Sveikatos ministerija tikina – ši priemonė daug žadanti, nors kol kas duomenų, ar nors vienas išaiškintas alkoholikas kreipėsi pagalbos ir gydymo, iki šiol nėra.
Anketos klausimus galite rasti galerijoje, atsakius reikia sudėti visų atsakymų vertes.
Naudinga žinoti, kad ties kiekvienu testo klausimu pažymėkite tik vieną atsakymo variantą, sudėkite kiekvieno klausimo balus ir suskaičiuokite bendrą balą. Standartinis alkoholio vienetas (toliau – SAV) prilyginamas 10 g grynojo (100 proc.) alkoholio:
1 SAV yra 200 ml 5 proc. stiprumo alaus;
arba 100 ml 11–13 proc. stiprumo vyno; arba 60 ml 14–18 proc. stiprumo vyno;
arba 25 ml 38–40 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo.
Testu nustatomas mažai rizikingas lygis (testo balų suma ne daugiau kaip 7), rizikingas (testo balų suma 8–15), žalingas (testo balų suma 16–19) alkoholio vartojimo lygis arba įtariama priklausomybė nuo alkoholio (testo balų suma yra 20–40).
Anot gydytojų, sąžiningai šį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos inicijuotą testą pildo tik tie, kurie alkoholio išvis nevartoja.
Pasitaiko atvejų, kai bendrosios praktikos gydytojams akivaizdu, kad pacientas – kamuojamas priklausomybės problemų, tačiau tuomet jis paprasčiausiai šią problemą neigia.
„Jeigu žmogus jau piktnaudžiauja, jis jau turi encelopatiją, kai kas sako, kad lietuviškai nesupranta, ir nepildo, kai kas bijo – na įvairiai“, – pasakojo gydytoja Natalija Šertvytienė.
Sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo, testą bendrosios praktikos gydytojai savanoriškai siūlo užpildyti žmonėms jau nuo liepos mėnesio. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi dėl įspūdingų rezultatų – užpildyta 26 tūkstančiai anketų.
Tačiau tiesa, kol kas duomenų, kiek iš šių tūkstančių pacientų reikės tolesnės pagalbos – nėra, bet jie neabejoja, kad tai – vienas efektyviausių būdų kovoti su alkoholizmu Lietuvoje.
„Nauda yra ir ta, kad kiekvienas žmogus, nesvarbu, ar jis priklausomas, ar nepriklausomas, gali pats save įsivertinti ir to testo gydytojui neatiduoti. Tai tiesiog yra savęs įvertinimo priemonė, ir pagalbos priemonė pacientams, kuriems ta pagalba būtų reikalinga. Dėl efektyvumo – tai tikrai viena iš efektyviausių priemonių“, – teigė Visuomenės sveikatos priežiūros departamentas direktorius Audrius Ščeponavičius.
Kas turėtų nutikti, jei bendrosios praktikos gydytojas, įvertinęs testo rezultatą mato, kad alkoholiu pacientas piktnaudžiauja?
Jei piktnaudžiaujama nesmarkiai – bendrosios praktikos gydytojas jums suteiks konsultaciją apie alkoholio daromą žalą, įtarus priklausomybę – laukia siuntimas pas psichiatrą.
Tačiau, anot Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidento, profesoriaus, habilituoto daktaro Juliaus Kalibato, būtent gydymo ir bijo priklausomybe sergantys ligoniai, todėl tokios anketos – tiesiog bereikalinga biurokratija ir gydytojų laiko švaistymas.
„Nei vienas piktnaudžiaujantis nenori prisipažinti, kad jis alkoholikas. Kalbant arba jis sako, kad mažina šitą problemą, ar aiškina – tokios problemos kaip ir pas visus, todėl jis geria normaliai, kaip ir visi, bet, be abejonės, surinkę anketas, mes tikros statistikos tikrai neturėsim“, – pabrėžė J. Kalibatas.
Kritikams Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – mažėjanti alkoholio suvartojimo statistika yra iškalbingesnė už daugelio reiškiamas abejones.
„Jeigu kalbant apie alkoholio, gryno alkoholio suvartojimą vienam gyventojui, tai yra nuo dvylikos iki dešimt litrų, ir ta tendencija kiekvienais metais yra labai pozityvi, tai yra tikrai ženklus sumažėjimas, daugiau negu dešimt procentų“, – tikino A. Ščeponavičius.
Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad priemonių alkoholizmui pažaboti Lietuvoje bus įdiegta ir daugiau. Nuo šių metų kiekvienas norintis galės kreiptis į priklausomybės konsultantą, kurių Lietuvoje darbuosis apie 100.
