Ketvirtadienį prasideda socialinė akcija „Aplenk ligą“, raginanti žmones aktyviau rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Akcijos ambasadoriais tapę garsūs Lietuvos sportininkai kviečia nemokamai išsitirti dėl vėžio, sveikai gyventi ir nebūti abejingus gerai savijautai.
Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja D. Berškienė sako, kad žmonių, kurie sudalyvauja tokiose programose ir užbėga už akių rimtoms ligoms, tikrai būna, ir būtent jie yra geriausi šių programų ambasadoriai.
„[Tokiu atveju] iš tiesų žmogus žino, kad, atlikus nedideles intervencijas arba paskyrus gydymą, jis gali išvengti labai skaudžių padarinių (didžioji dalis šių programų yra onkologinių ligų ankstyva diagnostika). Visi suprantame, koks sunkus, varginantis ir sekinantis yra onkologinės ligos gydymas“, – teigia gydytoja D. Berškienė.
Anot jos, kai moteriai nustatomas nulinės arba pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžys arba, atlikus mamogramą, – pirmos stadijos krūties vėžys, po trumpalaikio gydymo moteris grįžta į visavertį gyvenimą, nelieka jokių padarinių.
Tokie tyrimai, pasak Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, atliekami PSDF lėšomis, taigi yra nemokami. „Jei žmogus atitinka amžiaus ribas asmenų, kurie gali dalyvauti prevencinėse programose, visos paslaugos per prevencines programas teikiamos nemokamai. [...] Nors ir yra nustatytos amžiaus grupės, bet [ir į jas nepakliūnantiems] tikrai tyrimai atliekami nemokamai, jei asmuo turi sveikatos problemų“, – pažymi O. Burokienė.
Vis dėlto, jos teigimu, statistika rodo, kad iš tiesų nedaug žmonių pasinaudoja tokiomis galimybėmis. „Mes tikrai kiekvienu atveju labai siekiame, kad asmenys kuo labiau rūpintųsi savo sveikata. Tai turėtų priklausyti ne tik nuo šeimos gydytojo, ne tik šeimos gydytojas turėtų raginti, kviesti dalyvauti prevencinėse programose, bet ir pats žmogus turėtų aktyviai dalyvauti nemokamose valstybės finansuojamose prevencinėse programose“, – mano Valstybinės ligonių kasos atstovė.
Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja D. Berškienė tikina, kad iš gydytojų pusės – bent jau jų poliklinikoje – dedamos visos pastangos, jog pacientai nemokamai atliktų tyrimus ir pasitikrintų savo sveikatą. Kaip pastebi gydytoja, kalbant apie prevencines programas, visus pacientus galima suskirstyti į dvi grupes. „Yra tikrai nemaža grupė pacientų, kurie aktyviai kreipiasi į gydytojus ne tik tuomet, kai reikia pagalbos sveikatos klausimais, bet ir tada, kai nori tiesiog pasitikrinti. Tikrai tokius pacientus mielai priimame ir jų laukiame. Ir jiems visos programos, kurios priklauso pagal amžiaus grupes, yra atliekamos. Jei tai yra jaunesni pacientai ir jiems nepriklauso programos, tikrai yra atliekami ir kiti profilaktiniai tyrimai– tie, kurie reikalingi paciento sveikatos būklei įvertinti“, – dėsto D. Berškienė.
Yra ir kita pacientų grupė, kurių nemokamai pasitikrinti, išsitirti į polikliniką neįmanoma prisikviesti nei elektroniniais laiškais, nei skambučiais. „Pagelbėja asistentės, kurios skambina ir kviečia pacientus. Skambina ir apylinkių slaugytojos, kviečia pacientus. Taigi yra nemaža dalis pacientų, kurie atsisako dalyvauti programose, sako, kad neturi laiko, dirba, tiesiog nenori, niekuo nesijaučia sergą“, – pasakoja gydytoja.
Ji pabrėžia, kad profilaktinės programos tam ir skirtos, kad būtų pastebėtos tos ligos, kurių galima ir nepastebėti, nes jos nepasižymi jokiais matomais ar jaučiamais simptomais. „Mes nejaučiame skausmo arba nesijaučiame silpnai. Tada, kai nėra jokių simptomų, ir yra laikas „sugauti“ ligą pačioje jos pradžioje“, – įsitikinusi D. Berškienė. Ją „sugavus“, gydytojos žodžiais, gydymas tampa daug sėkmingesnis, trunka trumpiau, yra lengviau pakeliamas.
D. Berškienė palygina prevencinę, profilaktinę savo sveikatos apžiūrą su automobilio technine apžiūra. „Mes turime tikrai nemažai automobilių, esame jų savininkai. Kai automobiliui yra privaloma techninės apžiūros patikra, mes tikrai neprieštaraujame, nuvažiuojame į techninių apžiūrų stotį ir pasitikriname savo automobilį. Norėtųsi, kad ir į polikliniką žmonės ateitų pasitikrinti ir sau rodytų didesnį dėmesį nei savo automobiliams“, – sako gydytoja.
Šiuo metu Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis yra finansuojamos šešios prevencinės programos. Pirma iš jų yra Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, programa. Joje gali dalyvauti moterys nuo 25 iki 60 metų. Šios programos priemonės taikomos kas trejus metus.
Kita programa – Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Ji skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Joje moterys gali dalyvauti kas dvejus metus.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa yra skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų. Šioje programoje asmenys gali dalyvauti kas dvejus metus.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai serga priešinės liaukos vėžiu. Šioje programoje vyrai gali dalyvauti kas dvejus metus.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir priemonių finansavimo programoje gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų.
Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis finansavimo programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų.
