TAIP PAT SKAITYKITE:

Zelenskis: Putino aplinka supranta, kad atsakingas tik jis

Lietuvos ir Lenkijos pasienio įgaliotiniai tarsis, kaip tobulinti patikrą

Trumpas gali imtis karinių veiksmų 8-oje valstybėje: ten jau nusiųsti Rusijos kariai

+29

„TVP World“ žurnalistei Katarzynai Pisarskai paklausus D. Grybauskaitės apie 2010 m. Helsinkyje įvykusį jos ir Rusijos diktatoriaus susitikimą, buvusi Lietuvos prezidentė prisiminė, kad tikslas buvo derėtis dėl rusiškų dujų kainos, tačiau greitai suprato, kad „čia kalbama apie paklusnumą ir pasidavimą“.

„Tai buvo mūsų pirmasis susitikimas. Mūsų pagrindinis rūpestis buvo dujų iš Rusijos kaina, nes buvome visiškai priklausomi nuo jų tiekimo. Mes mokėjome apie 30–40 proc. daugiau nei Vokietija. Kaimyninei šaliai, kurios dujotiekiai nutolę vos 2 tūkst. kilometrų, tiek mokėti buvo nepateisinama.

Diskusijų metu paaiškėjo, kad čia kalbama apie paklusnumą ir pasidavimą. Jis [Putinas] man perskaitė sąrašą, ką Lietuva turėtų daryti, kaip turėtų elgtis. Buvo akivaizdu, kad kaimyninių šalių atžvilgiu tu arba klaupiesi, arba esi priešas – tarpinių variantų nebuvo. Aš negalėjau sutikti su tomis sąlygomis“, – prisimena D. Grybauskaitė.

Po to susitikimo prezidentė suprato, kad Lietuva turi panaikinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

„Mes sparčiai ėmėmės statyti SGD terminalą, kurį baigėme 2014 m. – tuo metu tai buvo pirmasis toks terminalas Europoje. Tai leido mums visiškai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų ir „Gazprom“, ir netgi padėti mūsų kaimynėms Latvijai ir Estijai“, – „TVP World“ pasakojo D. Grybauskaitė.

„Didžiausia staigmena buvo Rusijos kvailumas“

Paklausta apie 2022 m. Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą, D. Grybauskaitė pareiškė, kad ją labiausiai nustebino „Rusijos kvailumas“.

„Man didžiausia staigmena buvo pats Rusijos kvailumas. Jie turi labai daug teritorijos, jiems nereikia daugiau žemės. Eiti ir pažeminti tautą, paversti ukrainiečius nuolatiniais priešais ir sukurti stipresnę nei bet kada anksčiau ukrainiečių tapatybę – tai aš vadinu kvailumu.

Nėra jokios prasmės paversti savo draugus ir istorinius sąjungininkus, seserinę slavų tautą, priešais. Tai buvo ambicijų klausimas, ir tai buvo visiškai kvaila. Mane taip pat nustebino Vakarų reakcija – kaip Vakarai iš pradžių elgėsi bailia, ir kaip mums trūko lyderystės“, – sakė D. Grybauskaitė.

+41

Ar Rusija kada nors gali pasikeisti?

Buvusi Lietuvos prezidentė neslėpė – kol Rusija yra tokia, kokia yra, „mums bus geriau, jei tarp mūsų bus geležinė siena“.

„Aš apie tai svajoju. Linkiu, kad rusų tauta gyventų demokratinėje visuomenėje, kuri gintų jų žmogaus teises ir apsaugotų juos nuo jų pačių teroristų ir valdovų, kurie juos persekioja. Šiandien Rusijos gyventojai patiria tą pačią grėsmę kaip ir mes. Jie įkalinami ir negali kalbėti atvirai. Jų žmogaus teisės dabar patiria dar didesnį spaudimą nei Stalino laikais“, – interviu „TVP World“ kalbėjo ji.

„Linkiu Rusijos žmonėms geresnės ateities, bet ar Rusija kaip valstybė pasikeis, nežinau. Sunku spėlioti. Ši tauta per visą savo istoriją susidūrė su represiniais valdovais. Jei jie nesugebės pasikeisti, mums bus geriau, jei tarp mūsų bus geležinė siena“, – pridūrė D. Grybauskaitė.