REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

REKLAMA

Tai pirmą kartą buvo pastebėta, kai mokslininkai paėmė vandens mėginius iš trijų skirtingų upių ir dviejų fiordų šalia skydinio ledyno, tikėdamiesi surinkti informaciją apie vandens maistines medžiagas. Netikėtai jie atrado, kad vandenyse knibždėte knibžda gyvsidabrio. Po šio pradinio radinio tyrėjai paskatino tarptautinę mokslininkų grupę išmatuoti gyvsidabrio koncentraciją tirpstančiuose vandenyse iš trijų ledyninių baseinų pietvakarinėje Grenlandijos skydinio ledyno pusėje vasaros tirpimo sezono metu.

Šie atradimai buvo paskelbti žurnale „Nature Geoscience“. Mokslininkai šio regiono tirpstančiuose vandenyse aptiko vieną didžiausių gyvsidabrio kiekių. Taip pat nustatyta, kad šiame regione kasmet išsiskiria iki maždaug 42 tonų ištirpusio gyvsidabrio, tai yra apie 10 procentų pasaulinės vandens sistemos eksporto į vandenynus.

REKLAMA
REKLAMA

„Stebėtinai didelis gyvsidabrio kiekis aptiktas Grenlandijos pietvakariuose esančiuose ledyno tirpstančiuose vandenyse, iš kurių buvo paimti mėginiai, – sakė Floridos valstijos universiteto ir Vokietijos geomokslų tyrimų centro doktorantas Jonas Hawkingsas. – Tai verčia mus dabar pažvelgti į daugybę kitų aspektų, pavyzdžiui, kaip tas gyvsidabris galėtų patekti į maisto grandinę“.

REKLAMA

„Mes nesitikėjome, kad ledyniniame vandenyje bus tiek daug gyvsidabrio“, – pridūrė Robas Spenceris, tyrimo autorius ir Floridos valstijos universiteto Žemės, vandenynų ir atmosferos mokslų docentas.

Gyvsidabrio šaltinis nežinomas, tačiau mokslininkai teigė, kad vargu ar tai bus žmogaus pramoninės veiklos rezultatas. Jie įtaria, kad gyvsidabris iš tikrųjų kyla dėl natūralių geocheminių Žemės savybių. Ši idėja kelia nerimą.

„Iki šiol buvo manyta, kad dėl didėjančios gyvsidabrio koncentracijos yra kaltos antropogeninės veiklos, pavyzdžiui, pramonė. Tai kontruoliuoti dar yra įmanoma. Tačiau gyvsidabris, kurio šaltinis yra klimatui jautri aplinka, tokia kaip ledynai, yra daug sunkiau kontroliuojamas“, – priduria J. Hawkinsas.

Taip pat dar laukiama, kokį poveikį šis besiskverbiantis gyvsidabris gali turėti platesnei ekosistemai ar net žmonių sveikatai. Gyvsidabris yra toksiškas elementas, kuris linkęs kauptis vandens maisto tinkluose neurotoksino metilo gyvsidabrio pavidalu. Be to, aplink Grenlandiją esantys vandenys yra pagrindinis šaltųjų vandenų krevečių, otų ir menkių šaltinis, kurie eksportuojami visame pasaulyje, todėl kyla susirūpinimas, kad tirpstantis ledas iš Grenlandijos ir už jos ribų gali padidinti gyvsidabrio poveikį žmonėms ir ekosistemoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų