Manau, kad tai – nuostabu ir naudinga: išmokti rūpintis, išmokti mylėti, išmokti saugoti labiau pažeidžiamą ir jausti pagarbą mus supančiam gyvajam pasauliui. Pavyzdžiui, jei tai vaiko norėtas šuo, jo santykis su augintiniu ypatingas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Auginant vaiką ir gyvūną vienuose namuose, gali kilti ir įvairiausių problemų. Į tas problemas (tarp vaikų ir šunų) reikia žiūrėti labai rimtai ir būtina stengtis jų išvengti.

Visada reikia atsiminti, kad laikant šunį (ar kitą augintinį), į namus įsileidžiamas gyvūnas, ir netgi naminiai šunys turi grobuoniškų instinktų. Daug nesusipratimų tarp šunų ir vaikų baigiasi tragiškai, kai vaikas būna apkandžiojamas. Dažnai po tokio įvykio šuo atiduodamas į naujus namus arba užmigdomas, o vaikui emociniai ir fiziniai randai gali likti iki pat gyvenimo pabaigos. Todėl suaugusiųjų atsakomybė yra apsaugoti savo vaikus ir užtikrinti, kad vaikai ir šunys gyventų kartu saugiai ir laimingai. Todėl suaugusieji turi  nustatyti vaiko ir gyvūno saugaus bendravimo taisykles. Jau nuo pirmos gyvūno atsiradimo namuose dienos tėvai turėtų išmokyti vaiką pagrindinių dalykų apie šunis, jų elgseną ir kūno kalbą. Taip bus išvengta situacijų, kai vaikai erzina šunį, ar kitokių šuniui nepriimtinų veiksmų. Teisingai mokant, vaikai greitai perpranta šunis, gali puikiai juos suprasti ir net jiems vadovauti. Visiems vaikams malonu, kai šuo jų klauso. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai, turintys naminių gyvūnų, daug geriau sugeba šifruoti netgi žmonių kūno kalbą ir jų veido išraiškas, negu tie, kurių namuose gyvūnai neauginami. Be to, ekspertai mano, kad vaikai daug sėkmingiau moko šunis naujų triukų, negu suaugusieji.

REKLAMA

Naminiai gyvūnai gali būti ir rimtų ligų priežastis

Pasiutligė

Tai sunki, mirtina virusinė infekcinė liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus sužeistą odą, gleivinę. Į žaizdą virusas patenka su pasiutusio gyvūno seilėmis, todėl įkandimai į nuogą kūną pavojingesni, nei įkandimai per drabužius.

Pasiutligės viruso šaltiniu gali būti lapės, vilkai, usūriniai šunys, kurie užkrečia vieni kitus, apkandžioja naminius gyvūnus. Pasiutlige gali užsikrėsti ir sirgti karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys, virusą platina žiurkės, pelės ir kiti graužikai, taip pat šikšnosparniai. Dažniausiai žmones apkandžioja ir užkrečia šunys. Šunų pasiutligės inkubacinis periodas (tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių,) trunka 3 – 10 sav. Iš pasikeitusio šuns elgesio galima spėti, jog gyvūnas serga. Toks šuo būna susijaudinęs, nepaklusnus, neėda maisto, tik graužia įvairius daiktus, loja užkimusiu balsu, nelaka ir net vengia vandens, negali nuryti seilių. Po kelių dienų šuniui paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Pasiutęs šuo nugaišta per 1 – 2 savaites.

REKLAMA

Žmonių ligos inkubacinis periodas trunka 12- 90 dienų. Liga gali trukti net iki metų. Trumpiausias ligos periodas būna 11- 14 dienų. Per kiek laiko susergama, priklauso nuo žaizdos gylio ir nuotolio iki galvos (kuo žaizda arčiau galvos, tuo inkubacinis periodas trumpesnis).

