Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus organizmo – net apie 65 proc. ir atlieka daug svarbių funkcijų organizme, naujienų portalui tv3.lt aiškino „Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.
„Vanduo naudojamas energijos apykaitai organizme bei termoreguliacijai, įeina į ląstelių bei audinių sudėtį. Būdamas virškinimo sulčių sudėtine dalimi, jis taip pat dalyvauja virškinimo procese. Taip pat, vanduo dalyvauja reguliuojant kraujospūdį, jo dėka medžiagų apykaitos produktai yra pašalinami per inkstus susidarant šlapimui.
Negaudamas vandens žmogus gali išgyventi vos keletą dienų, o netekęs 10-12 proc. vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais, kurie turi būti šalinami su skysčiais. Dehidratacija reiškia ne tik skysčių trūkumą, o taip pat ir organizmo taršą“, – kalbėjo K. Lebedevaitė.
Simptomai, išduodantys dehidrataciją
Įsivyravus karštiems orams, organizmas stengiasi visais būdais atsivėsinti. Vienas jų – prakaitavimas, kurio metu netenkama skysčių, mat didžiąją dalį prakaito, daugiau nei 50 proc., sudaro vanduo.
„Dėl vidinių ar išorinių veiksnių pakilus kūno temperatūrai, odoje esantys termoreceptoriai reaguoja į šį temperatūros pokytį. Jie siunčia signalą į galvos smegenyse esančius centrus, o šie siunčia atsakomuosius signalus už termoreguliaciją atsakingoms struktūroms. Šios organizmo sistemų vidinės komunikacijos dėka išsiplečia odos paviršiuje esančios kraujagyslės, leisdamos išspinduliuoti kuo daugiau šilumos į aplinką. Taip pat aktyvuojamos odoje esančios prakaito liaukos, prasideda gausus prakaitavimas, vėsinantis kūno paviršių“, – aiškino gydytoja.
Ilgai būnant karštoje aplinkoje, organizmas, bėgant laikui, netenka didelės dalies skysčių. Karštyje išsiplėtus kraujagyslėms ir esant nepakankamam skysčių kiekiui, mažėja arterinis kraujo spaudimas, o tai sąlygoja įvairių negalavimų pasireiškimą.
„Dėl šių fiziologinių pokyčių gali atsirasti įvairūs negalavimai: silpnumas, nuovargis ir galvos svaigimas. Įvairūs, vasaros orų nulemti, sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ne tik senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nėščiosioms, antsvorio turintiems ar sunkiai fiziškai dirbantiems, tačiau ir jauniems, fiziškai stipriems ir aktyviems žmonėms. Ilgą laiką termometro stulpeliui rodant daugiau nei 25°C, net ir sveiką bei stiprų žmogų gali pradėti varginti silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas, dusulys bei nereguliarus ir dažnas širdies ritmas.“
Nelaukite, kol pajusite troškulį
Siekiant išvengti dehidratacijos, itin svarbu vartoti pakankamai skysčių. Tiesa, apie 60 proc. reikiamo skysčių kiekio organizmas gauna su maistu – valgydamas mišrų maistą, žmogus gauna apie 1 litrą vandens.
„Trūkstamas vandens kiekis gaunamas geriant skysčius. Organizmo pasisavinamo vandens kiekis yra apie 2-3 litrai, tačiau šis kiekis gali būti kintantis, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, fizinio aktyvumo ir gretutinių ligų“, – aiškino K. Lebedevaitė.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad skysčiai turėtų būti nesaldinti, reikia vengti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Jokiu būdu nelaukite, kol pradės kankinti troškulys – vandens visada turėkite po ranka ir gerkite jį pastoviai nedideliais kiekiais.
„Gurkšnoti reikėtų pastoviai, nelaukiant, kol ims kankinti troškulys, kadangi šis praneša apie jau dehidratavusį kūną. Taip pat verta paminėti, kad ne visi žmonės jaučia troškulį. Jei organizmas pripranta gauti mažai skysčių, ilgainiui troškulio refleksas yra užslopinamas ir apie dehidrataciją išduoda atsiradę simptomai.“
Specialistė pabrėžia, kad kartu su skysčiais iš organizmo pasišalina ir mineralai, tokie kaip kalis ir magnis, kurie reikalingi užtikrinti sklandžią širdies veiklą.
„Organizme ženkliai sumažėjus kalio koncentracijai, pasireiškia hipokalemijos simptomai: bendras silpnumas, nuovargis, raumenų spazmai, dažna ir/ar nereguliari širdies veikla. Todėl, siekiant užtikrinti gerą savijautą ir širdies darbą, gausiai prakaituojant būtina užtikrinti ne tik pakankamą skysčių suvartojimą, tačiau taip pat ir kalio kiekį organizme. Svarbu paminėti, jog kalio įsisavinimui reikalingas magnis, dėl šios priežasties verta susirūpinti ir šio mikroelemento atsargų organizme pildymu“, – aiškino specialistė.
Tinkamai maitinkitės, venkite buvimo karštyje
Kad organizme būtų reikiamas mikroelementų kiekis, gydytoja pataria vartoti vandenį, praturtintą šiais mineralais, taip pat į racioną įtraukti maisto produktus, kurie turi magnio ir kalio.
„Magnio gausu žalios spalvos daržovėse, riebioje žuvyje, jautienoje, riešutuose. Kalio atsargas galite papildyti į savo racioną įtraukę džiovintų abrikosų, bananų, bulvių, riešutų, pupelių ir žirnių. Kitas mineralų šaltinis – natūralus mineralinis vanduo, kuriame gausu gamtos subalansuotų mineralinių medžiagų. Gerdami natūralų mineralinį vandenį, išlaikysite tinkamą vandens balansą organizme ir pasisavinsite svarbius mineralus, kuriuos per vandenį organizmas pasisavina bene geriausiai“, – pataria K. Lebedevaitė.
Be viso to, gydytoja pataria, kaip išvengti perkaitimo, termometrų stulpeliams kylant vis aukščiau. Visų pirma, padės tinkama apranga – rinkitės laisvo silueto, iš natūralių, orui bei drėgmei laidžių, tokių kaip medvilnė, linas ar šilkas, medžiagų pasiūtus drabužius.
„Geriausia aprangą rinktis kuo šviesesnę, kadangi šviesios spalvos atspindi ne tik šviesą, o taip pat ir šilumą. Būdami saulės atokaitoje nepamirškite dėvėti galvos apdangalo bei naudoti apsauginio kremo nuo saulės su aukštu SPF filtro skaičiumi.“
Karštomis dienomis venkite buvimo lauke 11-17 val., nes tuomet saulė pati kaitriausia. Jei įmanoma, venkite sunkių fizinių darbų.
„Pasistenkite judėti lėčiau – tai apsaugos nuo netikėtai apsvaigusios galvos, alpimų ir jų metu patiriamų traumų. Reguliariai vėsinkite organizmą, jeigu neturi kondicionieriaus, tam padės vėsus dušas ar vėsus vandens buteliukas, priglaustas prie kaktos“, – patarimus dalija gydytoja.