Susirgus pasiutlige pablogėja bendra žmogaus savijauta: parausta, patinsta įkandimo vieta, pakyla temperatūra, žmogus tampa irzlus. Jį kankina nemiga, baimės jausmas. Vėliau, pamačius vandenį ar mėginant gerti skysčius, atsiranda skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių (traukulius gali sukelti ir vandes čiurlenimas, stipri šviesa, skersvėjis, triukšmas). Ligonio kvėpavimas tampa nelygus, gilus,balsas užkimsta, galūnės pasidaro šaltos, pila prakaitas, prasideda regėjimo ir klausos haliucinacijos, sutrinka psichika. Persekiojimo haliucinacijas patiriantis ligonis būna agresyvus. Ligoniui paralyžuojamos kojos, sustiprėja seilėtekis ir traukuliai, jis miršta dėl kvėpavimo centro paralyžiaus. Nuo pasiutligės mirštama 5-7, retesniais atvejais - 10-12 parą nuo ligos pasireiškimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmoji pagalba įkandus, apdraskius ar apseilėjus įtartinam gyvūnui:

- nedelsiant pažeistą vietą nuplauti stipriu ūkiško muilo skiediniu ar sodos tirpalu,

- žaizdos kraštus dezinfekuoti jodu,

- kuo skubiau kreiptis į medicinos įstaigą. Medikai apžiūrės žaizdą, skirs reikiamą pasiutligės vakcinos kursą, nes skiepai nuo pasiutligės yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti žmogų nuo mirties. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, medikai pagelbėti nebegali, žmogus miršta.

Kaip apsisaugoti? Visų pirma vengti kontaktų su nežinomais, keisto elgesio gyvūnais. Savo šunis būtina registruoti ir skiepyti nuo pasiutligės. Jei pasiutęs gyvūnas apkandžiojo jūsų augintinį, pastarasis skiepijamas ir paliekamas veterinarijos gydykloje (jei ligos požymių nėra, gyvūnas izoliuojamas ir stebimas 10 parų).

REKLAMA

Siekiant mažinti gyvūnų sergamumą pasiutlige ir išvengti pasiutligės rizikos žmonėms, Lietuvoje vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Pasiutligės vakcina išmėtoma tokiu būdu, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina. Tačiau išskirtinais atvejais, jei žmonės turį sąlytį su gyvūnų pasiutligės vakcina (vakcinai patekus į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos) būtina nedelsiant kreiptis į medikus, kur bus suteikta reikiama medicininė pagalba (bus atliekama pasiutligės imunoprofilaktika).

REKLAMA

Alergijos

Didelė dalis žmonių (ypatingai vaikai) myli naminius gyvūnėlius, juos laiko ir augina savo namuose. Naminiai gyvūnėliai suteikia jaukumo, švelnumo ir komforto pojūčius. Tačiau net 10% žmonių naminiai gyvūnai gali sukelti alergiją (dažniausiai tai būna bronchinė astma, alerginė sloga, konjunktyvitas, rečiau – odos alergijos).

Dažniausiai manoma, kad alergiją sukelia naminių gyvūnėlių kailis, tačiau žmogų alergizuoja ir odos gabaliukai/pleiskanos, seilėse esančios dalelės, baltymai bei šlapimas.

Labiausiai paplitusios alergijos - katėms ir šunims, tačiau konkretus asmuo gali būti alergiškas ir pelėms, žiurkėms, jūrų kiaulytėms, triušiams, žiurkėnams, naminiams paukščiams, arkliams, karvėms ar net vėžliukų ir egzotinių žuvyčių maistui. Alergizuoti gali ir paprastai naminiu gyvūnėliu nelaikomas tarakonas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Alergija kažkokiam gyvūnui gali sukelti simptomus, labai panašius į tuos, kuriuos sukelia šienligė: čiaudulys, bėganti ar užgulusi nosis, perštinčios ir ašarojančios akys, perštinti gerklė ir nosis. Tiesioginis kontaktas su alergenu gali pasireikšti kaip raudonas niežtintis bėrimas. Asmenims, sergantiems astma, naminiai gyvūnėliai gali išprovokuoti ir ligos paūmėjimą. Tokie ir kiti panašūs simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus minutėms po kontakto su alergenu. Jei jautrumas mažas, simptomai gali išryškėti ir po kelių valandų.

REKLAMA

Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas – vengti kontakto su jais. Todėl alergiškas žmogus, laikantis kokį nors naminį gyvūnėlį, turėtų jam surasti naujus patikimus šeimininkus, o savo namus kruopščiai išvalyti, kad juose liktų kiek įmanoma mažiau alergenų. Beje, net atsisakius gyvūnėlio ir išvalius namus, alergenų juose gali likti net iki 6 mėnesių.

Apvaliųjų kirmėlių sukeltos ligos

Mamos, kurios nuo pat mažų dienų moko vaikus neglostyti kieme lakstančių (ypatingai valkataujančių) kačiukų ir šuniukų, grįžus iš lauko, po bet kokio kontakto su aplinkos daiktais plautis rankas, yra teisios.

REKLAMA

Keturkojai gyvūnai gali platinti įvairias parazitines ligas, kuriomis užsikrėsti gali ir žmogus, ne tik tiesiogiai kontaktuodamas su gyvūnu, – pavojai tyko ir vaikų smėlio dėžėse, kurios užterštos šunų ir kačių ekskrementais. Taip pat ligą galima pasigauti tiesiog neplautomis rankomis imant maistą.

Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai (šunys, katės) yra toksakorozė, echinokokozė, toksoplazmozė, kriptosporidiazė. Šiomis ligomis galima užsikrėsti per užterštą gyvūnų išmatomis dirvožemį, vandenį, valgant neplautus vaisius, uogas ir daržoves, nesilaikant asmens higienos (nenusiplaunant rankų prieš valgį po kontakto su šunimis ar katėmis ir t.t.).

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras pataria, kaip galima išvengti gyvūnų platinamų ligų:

Svarbiausias dalykas, laikant naminį gyvūnėlį - asmens higiena. Suaugusieji turi mokyti mažuosius: plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo darže ar sode, grįžus iš lauko, pažaidus su savo augintiniu.

Šunis reikėtų vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse (tai labai svarbu įteigti ir vaikamas, kurie rūpinasi augintiniais, juos vedžioja).

Reikėtų neužmiršti, kad negalima leisti šunims/katėms laižyti veido, lėkščių, valgyti iš tų pačių indų, taip pat neleisti vaikams žaisti su nepažįstamais gyvūnais.

Žinoma, labai svarbu nevalgyti neplautų vaisių ir uogų (miško uogų). Daržoves kruopščiai nuplauti, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų.

Negerti, nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.

Saugoti poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų.

Nešerti naminių gyvūnų veterinarijos tarnyboje nepatikrinta ir termiškai neapdorota skerdiena (sergančio gyvūno skerdiena turi būti neprieinama naminiams gyvūnams (saugiai užkasta ar sudeginta).

REKLAMA

Taip pat, siekiant užkirsti kelią infekcinėms ir parazitinėms ligoms, gyvūnų šeimininkai turėtų patys pasirūpinti gyvūnų sveikata – tirti, ar nėra helmintų, o prireikus ir gydyti.

Šių visų patarimų/rekomendacijų laikytis svarbu ne tik suaugusiems asmenims, bet ir išmokyti viso to savo vaikus (ypatingai tuos, kurie savo aplinkoje susiduria su gyvūnais).

Norint užauginti vaiką saugiai, didžiausią dėmesį reikia skirti aplinkai. Neapdairiai sukurta, rizikinga sveikatai vaikus supanti aplinka tiek namuose, tiek ir ugdymo įstaigose gali tapti rimtu pavojumi vaikų sveikatai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų